Apie galimą kompiuterinių žaidimų žalą vaikų psichologijai kalbama jau daugiau nei porą dešimtmečių. Kai kurie žmonės mano, kad ryškus kraujas, žaizdos ir virtualių personažų žudymas žaloja žmonių psichiką, paverčia juos nejautriais ir net agresyviais. Bet ar tai tiesa?
Apie galimą kompiuterinių žaidimų žalą vaikų psichologijai kalbama jau daugiau nei porą dešimtmečių. Kai kurie žmonės mano, kad ryškus kraujas, žaizdos ir virtualių personažų žudymas žaloja žmonių psichiką, paverčia juos nejautriais ir net agresyviais. Bet ar tai tiesa?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors nuomonės apie galimą kompiuterinių žaidimų žalą žmogaus psichikai jums gali pasirodyti juokingos, tai iš tikrųjų yra rimtesnė problema, nei manote.
Nors kompiuterinių žaidimų pramonė ir toliau sparčiai auga, pasipriešinimas žaidimams jai yra rimta problema. Viena vertus, niekas nenori žaloti žmonių psichikos – ypač savo klientų. Kita vertus, prieš kompiuterinius žaidimus nusiteikusios grupės yra labai aktyvios. Apie galimą kompiuterinių žaidimų įtaką kalbama ir po įvairių nusikaltimų, įvykdytų itin žiaurių kompiuterinių žaidimų mėgėjų.
Galima pamanyti, kad mokslininkams perkasti šį klausimą turėtų būti labai lengva. Tačiau ankstesni tyrimai sulaukė daug kritikos dėl per mažos savo aprėpties. Kaip galima po kelių mėnesių pasakyti, ar žaidėjas tapo agresyvesniu? Tačiau naujas tyrimas, trukęs net 10 metų, turėtų šioje istorijoje bent jau trumpam padėti tašką.
„Grand Theft Auto“ (GTA) yra žaidimų serija, susilaukianti labai daug tokios kritikos. Valandų valandas šiame žaidime galima praleisti įvairiais būdais žudant visiškai niekuo dėtus žmones. Taigi, mokslininkai stebėjo paauglius nuo 13 metų, žaidžiančius GTA ir kitus žaidimus. Tyrimas įtraukė net 500 dalyvių.
Mokslininkai pastebėjo, kad tyrimo dalyviai iš pradžių turėjo daugiau depresijos simptomų, bet ne tokį stiprų nerimą. Mokslininkai mano, kad kompiuteriniai žaidimai šiems paaugliams buvo tarsi būdas tvarkytis su depresijos simptomais ar nuo jų pabėgti.
Tyrimo dalyviai nuolat pildė klausimynus, kuriuose turėjo pažymėti, kokius žaidimus žaidžia, kiek laiko jiems skiria. Mokslininkai skirtingiems žaidimams skyrė žiaurumo balus – 0 buvo vertinami žaidimai, kuriuose jokio žiaurumo nebuvo, 5 – patys žiauriausi. Tyrimo dalyviai taip pat turėjo spręsti asmenybės ir psichologinius testus, skirtus jų agresyvumui matuoti.
Mokslininkai pastebėjo, kad kompiuterinių žaidimų įpročiai su laiku keitėsi, ir pagal tai dalyvius suskirstė į tris grupes. Pirmoje grupėje buvo žaidėjai, kurie anksčiau žaidė daug valandų, bet su amžiumi žaidimus pamiršo. Antroje – žaidėjai, kurie žaidimams skyrė maždaug tiek pat laiko visą tyrimo laiką. Trečioje grupėje, kuri, beje, buvo didžiausia – žmonės, kurie su laiku žaidė vis daugiau.
Jei kompiuterinių žaidimų priešininkų logika būtų teisinga, pirmosios grupės dalyviai suaugę turėtų būti žiauresni, nes vaikystėje tam skyrė daugiausiai laiko. Tačiau jokio skirtumo tarp pirmos ir trečios grupės dalyvių mokslininkai neaptiko. Žiauriausi buvo antros grupės dalyviai, tačiau skirtumas nebuvo pakankamai didelis, kad būtų galima kurti kažkokias išvadas.
Mokslininkai nemato jokio pagrindo manyti, kad žaidimai didina agresiją. Ir iš tikrųjų, šie rezultatai nestebina. „GTA 5“ pardavimai seniai viršijo 135 milijonus. Tai – tik vienas žaidimas, kuris patinka ne visiems ir nėra pats žiauriausias. Kompiuterinius žaidimus daugiausia žaidžia jauni žmonės. Tai kur tie šimtai milijonų jaunų žmonių, kurie būtų perdėtai žiaurūs?
Kai žmogus yra žiaurus ir įvykdo kokį nors siaubingą nusikaltimą, žiniasklaida ir net nukentėjusiųjų tėvai ieško kaltųjų – žaidimai yra lengvas paaiškinimas. Tačiau šalia to dažnai yra ir vienišumas, patyčios, psichologinės problemos, kurios skatina ir žaisti žaidimus, leidžiančius trumpam pasprukti nuo realybės.
