Visame pasaulyje plinta įvairiausi mitai apie 5G: neva dėl jo mobilieji duomenys taps brangesni, spinduliuotė žalinga sveikatai, aplinkai ir net bitėms. Tyrimai rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apstu tuo tikinčių žmonių. Anot specialistų, tai lemia žinių stoka – žmonės linkę nepasitikėti ar net bijoti to, ko gerai nesupranta. 
Visame pasaulyje plinta įvairiausi mitai apie 5G: neva dėl jo mobilieji duomenys taps brangesni, spinduliuotė žalinga sveikatai, aplinkai ir net bitėms. Tyrimai rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apstu tuo tikinčių žmonių. Anot specialistų, tai lemia žinių stoka – žmonės linkę nepasitikėti ar net bijoti to, ko gerai nesupranta.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Trimis mitais tiki kas penktas
Visais laikais buvo žmonių, kurie bijojo ar net priešinosi naujovėms. Taip yra ir dabar – akivaizdu, kad su 5G artėja milžiniški pokyčiai, kurie palies daugelį, ir dalį žmonių tai baugina. Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacija (ETNO) nusprendė išsiaiškinti, kiek tokių žmonių yra Europoje, o „Telia“ analogišką reprezentatyvią apklausą atliko Lietuvoje.
Daugiausiai, net po 19 procentų, lietuvių tiki trimis mitais: kad 5G yra žalingas aplinkai (gamtai), kad 5G spinduliuotė kenkia sveikatai ir kad 5G neužtikrins privatumo. Panašios tendencijos ir visoje Europoje.
Kaip paaiškina „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius, 5G ryšiui naudojamos tos pačios radijo bangos, kaip ir kitų, dešimtmečius naudojamų, technologijų – 2G, 3G ir 4G. Jos patenka į nejonizuojančių kategoriją – tokio tipo radijo bangos neturi pakankamai energijos, kad galėtų pažeisti ląsteles.
„Visoms mobiliojo ryšio technologijoms taikomi tokie pat griežti saugumo reikalavimai ir normos, kurių „Telia“ atsakingai laikosi. Kalbant apie aplinką, 5G kaip tik yra gerokai taupesnė ir efektyvesnė nei ankstesnių kartų technologijos. Be to, tiek mūsų 5G, tiek ankstesnių kartų mobilieji tinklai naudoja 100 proc. atsinaujinančią energiją“, – sako A. Šemeškevičius.
Jis priduria, kad technologine prasme 5G yra saugesnis ir protingesnis tinklas, taigi 5G ryšiu siunčiami duomenys kaip tik yra labiau apsaugoti.
5G kaltina net dėl COVID-19
Dar 17 proc. lietuvių tiki, esą įdiegus 5G technologiją pabrangs mobilieji duomenys. Pasak „Telia“ eksperto, mobilieji duomenys pastarąjį dešimtmetį tik pigo, tačiau dėl augančio vartojimo dažnas to neįvertino. Tokia pati tendencija tęsis ir išplitus 5G ryšiui.
„Anksčiau vaizdo įrašų raiška ir kokybė buvo keliskart prastesnė, be to, dabar savo telefone galime žiūrėti ne tik „YouTube“ klipus, bet ir išmaniąją televiziją, patys rengti tiesiogines transliacijas, skambinti su vaizdu. Taigi jei prieš dešimtmetį retas mobiliuoju telefonu išnaršydavo daugiau nei 1 GB duomenų, šiandien jau visų „Telia“ klientų vidurkis siekia 20 GB per mėnesį“, – pastebi A. Šemeškevičius. Vidutiniai „Telia“ klientų per mėnesį sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekiai skelbiami paskutinėje Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje.
Beje, yra ir egzotiškesnių mitų. Antai kas dešimtas (12 proc.) lietuvis tiki, kad 5G spinduliuotė kenkia bitėms, o visoje Europoje tokių yra net 16 procentų.
Dar 13 procentų lietuvių mano, kad 5G yra susijęs su COVID-19, tuo tarpu Europoje šiuo mitu tiki perpus mažiau (6 proc.) apklaustųjų. Beje, Europos Sąjungos kovos su dezinformacija ekspertai šį mitą išskyrė kaip vieną dažniausiai kartojamų melagienų.
Kita vertus, 65 proc. lietuvių ir net 75 proc. europiečių supranta, kad 5G ir COVID-19 sąsajos yra laužtos iš piršto. Palyginimui, visais kitais mitais netikinčiųjų dalis svyruoja tarp 10–30 procentų, o daugiau nei pusė respondentų tiesiog neturi nuomonės.
Baugina nežinojimas
Mitų ir sąmokslo teorijų apie 5G paplitimui įtakos gali turėti žmogaus psichologija, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Anot jo, populiacijoje visada yra tam tikra nedidelė dalis žmonių, kurie tiki moksliškai nepagrįstais dalykais.
„Tam įtakos gali turėti keletas veiksnių, tokių kaip temperamentas, patirtys vaikystėje ir panašūs. Kai kurie jaučiasi nesaugūs ir daug kur gali įžvelgti pavojus, jiems sunku pasitikėti kitais, tokie žmonės lengviau patikės bauginančiomis žinutėmis, net netikrindami jų šaltinio ir patikimumo. Taigi kai būna nutikimų, kuriuos sunku paaiškinti mokslu, tada žmogus nori daugiau aiškumo, apibrėžtumo, ieško greitų atsakymų ir išauga tikimybė patikėti klaidingomis naujienomis, kurias sukurti užtrunka mažiau laiko, nei atlikti mokslinius tyrimus. Kitais atvejais tai lemia mąstymo būdas, kai žmogus tam tikrus dalykus išfiltruoja, pasirenka kuo tikėti ir nemato pilno vaizdo. Arba susieja sutapimus, išveda tarp jų ryšį, kuriuo įtiki ir išjungia kritinį mąstymą, racionalų požiūrį – šiuo atveju tai būtų COVID-19 ir 5G sąsajos“, – sako E. Čiūras.
Dar yra žmonių, kurie jaučia bendrystę su kitais – pavyzdžiui, kai kuriais atvejais vieniši žmonės per įvairias sąmokslo teorijas, mitus randa siejančius dalykus, dingstį bendrauti.
Pasak E. Čiūro, natūralu, kad nauji, nepažįstami ir gerai nesuprantami dalykai žmonėms kelia nerimą, todėl jie vertinami atsargiai. „Baimės jausmas nėra blogas, jis skirtas žmogui apsisaugoti. Klausimas, kada to yra per daug. Kai žmonės pradeda naudoti folijos kepurėles ar vaikščioti aplink ligonines ir jas filmuoti – čia jau kraštutiniai dalykai, neracionalūs. Dažniausiai tokias žmonių reakcijas sukelia baimė, nesaugumo jausmas, noras kontroliuoti situaciją“, – sako psichiatras.
Pagrindinis kovos su melagienomis ir mitais įrankis – visuomenės švietimas. Kuo daugiau patikimos, specialistų parengtos, patikrintos, faktais įrodytos informacijos yra prieinama ir kuo platesnė jos sklaida, tuo greičiau mitai ir sąmokslo teorijos žūsta. Kita vertus, ir patys žmonės turi domėtis, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, jų patikimumą bei neskubėti dalintis abejotina informacija socialiniuose tinkluose.
ETNO užsakymu tyrimų bendrovės IPSOS atliktoje apklausoje 2020 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. gyventojų iš 23 Europos šalių. Lietuvoje spalio 27 – lapkričio 2 dienomis reprezentatyvioje „Telia“ internetinėje apklausoje dalyvavo 1001 respondentas nuo 18 iki 65 metų.
