Išmaniosios technologijos yra reikalingos visiems, tačiau retai susimąstome, kokį reikšmingą vaidmenį jos atlieka neįgaliųjų gyvenime. Jos suteikia savarankiškumo, galimybę sutvarkyti reikalus neišėjus iš namų ir, žinoma, bendrauti. Bet ne visos svetainės ir programėlės yra draugiškos negalią turintiems asmenims, o tai apriboja pastarųjų galimybes integruotis į visuomenę.
Išmaniosios technologijos yra reikalingos visiems, tačiau retai susimąstome, kokį reikšmingą vaidmenį jos atlieka neįgaliųjų gyvenime. Jos suteikia savarankiškumo, galimybę sutvarkyti reikalus neišėjus iš namų ir, žinoma, bendrauti. Bet ne visos svetainės ir programėlės yra draugiškos negalią turintiems asmenims, o tai apriboja pastarųjų galimybes integruotis į visuomenę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė įsitikinusi, kad technologijų vaidmuo yra reikšmingas tiek neįgaliųjų, tiek sveikųjų gyvenime.
„Mes gyvename skaitmeninio pasaulio eroje. Prieš metus nebūčiau patikėjusi, kad galime padaryti tokią technologinę pažangą – visas veiklas akimirksniu perkelti į nuotolines platformas. Tai teigiama pandemijos pusė. Technologinė pažanga itin svarbi neįgaliųjų gyvenime – jiems reikalingos specialios programėlės, nauji prietaisai ir pritaikytos svetainės. Tikiu, kad progresas nesustos, o mums atsiras daugiau galimybių ir Lietuvoje“, – teigia ji.
Vis dar trūksta pritaikytų programėlių ir svetainių
Nuo žmogaus negalios priklauso ir jo galimybės naudotis technologijomis. Jei tai fizinė negalia, susijusi su rankomis, tokiu atveju reikalingi tam tikri papildomi prietaisai norint naudotis kompiuteriu ar telefonu. Turintiems klausos negalią programėlės turi būti kiek įmanoma labiau iliustruotos piešiniais, su mažiau teksto ir daugiau vizualinės informacijos.
„Kurtieji ilgai kovojo dėl 112 programėlės. Jie pagaliau pasiekė, kad skubios pagalbos aplikacija būtų pritaikyta turintiems klausos negalią, kad tokiems žmonėms nereikėtų rinkti teksto, jie galėtų paspausti tam tikrą ikoną atsižvelgiant į tai, kokios pagalbos reikia – ar kilo gaisras, o gal reikia greitosios medicinos pagalbos. Tokiu būdu ir pagalbą teikiantys iškart informuojami, kad juos kviečia asmuo su klausos negalia. Nors ir lėtai, bet pokyčiai vyksta“, – sako R. Kavaliauskaitė.
Pašnekovė pasakoja prieš trejus metus dalyvavusi atliekant tyrimą dėl viešojo transporto paslaugų pritaikomumo neįgaliesiems. Tyrimo metu buvo tikrinama, kaip viešasis transportas pritaikytas fiziškai: ar žmogui su judėjimo negalia yra rampos ir pan. Vienas iš tyrimo aspektų taip pat buvo ir pritaikymas akliesiems.
„Viešojo transporto programėlės pritaikymas aklajam reiškia, kad ji turi garsiniu būdu įspėti žmogų su negalia apie tai, koks autobusas ar troleibusas atvažiavo į stotelę, koks jo maršrutas, kada metas išlipti. Tuomet žmogui nereikia blaškytis, klausinėti kitų keleivių – jis tampa kur kas savarankiškesnis ir patiria mažiau streso“, – pasakoja sąjungos vadovė.
R. Kavaliauskaitė priduria, kad siekiant pažangos šioje srityje politikai privalo tartis su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios atstovauja neįgaliuosius. Kai nesitariama, jos teigimu, įdiegiama ne tai, ko iš tiesų reikia tam tikrą negalią turinčiam asmeniui. Tačiau pasipylus kritikai viešojoje erdvėje, reikalai dažnai pasistumia priekin.
„Teikėme nuomonę ir dėl elektroninio balsavimo, kuris palengvintų galimybę žmonėms su negalia išreikšti savo nuomonę. Tikimės, kad mums pavyks, tačiau kol kas diskusiją šiuo klausimu pristabdė pandemija. Kam mums to reikia? Nors Vyriausioji rinkimų komisija teigė, kad rinkimų apylinkės pritaikytos neįgaliesiems, tačiau realybė buvo kitokia. Norime dalyvauti rinkimuose kaip lygūs su lygiais“, – komentuoja ji.
Rugsėjį paskelbta Valstybės kontrolės (VK) audito ataskaita apie asmenų su negalia socialinę integraciją atskleidė, kad vos 3,4 proc. valstybės ir savivaldybių interneto svetainių yra prieinamos asmenims su negalia, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos (ES) direktyvą jau šį rudenį pritaikomumas turėjo pasiekti 100 proc.
Sąjungos vadovės teigimu, toli gražu dar ne visos svetainės yra pritaikytos neįgaliesiems, nepaisant direktyvoje nurodyto termino. Ji įsitikinusi, kad tai sritis, kur Lietuva turėtų labiausiai pasistiebti – atsižvelgti ne į svetainės grožį, bet jos funkcionalumą.
Kasdienybė be technologijų – neįmanoma
R. Kavaliauskaitė, pati turinti judėjimo negalią, sako didžiąją dalį kasdienių reikalų susitvarkanti elektroniniu būdu.
„Neįsivaizduoju savo gyvenimo be technologijų ir interneto. Naudojuosi e. bankininkyste, moku mokesčius, perku internetinėse parduotuvėse, registruojuosi pas gydytojus – viską galiu padaryti nuotoliniu būdu. Tai ypač aktualu karantino metu.
Ši galimybė viską padaryti neišėjus iš namų labai svarbi turintiems judėjimo negalią: ne viskas pritaikyta judėjimui vežimėliu, kartais atvykus į parduotuvę sunku rasti stovėjimo vietą automobiliui, apsipirkinėjant nepatogu ant kelių laikyti krepšelį. Daug niuansų, kurie neįgaliesiems kelia papildomą stresą“, – patirtimi dalijasi moteris.
Pasak jos, 90 proc. neįgaliųjų laiką leidžia socialiniuose tinkluose, kurie suteikia galimybę bendrauti su visu pasauliu ir nesijausti uždarytiems tarp keturių sienų.
„Pavasarinio karantino metu daugelis skundėsi, kaip sunku kelis mėnesius sėdėti namie. Taip kalbantiems visada pasiūlau pagalvoti apie žmones, kurių gyvenimas atrodo kaip karantinas – visą laiką tarp keturių sienų. Tokių žmonių gyvenimo kokybę pagerinti gali tik technologijos. Socialiniuose tinkluose negalią turintys asmenys ir draugų randa, ir net šeimos kuriasi tokiu būdu. Gyvo bendravimo su žmogumi, žinoma, niekas neatstos, bet technologijos išties mažina vienišumo jausmą“, – akcentuoja R. Kavaliauskaitė.
Suvokdama, kokią svarbą turi technologijos neįgaliųjų gyvenime, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga savo dienos centruose narius moko skaitmeninio raštingumo.
„Dauguma puikiai geba naudotis technologijomis ir internetu, bet yra ir vyresnio amžiaus narių, kurie kiek prisibijo kompiuterio ar planšetės, bijo paspausti ne tą mygtuką. Suprasdami, kaip šie gebėjimai pakeistų jų gyvenimą, dienos centruose mokome skaitmeninio raštingumo pradmenų. Tai nėra oficialūs kursai, žmones paprasčiausiai konsultuoja mūsų samdomas informatikas, jis net padeda mokesčius susimokėti“, – sako sąjungos vadovė.
Tiek negalią turintiems, tiek ir kitiems šalies gyventojams, norintiems įgyti skaitmeninio raštingumo žinių, projektas „Prisijungusi Lietuva“ siūlo tai padaryti nemokamai. Iš viso šiuose mokymuose dalyvavo beveik 72 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.
Nepaisant karantino, gyventojai kviečiami mokytis bei gilinti žinias internetu. Tai galima daryti dviem būdais: mokytis savarankiškai neišeinant iš namų, pasirenkant iš daugiau kaip 50 temų pradedantiesiems ir pažengusiems, arba registruotis į internetu vykstančius skaitmeninio raštingumo mokymus klasėse.
