Teisininkai ir Žmogaus teisių centras palaiko policijos iniciatyvą kovai prieš elektroninės erdvės nusikaltimus pasitelkti „Cyber“ patrulio pagalbą, tačiau abejoja, ar tai padės išspręsti patyčių ir neapykantos sklaidos internete problemą. 
Teisininkai ir Žmogaus teisių centras palaiko policijos iniciatyvą kovai prieš elektroninės erdvės nusikaltimus pasitelkti „Cyber“ patrulio pagalbą, tačiau abejoja, ar tai padės išspręsti patyčių ir neapykantos sklaidos internete problemą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Anot advokato Romualdo Mikliušo, teisine prasme labai svarbu, ar pavyks atriboti leistinus komentarus nuo neleistinų, nes kitu atveju gali būti pažeistos žmogaus teisės laisvai reikšti savo nuomonę.
„Mano manymu, tokia policijos iniciatyva yra sveikintina, nes visi matome, kas darosi socialiniuose tinkluose. Patyčios, įžeidimai „liejasi laisvai“. Šiuo atveju viskas priklausys nuo to, kaip ta gera idėja bus įgyvendinta realiai, būtent nuo to priklausys, ar bus pažeidžiamos žmogaus teisės laisvai reikšti savo nuomonę“, – Alfa.lt sakė teisininkas R. Mikliušas.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pristatydamas greitu metu pradėsiantį veikti „Cyber“ patrulį teigė, kad tai bus tam tikra policijos žyma, kuri atsiras prie netinkamo komentaro arba žinutės. Komisaras tikino, jog šiuo metu yra atrenkamas tam tikras kiekis pareigūnų, kurie 24 valandas per parą stebės elektroninę erdvę. Advokatų kontoros „Romualdas Mikliušas ir partneriai“ įkūrėjas teigė, kad tinkamam idėjos įgyvendinimui prireiks itin didelio kelių sričių specialistų indėlio.
„Šią stebėseną turi vykdyti pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys specialių žinių šioje sferoje. Jie turėtų žinoti ir teismų praktiką šiuo klausimu, tada nebus klaidų. Svarbiausia tinkamai atriboti leistinus teisine prasme komentarus nuo neleistinų. Jei policijos pareigūnai tai sugebės padaryti, ši iniciatyva pasiteisins“, – teigė R. Mikliušas.
„Jeigu nusikaltimas jau yra padarytas, jį reikia tirti ir už jį bausti“
Tarptautinės humanitarinės teisės specialistas Justinas Žilinskas nėra įsitikinęs, kad policijos pristatytas „Cyber“ patrulis tikrai padės kovoti su patyčiomis bei neapykantos kurstymu internete. Anot teisininko, dar sunku pasakyti, ar toks įrankis apribos žmogaus teisę laisvai reikšti savo nuomonę.
„Iš to, kas pasakyta, kol kas labai sunku spręsti, kaip tai atrodys. Jeigu tai – tiesiog įspėjimas, kad tam tikras įrašas gali būti vertinamas kaip neapykantos nusikaltimas, tai nematau, kaip tai ribotų žodžio laisvę, nes žodžio laisvė neapima teisės, pavyzdžiui, užsiimti neapykantos skatinimu.
Problemą matyčiau dar ir kitokią: jeigu nusikaltimas jau yra padarytas, jį reikia tirti ir už jį bausti, juk jeigu pavagi svetimą daiktą, net ir grąžinimas nepanaikina atsakomybės už vagystę, bent jau teoriškai. Ir mane tikrai neramina praktika, kai skiriama bauda asmeniui, kuris policininką pavadina „agurku“, o daug rimtesni grasinimai, pvz., homoseksualios orientacijos žmonių atžvilgiu, net netiriami kaip „nuomonės laisvė“. Ar tai išspręs „Cyber“ patrulis? Abejoju“, – nuogąstavo J. Žilinskas.
Neapykantos nebaudžiamumo klimatas
Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė Agnė Pakšytė palaiko policijos norą aktyviau kovoti su neapykantos išraiškomis internete, tačiau neskuba patikėti, kad „Cyber“ policija bus tam tinkamas būdas.
„Teisė reikšti nuomonę, įskaitant ir kritiką, aštrias diskusijas, žinoma, turi būti ginama žodžio laisvės, tačiau karantino laikotarpiu pastebime stipriai išaugusį neapykantą, smurtą kurstančių komentarų kiekį.
„Cyber“ patruliai galėtų būti efektyvi priemonė kovojant su neapykanta internete, tačiau lauksime detalesnės informacijos apie šią iniciatyvą: kaip šie pareigūnai bus apmokomi, kokiais kriterijais remdamiesi atrinks, kuriuos komentarus žymėti, kokias pasekmes šios žymės užtrauks komentuotojui“, – Alfa.lt sakė specialistė.
A. Pakšytė teigia, kad pastaruoju metu žeidžiantys bei neapykantą skatinantys komentarai dažnai yra priimami kaip žmogaus laisvė laisvai reikšti savo nuomonę.
„Mūsų Konstitucijoje aiškiai įtvirtinta, kad žodžio laisvė yra nesuderinama su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija, todėl palaikome iniciatyvą skirti daugiau dėmesio internetinių erdvių stebėsenai.
Didelė dalis neapykantos kurstymo atvejų internete nepatenka į teisėsaugos akiratį, apie juos nėra pranešama policijai, taip visuomenėje susidaro neapykantos nebaudžiamumo klimatas. Šiuo metu viešojoje erdvėje komentarai, niekinantys LGBT+ asmenis, tautines bendruomenes, negalią turinčius asmenis ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes, yra normalizuoti ir klaidingai sulyginami su asmeninės nuomonės raiška“, – sakė Žmogaus teisių centro projektų vadovė.
