Elektros rinkoje ramybės nebus: kas antras vartotojas nenori prisirišti prie tiekėjo

Šalies namų ūkiai liberalizuojamai elektros rinkai gali pateikti staigmenų. Prie vienintelio tiekėjo įpratę vartotojai nebenori prisirišti: kas antras teigia, kad matydami pasiūlymus su panašiomis kainomis norėtų sutarties be ilgalaikių įsipareigojimų.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

56 proc. reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų tvirtino, kad rinkdamiesi iš panašių pasiūlymų pirmenybę teiktų tai įmonei, kuri nenustatytų sutarties termino. Dar 42 proc. norėtų turėti galimybę dažnai peržiūrėti elektros kainą, atsižvelgiant į pokyčius rinkoje.

„Panašiai kaip ir kitose atvirose paslaugų rinkose, elektros tiekime dalis vartotojų norės laisvės. Kitaip tariant, kas antras vartotojas prioritetą teikia ne abonementinei sutarčiai, o paslaugos pirkimui tol, kol jam tai yra geriausias pasirinkimas. Toks bendradarbiavimas klientui suteikia maksimalų mobilumą keisti savo pasirinkimą be baudų bei netesybų“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius.

H. Gaidamavičiaus vertinimu, laisvos klientų migravimo sąlygos neabejotinai užtikrins ir didesnę konkurenciją rinkoje.

„Po to, kai pirmieji savo tiekėją pasirinks daugiausiai elektros suvartojantys namų ūkiai ir truputį pagyvens su savo pasirinkimu, paaiškės, apytiksliai kiek klientų iš tiesų atidžiai stebi situaciją elektros rinkoje ir yra linkę judėti tarp bendrovių. Bet kokiu atveju tai reiškia, jog konkurencija bus didelė, o elektros tiekėjams klientai neleis pernelyg atsipalaiduoti“, – prognozuoja H. Gaidamavičius.

Vis dėlto, nereikia užmiršti ir rizikuoti nemėgstančių elektros vartotojų, nes jų taip pat yra nemažai. 26 proc. Lietuvos gyventojų kaip tik pageidauja užfiksuoti elektros kainą ilgam laikui ir nesijaudinti, jei ji rinkoje ims svyruoti.

Apklausos duomenimis, būti aktyvūs rinkdamiesi elektros tiekėją pageidauja aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Tuo tarpu konservatyvesnio požiūrio laikosi mažesnių miestų ar rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai.

Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovo, vieno teisingo pasirinkimo nėra. Panašiai kaip ir imant paskolą būstui įsigyti, dalis nekilnojamojo turto pirkėjų tiki, jog rinka paskolos palūkanas nuspaus žemyn, todėl nenori jų fiksuoti dabartiniame taške. Tačiau kita dalis palūkanas kaip tik fiksuoja, nes taip gali geriau įsivertinti, kokia tiksliai bus mėnesio įmoka bankui.

„Neabejoju, kad elektros tiekėjai taikysis į abi klientų grupes, siūlydami jiems ir neįpareigojančias sutarties sąlygas, ir galimybę užsitikrinti aiškią, stabilią kainą. Kiek vartotojų išliks aktyvūs ir mobilūs, parodys laikas, tačiau norint įtvirtinti pozicijas rinkoje vienodai dėmesio bus skiriama abiem klientų grupėms“, – sako H. Gaidamavičius.

Kas ketvirtam (25 proc.) namų ūkiui svarbus operatyvus, o kas dešimtam (10 proc.) – malonus ir draugiškas elektros tiekėjo bendravimas. Tačiau tik maždaug kas šeštam (16 proc.) yra aktuali galimybė gauti elektrą, kuri gaminama iš atsinaujinančių, aplinkai draugiškų šaltinių.

„Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas atkreipia dėmesį, kad šalies namų ūkiams kol kas svarbiausi aspektai yra sutarties laikotarpis, elektros kaina bei aptarnavimas. Dėmesio tam, ar netaršiai gaminama elektra, kol kas skiriama nedaug.

„Tai suprantama, nes pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo vartotojai turės priimti sprendimą dėl vienos svarbiausių paslaugų. Kadangi elektros kaina nuolat svyruoja, o ir valstybės reguliuojama kainos dalis 2021-aisiais padidės, dabar tai yra pati svarbiausia aktualija. Tikiu, kad į elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių investuojantys rinkos dalyviai ir patys aktyviai informuos vartotojus apie žaliosios elektros reikšmę klimatui bei naudą pačiam klientui“, – teigia H. Gaidamavičius.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko rugsėjo 16-26 dienomis. Joje dalyvavo 1006 žmonės, kurių amžius buvo 18-75 metai.