Socialinių tinklų ir šiuolaikinių technologijų pritaikymo laukas nuolat plečiasi – jie naudojami ne tik pramogoms, paslaugoms ar informacijai, bet ir apsisaugant nuo nusikaltimų realiame gyvenime bei juos išaiškinant.
Socialinių tinklų ir šiuolaikinių technologijų pritaikymo laukas nuolat plečiasi – jie naudojami ne tik pramogoms, paslaugoms ar informacijai, bet ir apsisaugant nuo nusikaltimų realiame gyvenime bei juos išaiškinant. Visagino policijos komisariato viršininko Gintaro Mažinto teigimu, socialiniai tinklai pastaruoju metu tampa svarbia bendruomenės pareigūnų bendravimo su visuomene platforma. Juose kuriasi ir saugios kaimynystės grupės, mat čia informacija sklinda itin greitai, rašoma asociacijos „Langas į ateitį“ siųstame pranešime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak G. Mažinto, keičiantis technologijoms, keičiasi ir bendravimas – bendruomenės pareigūnus galima itin greitai pasiekti programėlėmis „Viber“, „Messenger“ ar „WhatsApp“, realiame gyvenime veikiančios saugios kaimynystės grupės aktyviai naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“.
„Pagrindinis privalumas – informacija sklinda garso greičiu, vieno asmens pranešimas grupės paskyroje yra pamatomas iškart ir visų, tad galima pasitarti rūpimu klausimu, pranešti apie įtartinus asmenis ar automobilius. Svarbiausia – mokėti bent kiek naudotis išmaniaisiais įrenginiais“, – sako pašnekovas.
Padėjo išaiškinti degalų vagis
G. Mažintas rekomenduoja būtinai sekti savo gyvenamosios teritorijos bendruomenės pareigūnų veiklą socialiniame tinkle „Facebook“. Bendruomenės pareigūnų paskyrose teikiamos apžvalgos apie kriminogeninės situacijos pokyčius konkrečioje teritorijoje, informuojama apie vyraujančias nusikalstamas veikas, nusikaltimų metodus, patariama, kaip apsisaugoti nuo jų. Taip pat gyventojai informuojami apie prevencinius renginius, policines priemones, jų rezultatus, saugios aplinkos kūrimo priemones. Esant poreikiui, pareigūnai prašo vietos bendruomenės pagalbos – atpažinti vaizdo priemonėmis užfiksuotus daiktus, automobilius, pažeidėjus, teikti informaciją apie dingusį asmenį.
Gyventojų ir pareigūnų bendradarbiavimas dažnai padeda išaiškinti įvairias nusikalstamas veikas ar užkirsti joms kelią. Pašnekovas sako, kad jam labiausiai įstrigo prieš kelis metus nutikęs įvykis vienoje Vilniaus bendruomenėje.
„Vietos bendruomenė turėjo problemą dėl degalų vagysčių iš automobilių. Dalis gyventojų buvo įsirengę vaizdo kameras, kuriomis netgi buvo užfiksuoti nusikaltimus darantys asmenys. Bėda, kad gyventojai įrašais dalindavosi tik tarpusavyje, o policijos tokia informacija nepasiekdavo, nors ir policijai šios vagystės buvo tapusios problema – daug užregistruotų, bet neatskleistų įvykių, tačiau beveik jokio siūlo galo. Pradėjus bendradarbiauti su bendruomenės lyderiais, vaizdo įrašai buvo pateikti policijos pareigūnams ir šie nustatė vagystes vykdžiusius asmenis“, – pasakoja G. Mažintas.
Naudotis socialiniais tinklais ar susikurti juose uždarą grupę nesudėtinga išmokti ir patiems, ir pasinaudojant įvairiomis nemokamomis iniciatyvomis. Viena tokių – projektas „Prisijungusi Lietuva“, organizuojantis nuotolinius skaitmeninio raštingumo mokymus ar siūlantis savarankiško mokymosi programas. Projekto atstovo teigimu, norą išmokti naudotis socialiniais tinklais ir išmanyti kuo daugiau jų funkcijų išreiškia bene kiekvienas mokymų dalyvis.
„Socialiniai tinklai šiandien tapo kiekvieno mūsų kasdienybe ir būtinybe. Tai ir užrašų knygelė su draugų gimtadieniais, ir nuotraukų albumas, ir laiškai artimiesiems, ir dar galybė įvairių funkcijų, tarp jų ir patarimo kreipimasis į pareigūnus to prireikus. Natūralu, kad žmonės nori jais naudotis ir siekia to išmokti. Norintiems perprasti socialinių tinklų subtilybes į pagalbą visada pasiruošę ateiti savanoriai e. skautai, kurie konsultuoja „Facebook“ paskyroje „#PrisijungusiLietuvaPatariaIrKonsultuoja“, – sako Arvydas Ruseckis, projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius.
Internete – nusikalstamumo žemėlapiai
Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau kaip 2,2 tūkst. saugios kaimynystės grupių, kurių nariai bendrauja ir gyvai, ir socialiniuose tinkluose, taip pat iškilus poreikiui kreipiasi į bendruomenės pareigūnus. Saugios kaimynystės modeliais Europoje besidomintis G. Mažintas sako, kad pradininke derėtų laikyti Didžiąją Britaniją, kur nuo 1982 m. pradėta kurti „Namų stebėjimo“ programa. Britai vieni pirmųjų įdiegė ir internetinius nusikalstamumo žemėlapius, susietus su policijos statistiniais duomenimis, kad gyventojai prisijungę galėtų pasižiūrėti, kiek ir kokios rūšies nusikaltimų kaimynystėje įvykdyta, ir nuspręstų, kokiais būdais užsitikrinti asmeninį saugumą.
Šiandien tokį virtualų nusikalstamumo žemėlapį yra sukūrusi ir Lietuva. Policijos pareigūnas sako, kad mūsų šalies gyventojai ima vis labiau suvokti šio internetinio įrankio prasmę ir juo naudotis. „Yra tokia taisyklė – jei kaimynystėje siaučia vagystės, jos anksčiau ar vėliau gali „ateiti“ ir į tavo kiemą. Todėl gyventojai turi žinoti, kokia kriminogeninė situacija yra jų gyvenamojoje teritorijoje – tik taip bus aišku, ko tikėtis ir kaip saugotis“, – teigia jis.
Anot jo, kitos Europos šalys taip pat naudoja skaitmeninius sprendimus, skatinančius saugią kaimynystę. Danijoje veikia specialios trijų lygių saugumo interneto platformos, kuriose skelbiami visų kaimynų duomenys (vardai, pavardės, nuotraukos), skirti tik kitiems prisijungusiems kaimynams. Čia gyventojai keičiasi su vietos saugumu susijusia informacija, dalyvauja diskusijose, susitaria dėl bendrų saugumo priemonių, policija jiems reguliariai pateikia kriminogeninės situacijos analizes. Platformoje kaimynai sprendžia ir kitus klausimus – kurie paslaugų teikėjai (pvz., auklės, elektrikai, santechnikai) patikimi, iš kokių interneto parduotuvių pirkti prekes, o kurių vengti dėl sukčiavimo ir panašiai.
Nuotrauka gali tapti įrodymu
Visagino policijos komisariato viršininkas sako, kad šiandien skaitmeninio raštingumo įgūdžiai reikalingi visiems be išimties. „Jeigu nori būti gerai informuotas, turi ne tik laukti informacijos iš išorės, bet ir mokėti pats jos ieškoti. Pavyzdžiui, policijos viešosios paslaugos yra teikiamos elektroninėje erdvėje. Aišku, tapus nusikaltimo auka arba matant, jog nusikaltimas vyksta čia ir dabar, reikia skambinti numeriu 112, tačiau visais kitais atvejais greičiau ir patogiau pasinaudoti epolicija.lt, kurioje prašymai yra registruojami ir perduodami nagrinėti akimirksniu“, – tikina jis.
Taip pat naudinga mokėti naudotis ir mobiliojo ryšio telefono ar planšetės funkcijomis – tai praverčia norint nufilmuoti ar nufotografuoti teisės pažeidimo vietą, pažeidimą darantį asmenį ar įtartiną automobilį. G. Mažinto teigimu, nuotraukos ar filmuota medžiaga gali būti įrodymu tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje byloje.
Jis pataria mokėti pasidaryti išmanaus įrenginio ekrano kopiją (angl. print screen), pastebėjus internetinėje erdvėje informaciją apie teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas. Taip yra išsaugomas įrodymas, nes vėliau informacija gali būti ištrinta ir gali nepavykti jos atkurti.
„Šiuo metu daugelis nusikaltimų persikėlė į elektroninę erdvę, tad neturintis skaitmeninio raštingumo pagrindų žmogus gali lengvai pakliūti ant internetinių sukčių kabliuko, atskleisti savo duomenis ir patirti finansinių nuostolių“, – perspėja G. Mažintas.
