Socialiniai tinklai tapo neatskiriama daugumos žmonių gyvenimo dalimi. Kaip ir beveik visų naujovių atveju, geras ir blogas jų poveikis žmonių gyvensenai ir gerovei išryškėja tik vėliau. Taip pat, kaip ir visuose kituose dalykuose gyvenime, pernelyg didelis įsitraukimas į socialinius tinklus gali jus pakeisti taip, kaip net neįsivaizdavote.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Besaikis influencerių vaikymasis ir tūnojimas virtualioje erdvėje kiauras dienas kelia visai realias grėsmes jūsų realiam gyvenimui.
Lietuvoje karaliauja tinklas „Facebook“, gerokai lenkiantis visus kitus konkurentus. Kaip apibūdinti šią platformą? Galima ją vadinti laisvalaikio erdve, alternatyviu gyvenimu, susisiekimo priemone, priklausomybę sukeliančiu manijos objektu… Sąrašą galima tęsti, atrodo, be galo.
Apie tai, kaip mes elgiamės socialiniuose tinkluose ir kaip jie pakeičia mus pačius, Alfa.lt kalbėjosi su sociologu Dariumi Liutiku.
– Kaip jūs apibūdintumėte socialinius tinklus? Kuris apibrėžimas jiems tinkamas?
– Jei iš pradžių socialinį tinklą buvo galima apibūdinti kaip laisvalaikio erdvę, tai dabar jis jau iš šios erdvės „išlipo“ ir tapo komunikavimo priemone, ypač dabar, kai laisvalaikio ir darbo erdvės susijungė į vieną daiktą jūsų kompiuterio ekrane. Dirbame nuotolinį darbą ir vieniems tai darbas su laisvalaikio intarpais, o kitiems – atvirkščiai.
Tuo pat metu socialinis tinklas yra ir žiniasklaidos priemonė, ir informacijos šaltinis, ir net dezinformacijos įrankis. Taip pat ir virtuali socialinė bendravimo ir debatų erdvė. Galima sakyti, kad socialiniai tinklai taip pat yra socialinio kapitalo didinimo priemonė.
Kompiuteris ir virtuali erdvė tapo labai svarbia laisvalaikio dalimi: einame ne tik į socialinius tinklus, bet ir žaidžiame žaidimus, ieškome informacijos apie savo pomėgius, mėgaujamės filmais ir muzika, skaitome knygas ir virtualiai lankome muziejus arba keliaujame.
Beje, mokslininkai iki šiol diskutuoja, ar žmonės labiau linkę jungtis prie socialinių tinklų, kad užmegztų naujus kontaktus, ar susiranda juose realiame pasaulyje jau žinomas grupes ir bendraudami jose virtualiai tik sustiprina tam tikras jau susiformavusias savo pažiūras.
– Turbūt yra abiejų rūšių vartotojų.
– Žmonių elgsena socialiniuose tinkluose yra labai skirtinga. Išskiriami keli vartotojo aktyvumo lygmenys. Pavyzdžiui, vykstant rinkimų kampanijai, galima stebėti, kaip aktyviai vartotojai tuo klausimu reiškiasi tinkle. Pasyvus vartotojas yra tas, kuris sykį ar du pasisako šiuo klausimu ir tuo apsiriboja. Nedidelio aktyvumo vartotojai per tą patį laiką paskelbia 2–10 žinučių arba komentarų. Vidutinio aktyvumo vartotojas pasisako 11–100 kartų, o aktyviausias vartotojas savo nuomonę reiškia 100–1000 kartų. Komentuojantys dar aktyviau priskiriami ekstremaliai aktyvių vartotojų kategorijai.
– Bendravimo aspektu feisbuką senovėje turbūt atitiko turgaus aikštė. Technologijomis turime virtualią „turgaus aikštę“, iš kurios galime niekada neišeiti. Tai – laikinas reiškinys ar nuo šiol taip bus visada?
– Turime priprasti prie to, kad socialinių tinklų įtaka ir naudojimo spektras tik didės. Todėl svarbu žinoti, kokias grėsmes tai kelia. Pirmiausia, žinoma, pernelyg dažnas socialinių tinklų vartojimas, slepiantis tokias grėsmes kaip konfliktai šeimoje ir net patologijos išsivystymas. Ypač tai aktualu jaunimui. 15–24 metų amžiaus grupėje socialiniais tinklais kiekvieną dieną naudojasi beveik 100 proc. europiečių. Trečdalis jų, pabudę ryte, pirmiausia ne keliasi iš lovos, o griebia telefoną ir jungiasi prie tinklo. Vaikai iki 14 metų vidutiniškai per dieną internete praleidžia 2,5 val., nors realiai turbūt dar ilgiau.
Priklausomybė iš tiesų gali išsivystyti labai greitai, nes tai yra labai lengvai prieinama ir lengvai naudojama bei labai interaktyvi laiko praleidimo forma.
– Socialiniai tinklai „pagimdė“ minias įvairiausio plauko influencerių, kurie neretai nepasižymi nei išskirtiniais gebėjimais, kvalifikacija, nei tiesiog protu. Kodėl žmonės juos seka?
– Tokių žmonių buvo ir iki socialinių tinklų. Informaciją apie juos gaudavome iš žiniasklaidos. Socialiniuose tinkluose žmonės lengviau pasiduoda spaudimui ir įtakai. Gausaus influencerių būrio iškilimas sietinas su žmogaus saviverte ir savigarba bei tinklų naudojimo trukme. Kuo menkesnė žmogaus savivertė, tuo labiau jie linkę sekti sėkmingesnius žmones ir net taikyti jų modelį sau. Deja, tai gali pridaryti rimtų problemų. Tyrimai rodo, kad gyvenimo džiaugsmą ir laimę skelbiančių influencerių veikla daro neigiamą įtaką pasyviems jų stebėtojams – trečdalis jų bent kartą per savaitę atsitraukia nuo tinklo susinervinę ir jausdamiesi išsunkti.
Nereikia tikėti viskuo, kas „postinama“ feisbuke. Žmonės neretai pamiršta, kad yra ir netikros paskyros, kuriose ne tik pateikiama melaginga informacija, bet ir viliojama į sukčių pinkles. Kaip minėjau, kuo menkesnė žmogaus savivertė, tuo labiau jis linkęs tinkle lyginti save su kitais ir tuo lengviau patiki įvairia informacija ir pasiduoda įtakai.
Žinoma, ne visi aklai seka garsenybes. Yra vartotojų, apsiribojančių bendravimu su 20–30 draugų. Vieni užsidaro siaurame rate, o kiti – beviltiškai metasi į hiperaktyvų viešą komentavimą. Čia galima paminėti ir dar vieną visiškai realią grėsmę: kuo ilgiau sėdite socialiniame tinkle, tuo silpnesnė darosi jūsų savikontrolė realiame gyvenime. Tai kaip tik būdinga pasyviems influencerių sekėjams, kurie ima nebesusivaldyti ir tai pasireiškia protrūkiais ne tik komentaruose, bet ir tikrovėje.
– Stebina, kodėl realiame gyvenime visiškai normalūs ir mandagūs žmonės tinkle leidžia sau agresijos protrūkius, lydimus keiksmažodžiais ir grasinimais? Juk susitikę gyvai jie veikiausiai sau to neleistų?
– Virtualios erdvės poveikis iš tiesų gali persikelti į realųjį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad vaikus ir jaunimą taip veikia kompiuteriniai žaidimai. Beje, berniukus ir mergaites veikia skirtingai: žaidimai berniukams yra pirmoje vietoje tarp užsiėmimų prie kompiuterio, o mergaitėms turbūt paskutinėje, nes joms prioritetas – socialiniai tinklai ir pokalbiai. Taigi, smurtas ir nepagarba, su kuriais susiduriama kompiuteriniuose žaidimuose, gali persikelti į realią erdvę.
Grįžtant prie žmonių elgesio socialiniuose tinkluose, matome, kad kartais ima nykti suvokimo riba tarp virtualios ir realios erdvės. Atitinkamai kuo mažiau žmogus save kontroliuoja socialiniame tinkle, tuo labiau tai gali pasireikšti ir realiame gyvenime. Kodėl taip vyksta? Galbūt tai labiau psichologams skirtas klausimas. Svarbiausias faktorius išlieka tas pats – kuo ilgiau sėdėsi feisbuke, tuo silpnesnė bus savikontrolė. Žmogus, „skrolinantis“ 10 min. per dieną, padės kelis „laikus“ ir nepuls koneveikti kitų. O tas, kuris sėdi tinkle visą dieną, mato daug daugiau nepagarbaus ir agresyvaus elgesio iš kitų žmonių, ir jo mintyse ima formuotis nuomonė, kad jei taip gali elgtis kiti, vadinasi, gali ir jis.