Siųsdamiesi naujas programėles ar registruodamiesi socialiniuose tinkluose naudojimosi sąlygas visada skaito tik 28 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Baltijos šalių tyrimas. Lietuviai šiuos dokumentus dažniausiai peržvelgia pripuolamai, o kartais su sąlygomis tiesiog sutinka ir jų visiškai neskaito.
Siųsdamiesi naujas programėles ar registruodamiesi socialiniuose tinkluose naudojimosi sąlygas visada skaito tik 28 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Baltijos šalių tyrimas. Lietuviai šiuos dokumentus dažniausiai peržvelgia pripuolamai, o kartais su sąlygomis tiesiog sutinka ir jų visiškai neskaito. Ekspertai sutaria, kad šias sutartis būtina vertinti kaip ir tas, kurios pasirašomos, pavyzdžiui, bankuose – visada skaityti ir susipažinti bent jau su svarbiausiomis sąlygomis, siekianti sužinoti ne tik savo įsipareigojimus, bet ir teises, rašoma pranešime.
„Terms and Conditions“ – kas tai?
Vartotojų sutartys ar papildomų sąlygų dokumentai dažnai atpažįstami anglišku terminu „Terms & Conditions“ (kitur – „Terms of Service“ ar „Terms of Use“). Šias sutartis vartotojai dažniausiai sutinka registruodamiesi interneto puslapiuose ar prieš atsisiųsdami programėles jų parduotuvėse. Norint tęsti pasirinktą procesą, su sąlygomis sutikti privaloma, antraip produktu naudotis negalima. Būtent dėl šios priežasties žmonės neretai šių, ilgus puslapius užimančių dokumentų, skaityti nesivargina ir „pasirašo“ jų tinkamai neperskaitę.
„Šie dokumentai savo esme yra normalus ir teisiškai galiojantis susitarimas tarp produkto kūrėjo ir jo vartotojo. Tad kaip ir bet kurias kitas sutartis, taip ir šias būtina peržvelgti ir susipažinti su jose esančiomis sąlygomis. Ne tik todėl, kad nebūtumėte apgauti, bet ir tam, kad žinotumėte savo atsakomybes. Deja, tam laiko Baltijos šalyse skiria tik maždaug 3 žmonės iš 10, rodo „Huawei“ inicijuotas kibernetinio saugumo raštingumo tyrimas*“, – sako Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas.
Tiesa, šie dokumentai dažniausiai būna ypač ilgi ir parašyti sudėtinga teisine kalba – tas taip pat atbaido vartotojus nuo jų skaitymo. Carnegie Mellon universiteto tyrėjai dar 2012 metais nustatė, kad standartiniam interneto vartotojui prireiktų 76 darbo dienų per metus, kad šis atidžiai perskaitytų visas vartotojo sutartis internete. O šiemet „Visual Capitalist“ paskaičiavo, kad, pavyzdžiui, „Facebook“ sutartį užtruktų perskaityti 17 valandų, „Tinder“ – 25 valandas, o „TikTok“ – net 31 valandą.
„Visiškai natūralu, kad dėl didelės sutarčių apimties vartotojai verčiau su jomis sutinka jų neskaitę nei skiria ištisas valandas teksto nagrinėjimui. Vis tik peržvelgti bent jau svarbiausias dokumento dalis būtina visada – susipažinkite su savo atsakomybėmis, iškilusių problemų sprendimo praktikomis ar kitais, kasdienybėje praversiančiais, aspektais“, – pataria A. Granickas.
Uoliausiai skaito Lietuvos senjorai
„Huawei“ inicijuotas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai papildomas sąlygas taip pat dažniausiai skaito pripuolamai (30 proc.), su jomis tiesiog sutinka (21 proc.) arba jų visiškai neperžvelgia (9 proc.). Vis tik nemaža dalis respondentų teigia, jog sutartis skaito visada.
„Visose trijose Baltijos šalyse matome ryškią tendenciją, kad kuo vartotojai vyresni, tuo dažniau jie peržvelgia papildomų sąlygų dokumentus. Lietuvoje dažniausiai tai daro žmonės nuo 65 iki 75 metų, pensijoje jau esantys gyventojai. Mažiausiai stropūs yra jauniausi respondentai – 18–24 metų amžiaus jaunuoliai. Tiesa, sąlygų visiškai neskaito panaši dalis žmonių visose amžiaus grupėse – vidutiniškai 10 proc. žmonių“, – sako A. Granickas.
Dažniausiai sutartis kiekvieną kartą peržvelgia šiuo metu darbo neturintys ar jo ieškantys žmonės, žemiausias pajamas gaunantys respondentai. Tad ryškėja dar viena tendencija – kuo daugiau uždirbama, tuo papildomoms sąlygoms perskaityti skiriama mažiau dėmesio ir pastangų.
„Tai gali būti susiję su interneto vartojimo įpročiais – kompiuterius darbui ir laisvalaikiui kasdien naudojantys respondentai su šiomis sutartimis susiduria dažniau ir žino, kad jų neperskaitę, tiesioginės žalos iš karto nepajus, tad jas vertina mažiau atsakingai. Kitose Baltijos šalyse situacija panaši, tačiau Lietuvoje sutartis skaitome atidžiau – jas visada nagrinėjančių mūsų šalyje yra 28 proc., kai Latvijoje – 23 proc., o Estijoje – 24 procentai. Vis tik, vertinant absoliučiai, tokie skaičiai nedžiugina – kaip ir ką pasirašo, turėtų žinoti ir vertinti gerokai didesnė dalis vartotojų“, – mintimis dalijasi A. Granickas.
Skaitantiems – malonios staigmenos
Nors naudojimosi internetu sąlygas skaityti gali būti nuobodu, tą daryti verta, nes jos padeda susipažinti ne tik su kylančiais įsipareigojimais, bet ir vartotojo teisėmis, asmens duomenų apsaugos nuostatomis, o kartais slepia ir malonių staigmenų.
Be abejo, tokias sutartis būtina peržvelgti ir norint įsitikinti, kad jose nėra paslėptų sąlygų. Bet A. Granickas įspėja, kad apgavystės atvejai – itin reti.
„Žinoma, kaip ir bet kurioje sutartyje, taip ir čia gali būti įtraukta apgaulingų punktų. Bet toks elgesys yra neteisėtas ir įprastai kūrėjai, saugodami savo reputaciją ir siekdami vystyti sąžiningą verslą, tokių veiksmų nesiima. Ar įtarimų keliančių formuluočių dokumente nėra, verta atkreipti dėmesį tuo atveju, jei planuojate naudotis mažiau žinomu produktu ar puslapiu“, – pataria „Huawei“ ekspertas.
* „Huawei“ užsakymu tyrimą apie Lietuvos gyventojų kibernetinio saugumo raštingumą atliko tyrimų bendrovė „RAIT“.
