Policijos patruliai nuo šiol bus ne tik gatvėse, kurios šiuo metu yra ištuštėjusios, bet ir virtualiuose greitkeliuose, aikštėse, gal ir tarpuvartėse, kur vis daugiau gyvenimo. Apie patrulių darbo pokyčius – Rimvydo Paleckio pokalbis su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla laidoje „Alfa taškas“.
Policijos patruliai nuo šiol bus ne tik gatvėse, kurios šiuo metu yra ištuštėjusios, bet ir virtualiuose greitkeliuose, aikštėse, gal ir tarpuvartėse, kur vis daugiau gyvenimo. Apie patrulių darbo pokyčius – Rimvydo Paleckio pokalbis su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla laidoje „Alfa taškas“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
– Nuo kada jūsų patruliai patruliuos ten, kur neapčiuopiame, bet matome ir skaitome – internete, socialiniuose tinkluose?
– Turime viltį, kad iki Velykų ši funkcija bus pradėta vykdyti elektroninėje erdvėje.
– Kokie tam bus skiriami pajėgumai?
– Na, šiuo metu pajėgumai yra tikrai labai nedideli, eksperimentiniai. Mes šiuo metu investuojame į tris mūsų pareigūnus, juos apmokome. Tai bus pradžia, o paskui žiūrėsime, kokie bus šios veiklos rezultatai. Neatmetu galimybės, kad pajėgumai bus didinami.
– Ar tai reiškia, kad pareigūnai informaciją filtruos pagal raktinius smurtą, neapykantą skatinančius žodžius? Kaip jie aptiks tuos pėdsakus?
– Kalbėdami apie artimiausią perspektyvą, turbūt mes neišvengsime raktinių žodžių naudojimo, technologinių sprendimų. Tokie dalykai kaip dirbtinis intelektas palengvintų šios misijos vykdymą. Kol kas tai bus savotiškas eksperimentas, daugiau dėmesio skirsime bendrai prevencijai elektroninėje erdvėje, populiariausiuose Lietuvoje socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“. Ateityje, atsižvelgiant į gaunamą informaciją bei mūsų identifikuojamas grėsmes, bus kuriami raktiniai žodžiai ir naudojami tam tikri technologiniai įrankiai.
– Teisinė bazė leistų reaguoti, jei, pavyzdžiui, raginama smurtu nuversti teisėtą valdžią. Tačiau ar policija intervenuos tokiu atveju, kai tiesiog keiksmažodžiais plūsta vienas kitą?
– Skirtingai negu kai kurie kolegos, kurių komentarus girdime viešojoje erdvėje, kad mūsų priemonė yra nukreipta į žodžio laisvę, mes kaip tik manome, kad tai yra įrankis užtikrinti gyventojų turimą konstitucinę teisę į žodžio laisvę. Preziumuojama, kad kiekvienas žmogus turi turėti teisę laisvai, viešai pasisakyti jį dominančiomis temomis ir už tai nebūti šmeižiamas, smerkiamas, kad nebūtų žeminamas jo orumas.
Kalbame apie griežtą teisėtumo laikymąsi, ir mūsų pareigūnai yra instruktuojami atpažinti veikas ar konkrečius veiksmus, kurie prasilenkia su galiojančiais teisės aktų reikalavimais, ar tai būtų administracinių nusižengimų, ar baudžiamasis kodeksas. Tuos veiksmus, kurie nėra aprašyti galiojančiuose teisės aktuose, šiuo metu, kol nėra politinės valios ir kur tokia veika nėra baudžiama ar užtraukianti atsakomybę, mūsų patruliai matys, stebės, bet į tokius dalykus nereaguos.
Taigi mes kalbame apie du dalykus: pirmiausia, prevencinis patruliavimas šioje erdvėje, kitas dalykas – reagavimas į tuos veiksmus ir veikas, kurios yra draudžiamos įstatymais.
– Jei prie mano komentaro atsiranda policininko ikonėlė ir aš nepašalinu to komentaro, kas vyksta toliau? Ar pašalina policija? Ar aš sulaukiau kažkokių papildomų veiksmų iš policijos pusės?
– Situacija situacijai nelygi. Vienu atveju galbūt žmogus gaus tiesioginį pranešimą, matomą tik jam: „Gerbiamas komentatoriau ar socialinio tinklo naudotojau, jūsų komentaras formaliai atitinka tam tikro kodekso požymius ir prašome jį pašalinti.“ Jeigu žmogus komentarą pašalina, tuomet mes jam pretenzijų neturime. Kita vertus, situacija gali būti tokia, kad mes viešai, kitiems vartotojams matant, pristatysime ikoną ir pateiksime viešą komentarą. Taigi yra keli galimi mūsų veikimo būdai.
Na, o kas būtų, jeigu asmuo visgi nesureaguotų? Natūralu, kad mes įspėjame apie galimai padarytą pažeidimą, ir jeigu žmogus gera valia nenutraukia tos veikos, tada jau turbūt įsijungs kiti instrumentai, prasidės atitinkami tyrimai.
– Tai turbūt kažkas panašaus į kelių eismo pažeidimą – neprivaloma iš karto mokėti baudos, galima eiti į teismą ir ginčyti.
– Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavyzdys yra tinkamas. Taip pat elementarus policijos patrulio patruliavimas viešojoje vietoje vykdomas panašiu principu: pamatomas pažeidimas, tarkime, viešojoje vietoje vartojami alkoholiniai gėrimai, mūsų policijos patrulis sustoja, išlipa, prisistato, liepia nutraukti veiksmus. Jeigu asmenys veiksmus nutraukia, tai viena reakcija, o jei ir toliau vykdo pažeidimą, tai natūraliai sukelia kitą reakciją. Manau, kad panašūs principai turės veikti ir šioje mūsų veikloje.
– Darius Kuolys, visuomenininkas, buvęs prezidento patarėjas, kelia klausimą: „O kaipgi policija nuspręs, kas yra neteisėti veiksmai?“ Kaip galėtumėte jam atsakyti?
– Konstitucinė nuostata sako, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, tačiau šalia to yra tikrai daug veikų ir straipsnių, dėl kurių pradėti įvairias teisenas ar kitaip teisiškai reaguoti teisę turi policija, galbūt ir kitos institucijos. Tikrai nemanome, kad šioje vietoje elgiamės neteisėtai. Juo labiau kad policija atsakinga apskritai už teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevenciją, ir įstatymų leidėjas neišskiria, kokie teisės pažeidimai ar nusikalstamos veikos vykdomos.
Vien tik reaktyviai reaguoti į tai, kas jau įvyko, laukiant asmenų pareiškimų, pranešimų tikrai, manau, yra ne tas kelias. Mes, matydami akivaizdžiai vykdomus pažeidimus pagal tam tikrą algoritmą ar tam tikrą metodiką, tiesiog reaguosime ir darysime tai, kas iš mūsų yra reikalaujama įstatymo. Taigi šioje vietoje aš nematau, kad policija kažkur kažkam nusižengtų.
– Galų gale, bet kurį jūsų veiksmą bus galima apskųsti.
– Taip, žinoma, kad taip.
– Ar yra kokių šalių, kur tai jau vyksta, ar mes pirmieji šitoje srityje?
– Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie tų šalių, kuriose ši funkcija jau yra vykdoma, sąrašo. Tos šalys nėra kažkur labai toli – ta pati Estija šioje vietoje mus šiek tiek yra aplenkusi. Nesame vieniši ir mums tikrai nereikia išradinėti dviračio, o galbūt tiktai, atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, mums tą dviratį reikia šiek tiek patobulinti.
– Neseniai buvo kovo 8-oji ir kai kurie nuomonės formuotojai, turintys šimtus tūkstančių sekėjų, sprendė galvosūkį, ar moterims dovanoti gėles, ar ne, ir visa tai buvo lydima riebiais rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais. Kaip tokiais atvejais policija elgsis?
– Vėlgi pasilieka ta bendra nuostata, kad jeigu konkretus žmogaus veiksmas kito žmogaus ar grupės atžvilgiu traktuojamas kaip konkretaus straipsnio teisės pažeidimas, tai natūralu, kad policija turi reaguoti, ir ji reaguos. Reakcijų yra daug, nepaisant to, kad šiuo metu mes virtualaus viešosios policijos patrulio kaip ir neturime. Tačiau darbai tikrai vyksta, ir labai dažnas atvejis, kai yra rašomi protokolai, pradedamos teisenos dėl įvairių veiksmų, kurie nedera prie galiojančių įstatymų.
– Keli garsesni atvejai – tai kunigo Algirdo Toliato ir Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus. Jie dalijosi gaunantys akivaizdžiai nusikalstamus pranešimus, kurie nėra cituotini. Jūs tiriate šituos dalykus, nelaukdami virtualių patrulių, ar laukiate, kol žmonės patys kreipsis?
– Kaip ir minėjau, visada yra du keliai: žmogus, gindamas savo galimai pažeistas teises, pats kreipiasi arba institucija, pamačiusi pažeidimus ar netgi nusikaltimus, inicijuoja tyrimus. Šioje vietoje tie komentarai tikrai nėra praslydę pro mūsų akis. Aš dabar galbūt neįvardysiu, kokioje stadijoje tai yra, ar informacijos tikslinimo, ar rinkimo, ar jau pradėti tyrimai. Tačiau faktas, kad policija tuose negeruose procesuose dalyvauja taip, kaip mums tai liepia įstatymas.
Jūsų paminėti pavyzdžiai dar kartą iliustruoja, kokia tai svarbi funkcija. Policija, kaip institucija, visada jaučia nuolatinį spaudimą iš įvairių visuomenės grupių. Vieni mus spaudžia, kodėl mes nepakankamai aktyviai reaguojame, kiti mus spaudžia, kodėl mes apskritai reaguojame, nes neva tokie komentarai ir toks požiūris yra normalus dalykas. Kai valstybėje iškyla panašių klausimų, policija, kaip galbūt ir kitos teisėsaugos įstaigos, visada atsiduria tarp kūjo ir priekalo. Šioje vietoje svarbu visada išlaikyti sveiką protą ir blaivią galvą, kad būtų priimti geriausi sprendimai. Manau, kad tuo keliu mes tikrai bandome eiti.
– Akivaizdu, kad žodis kartais žeidžia labiau negu lazda arba smūgis. Šiaip žmonės jau ir dabar gali pranešti policijai, jeigu mato neapykantą, keiksmažodžius, neleistinus žodžius, kurie galimai pažeidžia įstatymus, žmogaus orumą. Dabar tie pranešimai turbūt jus irgi pasiekė?
– Tikrai pasiekė, ir mes džiaugiamės žmonių aktyvumu. Tačiau turbūt visi suprantame, jog tam, kad 100 proc. suvaldytume negatyvius procesus, kurie vyksta elektroninėje erdvėje, reikalingi didžiuliai valstybės resursai. Suprantama, kad mes dabar kalbame apie tris policijos patrulius, kurie bandys kažkiek šios erdvės padengti. Manau, šioje vietoje mes dar turime daug kur tobulėti, eiti į priekį, priimti tam tikrą kritiką, kad kartais tikrai būname nepakankamai aktyvūs reaguoti į tai, kas vyksta. Tačiau valstybė ir institucija daro žingsnius į priekį. Aš manau, kad situaciją visi kartu turime keisti.
– Bet kuriuo atveju, kas manys, kad kėsinamasi į žodžio laisvę, galės atitinkamai ją ginti, naudodamiesi Konstitucija ir kitais įstatymais.
Dar labai svarbi tema – neteisinga, išgalvota informacija apie vakcinas, kuri galimai kainuoja mums naujus užsikrėtimo atvejus ir gyvybes. Tokios informacijos platinimas, mano supratimu, yra ant nusikaltimo ribos, net jei ir neturima piktų kėslų. Ką šiuo klausimu galite pasakyti? Kiek matote, tarkim, „AstraZenecos“ vakcinos atveju, neteisingos, melagingos informacijos?
– Su melagienomis tikrai susiduriame ir mes, ir žvalgybos institucijos, ir bet koks sveiko proto naršytojas, turintis kritinį mąstymą, informaciją gaunantis ne tik iš vieno šaltinio. Tai tikrai tuos dalykus matome. Bet vėlgi mes labai aiškiai sakome, kad norint imtis aktyvių veiksmų prieš tuos asmenis, kurie dalijasi melagienomis, turi būti labai aiškus politinis apsisprendimas. Aš suprantu, kad tai yra sunkus apsisprendimas, nes visada bus dalis visuomenės, kuri sakys, kad tai yra kėsinimasis į žodžio laisvę.
Plintant melagienoms, jų taikinys gali būti ir, panašu, yra žmogaus sveikata ir gyvybė. Todėl kartais turime dėti ant svarstyklių, ar žodžio laisvė turi būti visiškai absoliuti, ar turint reikalą su žmogaus sveikata ir gyvybe vis tik antra svarstyklės dalis turi nusverti, ir turime priimti tam tikras reguliuojančias normas, kad saugotume žmogaus sveikatą ir gyvybę. Šiuo metu, be fiksavimo ir informacijos davimo sprendimų priėmėjams, imtis aktyvių veiksmų prieš tuos asmenis neturime teisinių įrankių. Na, o iš kur sklinda tos melagienos, tai turbūt labai aiškiai pasakė mūsų žvalgybos institucijų ataskaita, ir šioje vietoje labai daug ko pridurti neturėčiau.
– Lyginant šių metų sausį ir vasarį su šiais praėjusių metų mėnesiais – kokia nusikaltimų tendencija pastebima?
– Registruotų nusikaltimų tendencija yra teigiama. Šios dienos skaičiai rodo, kad bendras registruotas nusikalstamumas yra sumažėjęs apie 20 proc. Lygiai tokie pat skaičiai yra dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Tai tikrai geros tendencijos. Mūsų baimės dėl galimai ženkliai išaugsiančių buitinio smurto atvejų, ką mes prognozavome pavasarį, ačiū Dievui, irgi nelabai tvirtinasi. Lyginant praėjusių metų du mėnesius ir šių metų mėnesius, pranešimų, iškvietimų turime daugiau. Žmonės tikrai yra aktyvūs, tačiau pačių faktų, kad artimoje aplinkoje įvyko smurtas, iš esmės skaičiai yra panašūs. O galbūt šių metų rezultatai yra dar netgi mažesni negu praeitų metų.
