Didelė dalis studentų nėra patenkinti nuotoliniu mokymusi bei jo kokybe, jie tikina, kad smarkiai nukenčia studijų kokybė ir yra daug sunkiau mokytis. Lietuvos universitetai tikina, kad situacija yra valdoma ir visi studentai laimingi.
Didelė dalis studentų nėra patenkinti nuotoliniu mokymusi bei jo kokybe, jie tikina, kad smarkiai nukenčia studijų kokybė ir yra daug sunkiau mokytis. Lietuvos universitetai tikina, kad situacija yra valdoma ir visi studentai laimingi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Negaliu sakyti, kad man jis tinka ir patinka. Nemanau, kad studentai baigę nuotolines studijas bus lygiaverčiai specialistai lyginant su studentais, baigusiais fizines studijas ir atlikę fizinę profesijos praktiką. Man asmeniškai labai sunku yra mokytis nuotoliniu būdu, paskaitos daug trumpesnės, nei turėtų būti, nes nevyksta komunikacija, daug paskaitos medžiagos kažkur nuplaukia dėl kontakto stygiaus“, – piktinosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo administravimo ketvirtakursė.
Universitetų pozicija kitokia
Vilniaus universiteto (VU) viešosios komunikacijos vadovė Rima Juciutė tikina, kad išnagrinėjus po kiekvieno semestro vykdomų studentų apklausų rezultatus pastebėjo, kad po pirmojo karantino studentai studijų kokybę vertino taip pat gerai, o kai kuriuos jos aspektus net geriau negu ankstesniais metais.
„Nemaža dalis studentų buvo patenkinti ir galimybe ginti darbus nuotoliniu būdu, nes tai kėlė jiems mažiau streso. Apklausa parodė, kad po pavasario semestro studentai buvo labiau linkę rekomenduoti savo studijų programą draugams ar artimiesiems“, – teigė VU viešosios komunikacijos vadovė.
R. Juciutė akcentavo, kad šie duomenys parodė, jog dėstytojams pavyksta išdėstyti medžiagą sklandžiai ir kokybiškai net ir nuotoliniu būdu.
„Nuotolinių studijų metu stipriai padidėjo individualus dėmesys kiekvienam studijuojančiajam. Viena vertus, tai stipriai didina dėstytojų krūvį, kita vertus, tokiomis aplinkybėmis padeda kiekvienam studentui išsiaiškinti visus kylančius neaiškumus“, – Alfa.lt komentavo R. Juciutė.
Universitetų svarba
Visgi komunikacijos vadovė pripažino, kad bendruomenės narių užmezgamas kontaktas mažėja mokantis nuotoliniu būdu, ir tikino, kad tam tikrų užduočių yra neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu.
„Tam tikrų laboratorinių darbų be universitete egzistuojančios įrangos atlikti tiesiog neįmanoma. Dėl to šiuo metu studijų vis dar neperkeliame visiškai į nuotolį – fiziniu būdu vykdomi užsiėmimai, kurie reikalauja specifinės įrangos, studentai taip pat gali ja naudotis rengdami savo baigiamuosius darbus“, – sakė VU atstovė spaudai.
„Ši krizė visiems dar kartą įrodė, kokie svarbūs yra universitetai, jų bendruomenės ir galimybė betarpiškai dalyvauti jų veikloje“, – tikino R. Juciutė.
Kokybės trūkumas
Tiesa, šio universiteto teisės studentė situaciją komentuoja kiek kitaip, nors ji pritaria, kad nuotolinis mokymasis patogumo prasme tikrai yra geriau ir gal net lengviau, tačiau ji yra įsitikinusi, kad tam tikrų studijų programų neįmanoma kokybiškai perteikti nuotoliniu būdu.
„Pagrindinis privalumas – susitaupo daug laiko, paskaitose ir seminaruose galima dalyvauti iš bet kur. Taip pat kai kurios paskaitos dėstytojų yra įrašinėjamos, taigi galima pasiklausyti jų kelis kartus. Manau, ir nuo studijų programos daug kas priklauso, tiems studentams, kuriems būtini praktiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, medicinos studentams, nuotolinis mokymasis tikrai ne į naudą. Mano studijų programoje visi užsiėmimai apima labiau teorinę pusę. Visgi trūksta tikro bendravimo universitete, eiti į universitetą gyvai būdavo įdomiau, leisdavo labiau pajausti tą studentišką gyvenimą“, – Alfa.lt sakė VU teisės trečiakursė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų direkcijos direktorė Nora Skaburskienė įsitikusi, kad studijų kokybę diktuoja ne pati studijų forma, o studijose dalyvaujantys asmenys.
„Akivaizdu, kad nuotoliniu būdu lengviau dėstyti teorinę dalyko medžiagą, o organizuoti pratybas ar laboratorinius darbus nėra taip paprasta. Nors ir tai, be abejo, priklauso nuo dėstomo dalyko specifikos: dirbantiems socialinių mokslų srityje lengviau prisitaikyti prie dėstymo nuotoliniu būdu nei techninių mokslų atstovams, kuriems dažnai reikia specializuotų laboratorijų ar įrankių“, – sakė N. Skaburskienė.
Bus tokie pat geri specialistai
„Nuotolinių studijų programos pasaulyje nėra jokia naujovė. Egzistuoja tam tikri laiko patikrinti studijų vykdymo ir atsiskaitymų organizavimo mechanizmai, užtikrinantys tokių studijų kokybę. VILNIUS TECH taip pat turi nuotolinių studijų programų vykdymo patirties, buvo parengta ne viena karta specialistų, niekuo nenusileidžiančių baigusiems dienines studijas“, – tikino VGTU studijų direkcijos direktorė.
N. Skaburskienė mano, kad šiuo laikotarpiu tiek dėstytojai, tiek studentai susidūrė su panašiais iššūkiais: padidėjusiu darbo krūviu, ne visada prieinamais ar pakankamais informacinių komunikacinių technologijų ištekliais.
„Šios problemos tikrai yra išsprendžiamos, tik tam reikia laiko. Antra vertus, nemaža dalis apklaustųjų mato ir nuotolinio mokymosi privalumų, džiaugiasi galėdami išmokti naujų dalykų, pavyzdžiui, moderniųjų technologijų“, – sakė N. Skaburskienė.
Menų studijos – ne nuotoliniam mokymui
Kol kas dar ne visos aukštojo mokslo įstaigos yra perėjusios prie nuotolinio mokymo. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijos vykdomos mišriuoju būdu – teorinės paskaitos vykdomos nuotoliniu būdu, o praktiniai užsiėmimai ir studentų saviruoša, kur reikalingos specializuotos erdvės ir įranga, vyksta fizinėse akademijos erdvėse.
„Nuotolinis mokymas menų studijose yra visiškai netinkamas. Visi specialieji studijų dalykai reikalauja sąlygų ir gyvo kontakto su dėstytoju bei kitais studentais, ko neįmanoma kokybiškai įgyvendinti nuotoliniu būdu“, – teigė LMTA studijų prorektorė Vida Umbrasienė.
Prorektorė kaip didžiausia nuotolinių studijų problemą įvertino studentų nusirašinėjimą ir sukčiavimą atsiskaitymų metu.
„Meno teorijos dalykuose medžiagą išaiškinti įmanoma, bet užtikrinti tokios pat studijų kokybės kaip gyvuose užsiėmimuose, kur analizuojami meno kūriniai, neįmanoma. Nuotolinėse studijose ypač daug problemų kyla vykdant atsiskaitymus ir egzaminus. Sunku užtikrinti studentų sąžiningumą“, – nuogąstavo V. Umbrasienė.
Nusivylę studentai
„Meno studentai labai nepatenkinti nuotolinėmis studijomis, nes tokios pat studijų kokybės užtikrinti tiesiog neįmanoma. Tikėtina, kad menininkai, baigę aukštąją meno mokyklą nuotoliniu būdu, nebūtų tinkamai pasirengę visavertei kultūrinei veiklai“, – sakė LMTA studijų prorektorė.
Menų krypties studentė, studijuojanti Vilniaus dailės akademijoje (VDA), nėra tokia skeptiška meno srities nuotolinio mokymosi atžvilgiu. Jos manymu, tai turi tiek pliusų, tiek minusų.
„Mano lankomumas pagerėjo, tiesiog labai patogu iš namų prisijungti prie paskaitos 9 valandą ryto su pižama ir kavos puodeliu, kai dažniausiai aš tas ankstyvas paskaitas tiesiog pramiegodavau. Tačiau pirmo karantino metu tai buvo katastrofa, nes netekau kontakto su kurso draugais, dabar situacija šiek tiek kitokia, nes tapytojams leidžia dirbti studijoje, bet jei vėl iš namų reikėtų tapyti, tai būtų siaubas“, – sakė VDA tapybos studentė.
Studentė pasakojo, kad jai asmeniškai yra daug lengviau dalyvauti teorinėse paskaitose, tačiau išmokti nuotoliniu būdu gali būti sunkiau.
„Koks tu būsi specialistas, priklauso nuo tavo paties motyvacijos, tik aišku, kai kuriais atvejais nuotolinis mokymasis tai apsunkina ir reikia stengtis labiau nei įprastu studijų metu“, – sakė studentė.
Netinkama aplinka namie
„Tik va buvo pirmo karantino metu problema su praktiniais darbais. Nors ir kontaktas su dėstytojais išliko, buvo sunku taip bendrauti ir dirbti namie, nes aplinka netinkama. Namie nėra vietos drobėms, po to aliejinių dažų skiedikliai pasmardina namus ir viskas išsipurvina dažais. Tai labai tam reikalinga studija“, – atskleidė VDA studentė.
Didesni ir mažesni iššūkiai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) vicerektorė akademiniams reikalams profesorė Regina Valutytė, kalbėdama apie nuotolinį mokymą, teigia, kad ir iki pandemijos nuotolinės studijos nebuvo kažkokia naujovė, tik nuotolinių studijų organizavimo apimtys buvo mažesnės.
„Visas pasaulis dėl pandemijos yra atsidūręs unikalioje situacijoje, kuri netruks amžinai, o prie susidariusios situacijos turi prisitaikyti visi – ir dėstytojai, ir studentai. Nuotolinės studijos turi ir privalumų, ir trūkumų. Vienas didžiausių nuotolinio mokymo privalumų – galimybė studijuoti iš bet kurios vietos“, – tikino MRU vicerektorė.
Studentų lūkesčiai nesikeičia
Tiesa, ji pritaria, kad kontaktinis studijų procesas labai svarbus ir nuotolinės studijos kol kas to nepakeis.
„Pandemijos metu studentų lūkesčiai nesikeičia, dėl to transformacija vyksta greičiau nei įprastai. Savaime suprantama, kad gyvo, tiesioginio bendravimo tarp dėstytojų ir studentų technologijos nepakeis, nes visi nuoširdžiai pasiilgsta tikro žmogiško bendravimo, nori gyvo grįžtamojo ryšio. Dėl to universitetas, atsižvelgdamas į studentų pageidavimus, tik prasidėjus mokslo metams neskubėjo pereiti prie nuotolinių studijų“, – sakė R. Valutytė.
Nebuvo daug laiko pasiruošti
Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas spaudai Mantas Lapinskas tikina, kad universitetas jau nuo pandemijos pradžios pradėjo ruoštis nuotoliniam darbui ir studijoms.
„Reiktų suprasti, kad bet kuris universitetas, norėdamas pasiūlyti kokybiškas nuotolines studijas, turi dirbti ne vienus metus vien rengdamas programas, dėstytojus. Tam daug laiko neturėjome“, – teigė M. Lapinskas.
Žiniasklaidos atstovas mano, kad visavertiški chemijos, fizikos, mechanikos ar kitų inžinerinių sričių darbai gali būti atliekami tik naudojant įvairią techninę įrangą, todėl jie negali būti perkelti į virtualią erdvę.
„Vargu ar sugebėtume parengti inžinierių, kuris bus pats visko neišbandęs. Norėtumėte skristi su tokio inžinieriaus techniškai prižiūrėtu lėktuvu? Manau, kad ne. Be abejo, pandemija amžinai nesitęs ir, tikėkimės, mūsų studentas „atsigriebs“ per likusius studijų metus, kai galėsime sugrįžti į laboratorijas“, – sakė KTU atstovas spaudai.
Nuolatinių atsiskaitymų spragos
„Universitete nuolat diskutuojame dėl diplomų gynimo tvarkos. Nors bet koks nuotolinis egzaminavimas negali užtikrinti visiškai sąžiningo egzamino laikymo galimybės, o geriausiu keliu tebelieka tradicinis egzaminas, diplomų gynimuose yra kiek kitaip. Jei studentas sąžiningai dirbo, buvo prileistas prie pagrindinio darbo gynimo, tai jam neturėtų sukelti didesnių problemų darbą ginantis tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai“, – tikino M. Lapinskas.
Studentai daug skeptiškesni
Vytauto Didžiojo universiteto naujųjų medijų meno studentė piktinosi, kad nors ir šį pusmetį daugiausia dirbo su programine įranga, kas iš esmės nesudaro problemų dirbant nuotoliniu būdu, vis dėlto ta programinė įranga ilgą laiką net nebuvo suteikiama.
„Ir iš esmės patys dėstytojai skatino siųstis nelegaliai. Pavasarį buvo pripažinta, jog dalis kurso dalykų prapuolė – buvo numatytas darbas su įvairia įranga fotostudijoje, montažinėje ar panašiai.
Gaila finansuojamų studijų studentų
„Šiuo metu gal ne taip skausminga, nes didžioji dalis šito pusmečio dalykų nereikalauja jokios fizinės įrangos. Vis tiek galiu pasakyti, kad man nuoširdžiai gaila šiuo metu mokančių tokius pinigus už studijas. Pavyzdžiui, yra buvę, jog atsiskaitymo dieną dėstytojas įkelti nuotolinę užduotį vėluoja pusantros valandos, apskritai neatsakoma į laiškus, nesklandumai paskaitų metu rodant medžiagą“, – piktinosi VDU antrakursė.
Studentė teigia, kad beveik visi jos studijų grupės draugai turi nusiskundimų dėl nuotolinio mokymo kokybės.
„Paprasčiau suderinti su darbu, tačiau sudėtingiau atrasti motyvacijos, daug nesąmonių bandant komunikuoti su dėstytojais. Iš esmės dauguma tiesiog pasimetę. Man atrodo, kad šiuo metu tarp studijuojančių nuotoliniu būdu daug kas priklauso dar ir nuo kiekvieno psichologinės būklės“, – pasakojo studentė.
