„Kaip bebūtų, mokslininkus gaunamos premijos motyvuoja, tačiau tai dar ne viskas“, – pripažįsta KTU profesorius, Mechatronikos institutui vadovaujantis inžinierius Vytautas Ostaševičius. Jam gruodžio viduryje buvo įteikta Kauno miesto mokslo premija. Pastaroji papildė ir taip nemenką per gyvenimą gautų mokslo apdovanojimų bagažą.
„Kaip bebūtų, mokslininkus gaunamos premijos motyvuoja, tačiau tai dar ne viskas“, – pripažįsta KTU profesorius, Mechatronikos institutui vadovaujantis inžinierius Vytautas Ostaševičius. Jam gruodžio viduryje buvo įteikta Kauno miesto mokslo premija. Pastaroji papildė ir taip nemenką per gyvenimą gautų mokslo apdovanojimų bagažą.
Vytautas Ostasevičius. MIDF nuotr.
Bene penkis dešimtmečius mokslo pasaulyje besisukantis mokslininkas esamų pasiekimų nesureikšmina ir vertina kaip dar vieną veiklos etapą. Pasak jo, ne tik moksle, bet ir gyvenime verta neapsiriboti ir nesitenkinti dabartyje pasiektu rezultatu. Daug svarbiau žiūrėti į priekį, turėti ilgalaikę viziją ir nuosekliai dirbti savo darbą.
Daugiau kaip 40 technologinių išradimų, 300 mokslinių straipsnių ir 6 monografijas parengęs profesorius nedaugžodžiauja, o apie savo patirtį, įvykusius pokyčius Lietuvos moksle kalba trumpomis įžvalgomis ir faktais.
Išradimai negimsta savaime
Vos prieš gerus metus V. Ostaševičius gavo antrąją Lietuvos mokslo premiją, skirtą už pasiekimus technologijos mokslų srityje. Pirmąkart tokiu apdovanojimu Lietuvos mokslų akademija jį su kolegomis pagerbė prieš daugiau kaip dvidešimt metų.
V.Ostaševičiaus indėlį į technikos, technologijos mokslus yra įvertinusios ir kitos šalys: profesorius yra Belgijos Karaliaus karūnos Riterio ordino kavalierius, Prancūzijos Palmės Riterio ordino kavalierius, už pasiekimus mašinų gamyboje kadaise jis apdovanotas Didžiuoju Kanto medaliu Rusijoje.
KTU mokslininkas lengvai išsklaido mitą, esą mokslo naujovės gimsta ypatingomis sąlygomis.
„Ko reikia, kad išradimai pasiektų dienos šviesą? Pagrindinės dedamosios yra tokios: pirmiausia svarbi idėja, toliau atitinkamai ji tikrinama eksperimentiškai, sukuriant maketus ir matematinius modelius. Vėliau maketai tampa prototipais, nuo kurių ir prasideda kelias į patentavimą, komercializavimą, žinių perdavimą gamintojams“, – trumpai procesą nusako mokslininkas.
Anot profesoriaus, išradimai ir naujovės nekuriami absoliučiai individualiai, ypač inžinerinėse srityse. Paprastai jie gimsta iš užsakymų, atsirandančių sprendžiant tam laikmečiui aktualias problemas.
„Kadaise buvo taip, kad su sovietine pramone dirbome, su kosmoso pramone buvome susiję, bet laikai seniai pasikeitė. Po devyniasdešimtųjų mes jau pradėjome aktyviai ieškoti partnerių Vakaruose. Per tam tikrą laiką jų atsirado pakankamai – buvo atlikti bendri darbai su NATO, Europos Komisija, kurios ekspertu esu jau 25 metus, atstovaujama Lietuvai Europos Mokslo Tarybos Idėjų ir Europos universitetų asociacijos komitetuose”, – vardija pašnekovas. V. Ostaševičius iki šiol atlieka Tarptautinės mašinų mechanizmų teorijos federacijos (IFToMM) Nacionalinio komiteto pirmininko pareigas.
Anot jo, būtent partnerystė atveria kelius įgyvendinti stiprius mokslo projektus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, o tai leidžia siūlyti naujus sprendimus, kurie galiausiai yra patentuojami.
„Mokslas iš esmės yra kolektyvinis. Kuriant inovacijas, reikia turėti ne tik gerus partnerius, bet ir šiuolaikinius standartus atitinkančią įrangą. Pavyzdžiui, Mechatronikos institute, pasinaudojus europinėmis investicijomis, pavyko įkurti 9 laboratorijas. Dabar turime modernią, sudėtingą ir nepigią techniką, kuri leidžia eksperimentiškai tirti sudėtingus procesus“.
Mato mechatronikos proveržį
Pasak jo, solidžių mokslo tyrimų galimybes ypač praplėtė Lietuvoje prieš dešimtmetį ir daugiau įkurti mokslo slėniai. Prie vieno jų atsiradimo – KTU „Santakos“ slėnio Kaune – V. Ostaševičius jaučiasi itin daug prisidėjęs.
Jis neabejoja, kad mechatronika Lietuvoje turi savo vietą. Kaip elektronikos ir mechatronikos oazę mokslininkas mato Kauno laisvąją ekonominę zoną, kurioje įsikūrusios tokio tipo pramonės įmonės. Kadaise mokslininko 1960 m. K. Ragulskio Kaune pradėti tyrimai, šiandien įgijo modernaus mokslo pavidalą.
„Žinote, Aristotelis, dar 350 m. iki Kristaus gimimo parašė veikalą „Mechanika“. Paskaičiuokim – dabar mechanikos mokslams yra turbūt 2400 metų. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mechanikoje šiais laikais naujo atrasti gana sudėtinga, kadangi daugybė fundamentalių išradimų per tiek metų jau padaryta. Palyginimui galime atsigręžti į elektroniką, kurios klestėjimas atsirado kartu su tranzistoriaus išradimu prieš 70 metų. Užtat dabar mechanikoje, jeigu norime sėkmės, ją būtina jungti su kitomis sritimis: su elektronika, su valdymu, su informacinėmis technologijomis. O visa tai ir yra mechatronika“, – paaiškina V. Ostaševičius.
Mokytis atvyksta ir į Lietuvą
Per eilę metų KTU profesorius mato ir daugiau pokyčių Lietuvos mokslo padangėje, ne tik turtingesnes laboratorijas. Pasak jo, nors visuomenėje labiau pastebimi Lietuvos protų nutekėjimo į užsienį atvejai, kai gabus Lietuvos mokslo jaunimas palieka šalį, tačiau vyksta ir atvirkštinis procesas.
„Taip, protai nuteka, bet akivaizdu, kad įvairiomis kryptimis, ne tik iš Lietuvos. Dabar tendencija tokia, kad pas mus daugėja doktorantų iš užsienio. Štai kad ir pernai į mechanikos doktorantūrą priimti vien tik užsieniečiai, nes jų pasirengimo rodikliai buvo geresni“, – pasakoja V. Ostaševičius, ne vienerius metus pirmininkaujantis mechanikos mokslo krypties doktorantūros komitetui.
Pasak jo, kiek jaunų mokslininkų išaugins Lietuva, labai priklauso ir nuo doktorantams vadovaujančių asmenų. „Kur pasuks jaunas žmogus, daug lemia mokslo vadovo vaidmuo. Jeigu jis sugeba savo tematikomis sudominti potencialius doktorantus, jie ateina ir galima kartu sėkmingai darbuotis, mokslas nesustoja“.
Ne mažesniu negu apdovanojimai pasiekimu V. Ostaševičius traktuoja faktą, kad jo vadovaujami 18 doktorantų sėkmingai parengė ir apsigynė disertacijas. Anot mokslininko, jų mokslo darbai susiję su mikrosistemų dinamika, gamybos technologijomis, žmogaus sveikatinimu.
„Malonu, kai tie jauni žmonės gali toliau tęsti savo darbus. Vieni pasilieka universitetuose, kiti pasuka į įmones, kuriose gali kurti toliau ir tobulinti gaminamus produktus. Dabar jaunimas alternatyvų turi žymiai daugiau, šios juos vilioja. Tyrėjo kelias yra lėtesnis. Kartais tyrimo rezultatams nepakanka ir 10 metų, kai jaunimas kitose sferose gali žymiai greičiau kilti karjeros laiptais ir pasiekti finansinio atlygio augimą“.
Naujausi darbai – kartu su medicina
Nors mokslininko išradimai nemaža dalimi taikyti Lietuvos pramonėje, tačiau per paskutinių penkerių metų laikotarpį V. Ostaševičius vadovavo Lietuvos sumanios specializacijos projektui „Sveikas senėjimas“, kurį vykdant sukurta virš dešimties žmogaus sveikatinimo, terapijos įrenginių, išbandytų su pacientais.
Vieni jų skirti stuburo dinamikai, senstančio žmogaus pusiausvyros gebėjimams atstatyti, vestibuliarinio aparato funkcijoms palaikyti, kiti – kraujotakos skatinimui, plastinei chirurgijai ar kvėpavimo diagnostikai. „Juk patogu, kai net ir ne ligoninėje esantis chirurgas gali mobiliuoju būdu sekti savo išoperuoto paciento būklę“.
Pasak jo, dar prieš pandemiją Mechatronikos institute buvo atlikti tyrimai, susiję su raudonųjų kraujo kūnelių išskyrimu, kas itin svarbu per operacijas, kai pacientai netenka daug kraujo. Mokslininkai detalizavo ir patentavo du metodus, išsprendžiančius, kaip visa tai surinkti ir panaudoti naudinga linkme.
V. Ostaševičius pasakoja sulaukęs pasiūlymų iš užsienio onkologų, kurie atrastą metodiką siūlo praplėsti vėžio gydymui, pagelbėjant „išgaudyti“ metastazes kraujyje. „Tačiau, manau, kad tos technologijos galėtų būti toliau vystomos ir panaudojamos dabartiniame kontekste, kovojant su virusu ir išskiriant jo požymius iš kraujo“, – pastebi profesorius.
Jis pritaria nuomonei, kad kova su pandemija paskatins mokslo progresą, nes atvers naujas perspektyvas mokslo tyrinėjimams ir naujam turimų metodų taikymui.
Anot V. Ostaševičiaus, apskritai dabartinė padėtis padėjo daliai visuomenės labiau suklusti, ką sako mokslininkai. „Man atrodo, kad žmonės labai įsiklauso, dabar ypač įdomūs medicinos mokslininkai. Vis dėlto, svarbiausia, kad mokslui svarbu turėti ką pasiūlyti žmogui – būtina kurti kažko apčiuopiamo, kas padeda įveikti konkrečią problemą. Mūsų mokslininkų, inžinierių tikslas vienas – išrasti tai, ką žmonės galėtų panaudoti ir gauti teigiamą rezultatą“.
