2020-uosius klasterių bendruomenė baigė tarptautiniu forumu, kuris sulaukė didelio dalyvių dėmesio. Nors „Kalėdinis Baltijos klasterių forumas“ yra tradicinis klasterių bendruomenės renginys, jis šiais metais visai kitoks ir ypač svarbus.
2020-uosius klasterių bendruomenė baigė tarptautiniu forumu, kuris sulaukė didelio dalyvių dėmesio, rašoma pranešime. „Nors „Kalėdinis Baltijos klasterių forumas“ yra tradicinis klasterių bendruomenės renginys, jis šiais metais visai kitoks ir ypač svarbus. COVID-19 krizė mus visus įpareigoja aktyviau ir atsakingiau nei bet kada diskutuoti ir dalytis įžvalgomis“, – atidarydamas renginį kalbėjo jį kasmet organizuojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys. Renginį stebėjo per 100 dalyvių iš visos Europos.
Klasteriai įrodė esantys atsparūs partneriai
Forumą pranešimu apie klasterių vaidmenį atsigavimo laikotarpiu pradėjo Europos Komisijos Pažangių technologijų, klasterių ir socialinės ekonomikos skyriaus vadovė Ulla Engelmann.
Ji priminė, kaip Europos mastu metų pradžioje buvo kasdien stebima situacija ir atliekamas nuolatinis daugiausiai žalos patyrusių rinkų vertinimas.
Klasteriai šiemet jau įrodė esantys stiprūs ir atsparūs partneriai. „Tai pagrindinis įrankis inovacijų projektams, idealus partneris pritraukiant finansavimą tvariam augimui, nacionalinių atkūrimo ir atsparumo planų dalyvis,žaliosios ir skaitmeninės transformacijos užtikrintojas“, – vardino Europos Komisijos atstovė.
Jos teigimu, ES biudžete numatytas valstybių narių ekonomikos atsigavimo skatinimas per paramą investicijoms ir transformacijos įgyvendinimui. Kaip klasterių poreikius geriausiai atliepiančių planų pavyzdžiai buvo paminėti Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos atvejai.
U. Engelmann pabrėžė bendrosios rinkos naudą ir akcentavo žaliuosius bei skaitmeninius pokyčius kaip kelią ekonominiam atsparumui didinti. Pranešimo pabaigoje buvo priminti aktualūs kvietimai, kuriuose ji paragino dalyvauti.
Esama padėtis reikalauja iš klasterių gerokai daugiau, nei anksčiau
Analitikė ir viešosios politikos konsultantė dr. Emily Wise pristatė, kaip keitėsi ir evoliucionavo klasterių politika trimis etapais nuo 2000 m. Ji atkreipė dėmesį, kad pasikeitus politikos pagrindams ir tikslams būtinatobulinti stebėsenos ir vertinimo praktiką. Visgi, sisteminiams pokyčiams užfiksuoti reikia laiko.
Kalbėdama apie naujo, gerokai išplėsto klasterių vaidmens pagrindimą konsultantė akcentavo, kad klasteriai yra neatskiriama pramonės vertės grandinių dalis. Esama padėtis reikalauja iš jų gerokai daugiau, nei anksčiau: skatinti žaliąją transformaciją, spartinti ekonomikos skaitmeninimą, užtikrinti atsparumą, plėtotitvirtą partnerystę.
Pranešimo dalyvius dr. E. Wise įtraukė kvietimu per mobiliąją programėlę atsakyti į keletą klausimų. Paaiškėjo, kad svarbiausiu klasterių iniciatyvų tikslu laikomas naujų sąveikų formų ir bendradarbiavimo skatinimas. O paklausti, kokius rodiklius naudoja savo sėkmei matuoti, dalyviai į top trejetuką išreitingavo bendradarbiavimo veiklas ir projektus, naujus narius ir keitimąsi žiniomis, patentų ar inovacijų skaičių bei pajamų ir eksporto augimą.
Atsitiesti po patirto skaudaus pralaimėjimo padės tik bendradarbiavimas
Lietuvos klasterių tinklo, nacionaliniu mastu atstovaujančio 57 Lietuvos klasterius, direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pranešimą pradėjo nuo pasakojimo apie pokalbį su sūnumi, kuris supyko pralaimėjęs stalo žaidimą. Gyvenime apstu situacijų, kai pralaimime, nes nebeturime pasirinkimo. Analogiška situacija dabar yra ekonomikoje. Tad čia ji kėlė klausimą, ką daryti, kad net po patirto skaudaus pralaimėjimo vėliau atsitiestume ir pasiektume pergalę. Atsakymą ji pateikė pranešimo pabaigoje – būtinas bendradarbiavimas, nes klasteriai ir jų nariai stiprūs būdami kartu.
Pristatydama Lietuvos klasterių ekosistemą, tinklo veiklas ir iniciatyvas, jo vadovė akcentavo partnerystes su krizės akivaizdoje itin aktyviai dirbančiu Europos klasterių aljansu bei Europos klasterių bendradarbiavimo platforma. Lietuvos klasterių tinklas – ne tik minėto aljanso narys, bet ir vienas iš steigėjų. Aljanso valdybai priklauso ir tinklo prezidentas Giedrius Bagušinskas. Europos Komisijos palaikoma platformos iniciatyva klasterių bendruomenei padeda keistis žiniomis ir suteikia naudingų įrankių tarptautinio bendradarbiavimo augimui.
Tinklo vadovė dar kartą pakartojo visų forumo pranešėjų pabrėžiamą klasterių kuriamą naudą – nuo greito reagavimo į susidariusią situaciją iki ilgo naujų svarbių vaidmenų atsigavimo laikotarpiu sąrašo. Vienas iš jų – skaitmeninių inovacijų centrų (SIC) kūrimas.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugėsi 2020 metais vykstančiu sklandžiu bendradarbiavimu su Lietuvos Vyriausybe: girdimais pasiūlymais DNR planui, iniciatyvai „Next Generation EU“, naujo programavimo laikotarpio akcentams ir sėkmingai atnaujinta nacionaline klasterių koncepcija, kuri turėtų būti patvirtinta netrukus. Koncepcijoje atsispindi visų aktualių iššūkių temos: skaitmenizacija, žaliosios gamybos pertvarka, strateginės ES vertės grandinės, trumposios vertės grandinės ir inovacijų ekosistema.
Ar tikrai norime grįžti į ten, kur buvome
„FoodScale Hub“ viceprezidentas, vienas iš agro-maisto skaitmeninių inovacijų centrų ekonomikos pradininkų Europoje Grigoris Chatzikostas kvietė visą dėmesį skirti ne retrospektyvai, o galvoti į priekį: kaip agromaisto sektorių padaryti tvaresnį ir saugesnį, kurti gamybos, tiekimo ar vartojimo trikdžiams atspariasmaisto sistemas. Jis pažymėjo, kad Europos mastu tvarumas apims tris sritis: ekonomiką, aplinkosaugą ir tiekimo kanalus.
G.Chatzikostas provokavo klausdamas, ar tikrai norime grįžti į ten, kur buvome („back to normal“) ir priminė, kokias maisto sistemas turėjome iki krizės: maisto savikaina neatsispindėjo galutinėse kainose, ūkininkai neišgalėjo tvariai ūkininkauti, sistemos nebuvo pajėgios visus aprūpinti saugiu maistu.
Pranešimo metu akcentuotas startuolių įsitraukimas. G. Chatzikostas įsitikinęs, kad jiems būtinakupranugario savybė: kai yra galimybės, jas išnaudoti, bet gebėti ištverti sausrą. Be to, dabar reikalingi ne vienaragiai, o zebrai: t.y. visuomenei naudingos ir tvarų pelną generuojančios kompanijos.
Ekspertas apžvelgė, kaip pasikeitė sektoriaus problemos prasidėjus krizei. Jo manymu, vienintelis būdas įveikti agromaisto sektoriaus iššūkius – tarptautinis bendradarbiavimas, nes dabartinėje situacijoje lokalūs sprendimai paprasčiausiai nebeveikia. Čia klasteriai tampa nepakeičiami, nes tik jie gali užtikrinti sklandų veiksmą vertės grandinėse.
Žiedinės ekonomikos pasiekimai
Žiedinės ekonomikos ir tvaraus vystymosi vadovė Maite Ardèvol pristatė verslui tiekiamą jos atstovaujamos Katalonijos verslo konkurencingumo skatinimo agentūros Accio pagalbą, 2020 m. Katalonijos vyriausybės atnaujintus įsipareigojimus žiedinės ekonomikos įgyvendinimui ir geruosius pavyzdžius iš Katalonijos. „Startup Heatmap Europe Report 2018“ duomenimis, Barselona užima 3-ąją vietą tarp patraukliausių miestų verslo steigimui Europoje. Katalonija – vienas iš kontinentinės Europos regionų, kuriuose daugiausia investuojama į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Jos startuolių ekosistemoje veikia per 1 300 dalyvių.
M. Ardèvol teigimu, žiedinės ekonomikos pasiekimus lemia ir tai, kad Katalonijoje jos skatinimu užsiima net kelios iniciatyvos ir organizacijos: tai ne tik valdžios institucijos, bet ir projektus ir iniciatyvas įgyvendinantys universitetai, technologijų centrai bei kitos suinteresuotosios šalys. Įdomu tai, kad maisto sektorius – vienas iš greičiausiai į žiedinę ekonomiką persiorientavusių sektorių.
Jos kolegė, Klasterių skyriaus tarptautinių projektų vadovė Emma Vendrell supažindino su Katalonijos klasterių ekosistema, jos potencialu žalios ir skaitmeninės transformacijos akivaizdoje bei klasterių politikos strategija. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Katalonijoje klasteriai pasižymi sektorių įvairove, jų gerokai mažiau nei Lietuvoje (atitinkamai 29 ir 57), tačiau narių skaičiumi jie kur kas didesni. Vidutinis Katalonijos klasterių narių skaičius – per 90, kai Lietuvoje, MITA koordinuojamo projekto „Inolink“ ir Lietuvos klasterių tinklo 2020 m. vasarą vykdytos apklausos duomenimis, tik apie 15.
Prioritetu turi tapti efektyvumas
Lietuvos švariųjų technologijų klasterio koordinatorė Laima Kaušpadienė kalbėjo apie verslo (r)evoliuciją per žaliąsias technologijas. Jos teigimu, nors šiandieninis anglies dvideginio kiekis atmosferoje labiausiai priklauso nuo globalaus verslo – vos 100 bendrovių yra atsakingos už daugiau nei 70 % visų išmetamų teršalų – būtent verslo rankose sutelkta daugiausia galimybių šią problemą išspręsti.
Pastebėta, kad įmones keistis skatina ir vartotojai, kurie vis labiau atsigręžia į tvarių verslų kuriamus produktus. Čia buvo paminėta „PricewaterhouseCoopers“ atlikta apklausa, atskleidusi, kad 60% vartotojų įsitikinę, jog klimato klausimai yra patys svarbiausi ir net 75 % teigia pakeitę savo vartojimo įpročius ekologiškesnio gyvenimo link.
Pranešimo metu buvo paminėta Europos ekonomikos priklausomybė nuo žaliavų šaltinių bei dar neišnaudoti žiedinės ekonomikos įrankiai inovacijoms. Globali krizė reikalauja globalaus atsako ir matavimo, tad lemiamas vaidmuo tenka Pramonei 4.0, o vienas iš trijų esminių vykstančios revoliucijos akceleratorių – 5G technologija.
L. Kaušpadienės įsitikinimu, dabar prioritetu turi tapti efektyvumas: kiekvienas verslas turėtų peržiūrėti vertės grandines ir įvertinti, ką dar jose galima pernaudoti, perdirbti, o ko – atsisakyti. Geriausias perspektyvas turi verslai, investuojantys į išmanius ir tvarius sprendimus.
Siekis išlaikyti konkurencingumą paskatino apjungti klasterių pajėgas
Industrijos mohikano – Vilniaus kino klasterio koordinatorius Romanas Matulis pranešimą pradėjo nuo klasterio istorijos, kuri siekia 2004 m. Po Lietuvos kino studijos privatizavimo joje dirbę profesionalai toliau teikė paslaugas ir natūraliai suformavo vertės grandinę, nors tuo metu apie klasterius dar nieko neišmanė. Vėliau, gavus finansavimą ir renovavus seną pastatą, buvo pastatytas tuo metu didžiausias rytų Europoje specialiųjų efektų kūrimui naudojamas žaliasis ekranas (angl. green screen), įsigyta kita reikalinga technika. Technologijoms sparčiai vystantis susikūrė multimedijų klasteris „Nebula“, kurios nariai dirbo vaizdo, garso technologijų, žaidimų bei kitose audiovizualinės industrijos srityse.
R. Matulio teigimu, susitinkant klasterių renginiuose tapo aišku, kad abiejų klasterių tikslai ir vertybės sutampa, tad kilo mintys apie jungimąsi į Baltijos kino ir kūrybinių technologijų klasterį. Pranešimo metu buvo pristatyti dabar jau didžiausio ir inovatyviausio šios srities klasterio Baltijos šalyse tikslai. Prie jo pakviesti jungtis visi susidomėję aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas kuriančių industrijos įmonių atstovai. Tikimasi, kad apjungus jėgas išaugs partnerių tinklas, didės konkurencingumas bei kuriamų produktų ir paslaugų aktualumas tarptautiniu mastu.
Forumą vainikavo trijų – Lietuvos Švariųjų technologijų, BCCS (Blockchain, Cyber Security and Compliance Solutions) ir Lietuvos socialinių inovacijų – klasterių prisistatymai.
