Pasaulinė IT gigantė „Google“ valdanti nuotraukų talpinimo paslaugą „Google Photos“ neseniai atnaujino paslaugų teikimo sąlygas. Naujai įsigaliojusiose sąlygose vartotojai aukštos kokybės nuotraukas galės įkelti neviršydami 15 GB ribos. Viršijus šią ribą, turėsite už tai sumokėti. Ką reiškia šie naujieji „Google“ sąlygų pakeitimai? Kodėl anksčiau „Google Photos“ buvo nemokama, o šią paslaugą sugalvota apmokestinti tik dabar? Kokį neigiamą poveikį šie sprendimai padarys kitoms įmonėms? Ar „Google“ vis dar yra ta „Google“, kuri nori visiems vartotojams būti naudinga? Vedami šių klausimų, pasigilinkime plačiau.
Kodėl dabar turėtumėte mokėti už „Google Photos“?
Daugiau nei penkerius metus „Google Photos“ garsėjo neribotomis bei nemokamomis aukštos kokybės nuotraukų bei vaizdų įrašų saugojimo paslaugomis. Tačiau „Google“ prieš kelias savaites, lapkričio 11 dieną paskelbė atšaukianti nemokamą kainodarą, o naujieji įkainiai įsigalios nuo kitų metų birželio 1 dienos. Visos naujos vartotojų įkeltos nuotraukos, tiek originaliuose, tiek aukštos kokybės formatuose, gali užimti iki 15 GB laisvos vietos (aukštos kokybės nuotraukoms, kurios buvo įkeltos anksčiau, šis apribojimas netaikomas). Jei jūsų įkeltų nuotraukų dydis vis dėlto viršys 15 GB, turėsite prenumeruoti „Google One“ debesies saugyklos paslaugą, kad „atrakintumėte“ daugiau vietos.
Tokio tipo produktui, kuris buvo populiarus nuo pat pradžių, kuomet buvo pristatytos nemokamos saugyklos paslaugos, šis kainodaros pakeitimas tam tikra prasme yra visiškai pagrįstas. Juk nuotraukų ir vaizdo įrašų saugojimo iš tikrųjų nėra nemokamas, o daugumai įprastų vartotojų turėtų pakakti ir 15 GB „Google“ disko vietos. Kai kurie vartotojai net mano, kad kur kas geriau yra įsigyti tokio tipo paslaugas kaip „Google Photos“ tiesiogiai iš „Google“, nei , kad ši naudotų vartotojų duomenis ar dėmesį kaip parduodamą produktą (kaip pvz. reklamos užsakovams).
Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, tai neabejotinai erzinantis sprendimas, su kuriuo paprasčiausiai negalite nesutikti. Toks pats elgesys yra pastebimas ir tarp kitų didelių technologijų kompanijų, neturinčių pakankamai konkurencijos savo srityje. Galime drąsiai teigti, kad neribotos nemokamos saugyklos paslauga yra bene didžiausia „Google Photos“ teigiama savybė ir beveik nė vienas konkurentas negali jai prilygti. Tiesa, anksčiau „Google“ buvo pasirengusi leisti žmonėms nemokamai naudotis šia funkcija mainais į pelną, tuo tarpu įprasti vartotojai įkeldami neribotą kiekį nuotraukų padėtų „Google“ algoritmams tobulėti. Taip pat tai buvo puikus būdas pritraukti naujus vartotojus, kad šie galiausiai pasiliktų „Google“ programinės įrangos ekosistemoje. Dabar, kai „Google Photos“ paslauga pritraukė daugiau nei 1 milijardą aktyvų vartotojų, šiems ši nuotraukų talpinimo paslauga tiesiog tapo nepakeičiama skaitmeninio gyvenimo dalimi (šiuo atveju, įkeltų duomenų perkėlimas į kitą programėlę būtų paprasčiausiai per daug varginantis).
Kas nukentės labiausiai?
Kaip „Twitter“ paskyroje parašė Casey Newtonas, „Google Photos“ vis dar yra puikus produktas daugeliu atžvilgių. Tikrieji pralaimėtojai nėra šios paslaugos vartotojai, o visi konkurentai, kuriuos „Google Photos“ nugalėjo kelyje į sėkmę, įskaitant tokias įmones kaip „Everpix“, „Loom“, „Picturelife“ ir kt.
Šią, anksčiau nuožmiai konkurencingą ir novatorišką sritį, dabar daugiausia kontroliuoja „Google“ bei „Apple“ kompanijos. Jų konkurentai turi daugybę naujų idėjų ir svarsto apie produktus su naujomis funkcijomis. Bet galbūt jie niekada negalės jų sukurti, nes, tiesą pasakius, dabartiniai startuoliai neturi jokių galimybių konkuruoti su „Google“.
Ką apie tai teigia pati „Google“?
Ironiška, tačiau „Google“ teigimu, šie sprendimai yra natūralūs, kurie anksčiau ar vėliau vis tiek būtų buvę priimti. Kiekvienas „Google“ žingsnis yra skirtas tolesnei kompanijos plėtrai. Taip pat pastebima, kad įmonė ilgą laiką teikė puikus produktus ir paslaugas nemokamai, tik todėl, kad galėjo sau tai leisti. Tai buvo puikus būdas įveikti visus turimus konkurentus rinkoje. Nuo kitų metų birželio ši paslauga bus apmokestinama, nes ši pasiekė visus numatytus tikslus dėl ko ji ir buvo laikoma nemokama.
Priešingai, „Google“ politikos pakeitimus yra itin paprasta suprasti. „Google“ turi didžiulę verslo apimtį. Be to, kompanija naudoja papildomus kryžminio subsidijavimo metodus savo produktams skirtingose srityse. Visa tai suteikia pranašumą, kurio smulkesni konkurentai paprasčiausiai neturi. Žvelgiant į praeitį, nesvarbu, ar tai buvo „Google“ ketinimas, ar ne, „Google Photos“ nemokama saugyklos paslauga kainodara atrodytų buvo skirta pašalinti esamus rinkos dalyvius.
Turėtume pakeisti žaidimo taisykles
JAV Atstovų rūmų antimonopolinius klausimus administruojantis pakomitetis praeitą mėnesį paskelbė ilgą ataskaitą, kurioje rekomendavo daugybę naujų priemonių technologinių milžinų sutramdymui. „Google Photos“ atvejis yra puikuis pavyzdys, kuris tik dar kartą parodo, kaip svarbu kuo greičiau šias aprašytas rekomendacijas įgyvendinti.
Kai kurie vartotojai mano, kad yra prašoma padalinti dideles technologijų įmones dėl priešiško elgesio rinkoje. Šiuo atveju nesiginčijama, kad toks elgesys iš tiesų egzistuoja. Bet ne dėl to antimonopolinių teisių gynėjai skatina imtis veiksmų. Atstovų pasiūlymas suskaidyti dideles technologijų įmones yra nesiekiant sunaikinti šias bendroves, bet norint apriboti šias platformas skirtingose jų srityse.
Reikia pastebėti, kad privaloma suformuluoti naujus antimonopolinius įstatymus didelėms technologijų įmonėms ne todėl, kad didelės technologijų įmonės kelia grėsmę kitiems, bet dėl to, kad jos negali savęs efektyviai kontroliuoti. Ir jei šioms kompanijoms viskas einasi taip lengvai, išties vertėtų pasvarstyti apie teisines galimybes bandant suvaldyti šių veiklą.