Ar esate girdėję apie konkursą „Global Teacher Prize“? Jame savo pasiekimais ir daromu pokyčiu varžosi mokytojai tiek iš Jungtinių Amerikos Valstijų didmiesčio, tiek iš Nigerijos gilumoje esančios kaimo mokyklos. Šiemet 10 finalininkų atrinkta iš daugiau nei 12 tūkstančių paraiškų. Šie 10 mokytojų pretenduoja į svaiginantį pagrindinį prizą – 1 milijoną JAV dolerių. 
Ar esate girdėję apie konkursą „Global Teacher Prize“? Jame savo pasiekimais ir daromu pokyčiu varžosi mokytojai tiek iš Jungtinių Amerikos Valstijų didmiesčio, tiek iš Nigerijos gilumoje esančios kaimo mokyklos. Šiemet 10 finalininkų atrinkta iš daugiau nei 12 tūkstančių paraiškų. Šie 10 mokytojų šiandien pretenduoja į svaiginantį pagrindinį prizą – 1 milijoną JAV dolerių.
Marius Narvilas © Asmeninins albumas
Beje, aplikuodami konkurso dalyviai iškart komisijai turi paaiškinti, kaip tokią sumą išleistų. Vilniaus jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas Marius Narvilas, padrąsintas garsaus verslininko Vlado Lašo, pasiryžo pateikti savo kandidatūrą šiam konkursui. Jis teigia, nors ir nepatekęs į finalą, tačiau savaitė pasiruošimo visiškai pakeitė jo požiūrį į savo galimybes.
M. Narvilo patirtis išties lenkia daugelio mokytojų – su savo moksleivių komanda jis dalyvauja „micro:bit“ mini-kompiuteriukų pasaulio čempionatuose, yra kelių technologijos knygų bendraautorius, skaitė pranešimą „TEDx Vilnius“ konferencijoje, rengia įvairius pranešimus, veda robotikos bei elektronikos dirbtuves, priklauso Lietuvos technologijų mokytojų asociacijai, šiemet konsultuoja ir kitus verslumo ugdymo mokytojus, kaip pamokose pritaikyti technologijas.
Kai nėra įrankių – užteks tiesiog idėjų
Pokalbį pradedame nuo kirbančio klausimo: kokiu būdu šiuo metu dirba technologijų mokytojai? Kaip jiems vesti pamokas nuotoliniu būdu, iš kur traukti įrangą, kuri šiuo metu liūdnai stūkso nenaudojama technologijų kabinetuose?
„Technologijos – dalykas, reikalaujantis praktinio veiksmo. Šio dalyko mokytojams dabar sudėtingiau dar ir todėl, kad šiose pamokose yra daug komandinio darbo. Taip pat technologijų kabinetai yra specializuoti, juose yra sukauptos priemonės, kuriomis naudojasi visi moksleiviai. Šiandien, kai visi išsisklaidėme kiekvienas po savo namus, kokias ten turime priemones? Turi galvoti, mąstyti, kokie sprendimai šioje situacijoje galimi“, – pripažįsta M. Narvilas.
Ir nors šiuo metu gyvename antrojo karantino situacijoje, jau atrasti tam tikri sprendimai ir praminti takai, pasak M. Narvilo, kad nuotoliniam mokymui būtų šimtaprocentinai pasiruošta, reikia sisteminių sprendimų, o ne vieno mokytojo iniciatyvos.
Ką jis daro šioje situacijoje?
„Technologijos – tai ne tik įrankiai ir medžiagos. Tai ir tam tikras mąstymo būdas. Įrankiai ir medžiagos padeda realizuoti tam tikrą idėją, bet visos idėjos pirmiausia gimsta galvoje, tiesa? Turime užduotis, pavadintas „projektavimas“ – jų metu kažką braižome, paišome. Tai ilgas procesas: sugalvoti idėją, ją nupiešti, tikslinti, detalizuoti, išbraižyti. O jei dar prie viso šito prijungtume skaitmenines programas!“ – atrastas išeitis vardija technologijų mokytojas.
Žinoma, jam pirmiausiai tenka pačiam susipažinti su įvairiomis programomis, dažniausiai tiek mokytojas, tiek moksleiviai su jomis pradeda dirbti pirmą kartą.
Popierius – medžiaga, kuri gali išmokyti erdvinio mąstymo
Kartais sudėtingiems darbams tinka ir tokia kiekvienuose namuose randama medžiaga, kaip popierius.
„Sakysite, čia jau kvepia darželiu? Tačiau Japonijoje origami lanksto tiek darželinukas, tiek senjoras. Skiriasi tik meistriškumas. Net ir tiesiog karpant ar lankstant popierių atsiranda tam tikrų iššūkių ir juos įveikdamas tobulini savo įgūdžius“, – kalbėjo M. Narvilas.
Be to, popierius – puiki medžiaga, leidžianti dvimačius objektus paversti trimačiais. M. Narvilas pastebi, kad moksleiviams trūksta įgūdžių įsivaizduoti trimatį daiktą erdvėje.
„Mūsų vaikai tikrai yra išmanūs, moka tapšnoti visus liečiamus ekranus. Tačiau su erdviniu mąstymu yra spragų. Mes paliekame tuos erdvinio įsivaizdavimo įgūdžius tobulinti tik tiems, kam jų labai reikia. Tačiau juk šis įgūdis svarbus, kad ir, pavyzdžiui, renkantis naują baldą parduotuvėje! Šioje srityje tikrai yra ką veikti“, – šypsosi technologijų mokytojas.
Spaudė ranką mikro-kompiuterio kūrėjams
Galbūt dėl savo išradingumo ir gebėjimo visur įžvelgti naujų galimybių, M. Narvilui praėjusių metų rudenį buvo pasiūlyta teikti savo kandidatūrą konkursui „Global Teachers Prize“. Šiandien jis su šypsena prisimena tą, rodos, eilinę dieną, kai sulaukė verslininko Vlado Lašo skambučio.
„Šią istoriją prisiminėme, nes rudenį kaip tik galima teikti paraiškas ateinančių metų konkursui. Aš aplikavau 2019-aisiais ir iš savo mažo technologijų kabinetėlio žengti ir pasirodyti plačiajam pasauliui buvo iššūkis! Vedžiau eilinę technologijų pamoką, kai man paskambino Vladas Lašas. Kadangi skambučių iš tokių žmonių kasdien nesulaukiu, atsiprašiau mokinių ir nutariau atsiliepti. Vladas man papasakojo apie „Global Teachers Prize“ ir sakė, jog būtų gerai, jei aš galėčiau aplikuoti“, – prisiminė mokytojas.
Peržvelgęs paraiškos dokumentus mokytojas juos trumpam atidėjo – jo laukė kompiuteriukų „micro:bit“ pasaulinė konferencija Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje, „EduTECH“ hakatonas bei pranešimo skaitymas konferencijoje „Išmani Lietuva“. Kelionė į Didžiąją Britaniją, Mančesterį, kur lietuvių komanda buvo priskirti prie svarbių svečių ir gavo progą dalyvauti vakarėlyje su pačiais „micro:bit“ kūrėjais, M. Narvilui atvėrė akis.
„Visiškai neįsivaizduoji, kad vieną dieną spausi ranką žmonėms, kurie sukūrė „micro:bit“. Kompiuteriuką, kurį naudoji, rodai vaikams, su juo atlieki daugybę funkcijų ir kasdien juo žaviesi. Tačiau svarbiausia, kad ne tik žiūri į juos akis išpūtęs, tačiau turi ką jiems pasakyti. Ir savo patirtimi bei įžvalgomis ir jiems gali duoti naudos. Tuomet mūsų darbas pamokose netikėtai perkopia mokyklos, sostinės, Lietuvos ribas“, – įspūdį prisiminė M. Narvilas.
Nesustabdė net kalbos barjeras
Sėkmingas mokytojo vedamai komandai buvo ir netrukus įvykęs „EduTECH“ hakatonas. Moksleivių idėja buvo pastebėta, atsirado susidomėjusių investuotojų.
„Visoje toje įvykių karuselėje paraišką konkursui „Global Teachers Prize“, žinoma, pasilikau paskutinei savaitei. Atsidariau paraiškos klausimus ir staiga supratau, kad tai bus toli gražu ne vienas puslapis, be to, reikia susirinkti kolegų, moksleivių atsiliepimus apie save (ir dar anglų kalba)“, – kilusį išgastį prisimena mokytojas.
M. Narvilas pripažino, jog jo anglų kalbos įgūdžių neužteks paraiškai greitai užpildyti. Tačiau nejau kalbos barjeras sutrukdys pasauliui papasakoti apie savo darbus? Mokytojui padėti pasisiūlė „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė. Ji išvertė lietuviškai parašytus M. Narvilo atsakymus.
„Tai buvo beprotiška savaitė, kai viena darai, o mintys – visai kitur. Siuntinėjau visiems žinutes su prašymu: „Esu jums daug ką papasakojęs, dabar parašykite ką nors apie mane.“ Kai grįžo atsakymai ir aš ėmiau skaityti tuos tekstus, pajutau didžiulį dėkingmą – žmonės rašė nuostabius dalykus, su gilesnėmis įžvalgomis. Visa tai mane labai stipriai palietė – galbūt tai ir yra didžiausia šio konkurso vertė?“ – svarstė pašnekovas.
Paraišką įkėlė net pasibaigus terminui
Liko paskutinis savaitgalis prieš paraiškų priėmimo pabaigą. M. Narvilas sulaukė paskutinio trūkstamo laiško ir...
 Marius Narvilas © Asmeninins albumas |
|---|
„Atsidariau puslapį, o ten užrašas: „Paraiškų priėmimas pasibaigė“. Na... Iš esmės tai priėmiau ramiai, gaila buvo įdėto darbo ir energijos. Tačiau vėliau prisiminiau, jog dar turiu išsisaugojęs vieną nuorodą, kur jau buvau įkėlęs dalį dokumentų. Paspaudžiau ją ir suveikė! Atsidarė langas, kur galėjau dar kažką įkelti. Tada viską sudėjau ir išsiunčiau“, – prisimena pašnekovas.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojas svarsto, jog šiame konkurse turi labai aiškiai pabrėžti poveikį, kurį darai, surinkti atsiliepimus apie save, argumentuoti, kodėl manai esąs ypatingas ar inovatyvus.
„Kodėl ruošiantis šiam konkursui šiek tiek „važiavo stogas“? Nes jo pagrindinis prizas – milijonas dolerių. Juos gali investuoti taip, kaip nori. Suvokiau, kad aš turiu galimybę tą milijoną laimėti. Ir ta pragariška savaitė pakeitė mano mąstymą ir savęs suvokimą. Po jos priėmiau tokius sprendimus, kokių kitoje situacijoje niekaip nebūčiau priėmęs“, – sakė mokytojas.
Paraiškoje taip pat yra klausimas, kaip laimėjus tokią sumą, mokytojas ją panaudotų. Tai komisijai atskleidžia konkurso dalyvio vertybes. M. Narvilas rekomendavo visiems, apsisprendusiems išbandyti savo jėgas šiame konkurse, skirti laiko parengti paraiškai – gerai apgalvoti, ką norite pasakyti komisijai, ką pabrėžti.
Mokytojai, kurių veikla peržengia valstybių ribas
Po intensyvios savaitės laukė bent kelių mėnesių ramybė. M. Narvilas sulaukė dar poros laiškų iš konkurso organizatorių, tačiau atrinktų 50-ies geriausiųjų sąrašo teko laukti iki pavasario. Šiame sąraše Marius savo pavardės nesurado. Patekusiems į finalą planuojama kelionė į Dubajų, oficialūs priėmimai, bendravimas su tokiais asmenimis kaip Bilas Gatesas, Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariai. Tačiau Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojui vien paraiškos teikimas buvo neįkainojama patirtis.
„Skaitinėdamas finalininkų istorijas suprantu, kad mokytojo iš Nigerijos situacija ir mokytojo iš Jungtinių Amerikos Valstijų – labai skirtinga. Tačiau kiekvienas iš jų peržengia savo šalies ribas. Neužtenka būti nuostabiu mokytoju savo šalyje. Todėl pretenduojant reikia įsivertinti, ar darai kažką, kas iš tiesų galėtų būti įdomu ir už Lietuvos ribų. Mano atveju tai buvo veikla su „micro:bit“ kompiuteriukų komanda“, – sakė M. Narvilas
Lietuvoje vyksta Inovatyviausio mokytojo apdovanojimai, taip pat mokytojai už savo darbus pagerbiami Vyriausybės iniciatyva. Iš šių nominantų, pasak M. Narvilo, galima siūlyti kandidatus ir „Global Teacher Prize“ konkursui. Tačiau, pasak jo, mokytojams reikia paraginimo iš šalies, mentorių, kurie padėtų įsivertinti, kaip asmeninė veikla ir pasiekimai atrodo globaliame kontekste.
„Taip, šįkart nelaimėjau milijono. Tačiau morališkai... jaučiuosi taip, tarsi jau turėčiau jį savo kišenėje. Tai buvo pokytis mano mąstyme, esminių gyvenimo sričių perkainojimas. Ir nors niekam kitam nelinkėčiau tokių dienų, kokias teko išgyventi prieš pat paraiškų pateikimo terminą, šiandien jaučiuosi dėkingas tiek Vladui Lašui, tiek „Lietuvos Junior Achievement“ vadovei Andželikai. Ta patirtis labai augina“, – pokalbį užbaigia M. Narvilas.
