Kosmoso technologijų kompanija plečiasi Kaune

Kaunas tampa patrauklia technologijų talentų kalve ir traukos centru, nurungiančius net didžiuosius pasaulio megapolius. Prieš 6 metus Vilnius universitete įsižiebusi lietuviškos kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ istorija šiandien tęsiasi plečiantis ne tik JAV, Jungtinėje Karalystėje, bet ir Kaune. Vilniečiai atidarė padalinį Kauno mokslo ir technologijų parke, ir būtent čia įrengė kosmoso inžinerijos laboratoriją. Kuo laikinoji sostinė patraukė visame pasaulyje lyderiaujančius kūrėjus ir kodėl naujojo kosmoso technologijos masina perspektyviausius startuolius?

Iš Vilniaus universiteto – į NASA inžinierių akiratį

„NanoAvionics“ Kaune

„NanoAvionics“ yra pirmoji lietuviška kosmoso technologijų įmonė, kurianti ir tiekianti naujos kartos elektroninius ir mechaninius mažųjų palydovų sistemų sprendimus bei komponentus. Įmonės žingsniai į kosmoso pasaulį prasidėjo nuo dviejų didžiausių šalies mokslo ir studijų lyderių – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektronikos fakulteto inžinierių tarpusavio lenktynių paleidžiant pirmuosius lietuviškus palydovus.

„Mūsų įkūrėjai prisimena, kad šios lenktynės buvo tarsi įdomus žaidimas, kuri komanda padarys greičiau, išradingiau, kokius rėmėjus prisitrauks. Visa tai davė akstiną po pirmo „CubeSat“ tipo mažojo palydovo „LituanicaSat-1“ paleidimo įsteigti įmonę. 2017 m., kartu su VU paleidome ir antrą palydovą, kadangi Universitetas dalyvavo tarptautiniame tyrimų projekte Europos universitetuos”, – startuolio pradžią prisimena įmonės marketingo vadovė Vaida Karaliūnaitė.

Palydovų technologijų rinkoje yra labai svarbu ištestuoti kiekvieną naują produktą kosmose, ir tai yra pakankamai brangu žvelgiant iš sąnaudų perspektyvos. Galimybė tai padaryti antrojo palydovo paleidimo metu suteikė pagreitį „NanoAvionics“ startuoliui. Šiuo metu įmonės komandą papildo ir vyresnieji inžinieriai, dirbę ir su NASA bei ESA vystomais palydovų projektais, o NASA savo technologijų testavimui Žemės orbitoje užsako lietuvių kurtas palydovines sistemas.

Diegia klientų sprendimus ir parduoda vartus į naudingus duomenis

Startuolio komanda veiklos lūžį pasiekė 2018-aisiais, išvysčiusi sąlyginai greitai pagaminamą standartizuotą nano palydovų platformą ir pradėdama tiekti pilnas palydovinių misijų paslaugas. Pasaulį išvydus palydovinei platformai „M6P“, įmonės klientai – inovacijas vystančios korporacijos – ėmė kelti platformas į žemės orbitą ir taikyti naujas palydovinės komunikacijos ir žemės stebėjimo naujoves.

„Sukuriame palydovą integruodami klientų naudinguosius krovinius į mūsų išvystytą platformą. Būtent integruoti naudingieji kroviniai, pavyzdžiui, ryšio sistemos, gebančios gaudyti signalą iš itin mažų daviklių, arba kameros paverčia platformą palydovu. Galime palyginti palydovus su automobiliais – pavyzdžiui, turime paprastą gamyklinį autobusiuką, jis atitinka platformą. Jame patalpinus medicininę įrangą autobusiukas virsta greitosios pagalbos automobiliu – mūsų atveju, tai jau mažasis palydovas“, – verslo specifiką pristato „NanoAvionics“ atstovė.

Globalios rinkos lyderiai

Didžiausiu šešerių metų pasiekimu įmonės komanda įvardija ne tik sklandų įsiliejimą į nano palydovų gamintojų rinką, bet užimtą lyderiaujančių trejetuko poziciją. „Pasaulyje tokių kompaniją tėra apie 30, mes sugebėjome atsidurti viršūnėje ir tai padarėme per labai trumpą laikotarpį – mūsų pagrindiniai konkurentai veikia apie 15 metų. Būtent prieš porą metų priimtas strateginis sprendimas fokusuotis tik į palydovų platformų jų integraciją ir pilnų misijų vykdymą bei vertikaliai struktūruota organizacija leido tapti lyderiais ir suburti puikią komandą”, – akcentuoja V. Karaliūnaitė.

Pusė klientų kreipiasi iš JAV – tai telekomunikacijos ir duomenų teikimo sprendimus vystančios korporacijos ir startuoliai, testuojantys savo technologijas ir verslo idėjas. Pavyzdžiui, lietuvių įmonės pagrindinis investuotojas „AST&Science“, planuoja paleisti mažųjų palydovų spiečius, suformuosiančius interneto ir plačiajuosčio ryšio tiekimo tinklą „SpaceMobile“. Tai turėtų užpildyti ryšio trūkumo spragą, kadangi šiuo metu antžeminių ryšio bokštų globalus padengimas tesiekia 30 proc.

„Mažuosius palydovus „įdarbina“ ir priežiūros funkcijas atliekančios organizacijos – fiksuoja piratinius laisvus draudžiamos žvejybos zonose, stebi nykstančios gyvūnijos migracijos modelius. Viena įdomesnių tendencijų – išmanioji žemdirbystė atokiuose regionuose, kai augalai patys savo generuojama energija maitina sensorius, o pastarieji siunčia informaciją palydovams apie žemės drėgnumą, cheminę sudėtį, o šie duomenis perduoda jų savininkui”, – sako V. Karaliūnaitė.

Į Kauną – tęsiantis startuoliškam augimui

Nors įmonė nebevadina savęs startuoliu ir teigia išgyvenantys iš savo pajamų, komandos ir pardavimų augimas ir toliau primena pirmuosius perspektyvaus startuolio etapus – siekia apie 300 proc. per metus. Komandą nuolat papildo elektronikos ir mechanikos inžinerijos specialistai iš VU, VGTU ir KTU, tačiau prie palydovų konstravimo naujokai prisiliečia tik baigę specialius įmonės inžinierių apmokymus.

„Atrodo, kad Vilniuje išsisėmėme su vietiniu talentų baze ir atradome, kad yra labai gerų kauniečių specialistų, kurie teigia nenorintys keltis iš mylimo miesto. Mes, pastebėję, kad tai tampa tendencija, priėmėme sprendimą įkurti padalinį Kauno MTP, kuris tarsi pratęstų Vilniaus gamybinį segmentą“, – pastebi įmonės atstovė.

Mechanikos ir elektronikos inžinierių ieškanti įmonė Kauno mokslo ir technologijų parke įrengė ir elektronikos laboratoriją – tikimąsi, kad specialistai joje projektuos bei surinkinės palydovų sistemas, diegs itin sparčiai besivystantį sektorių pasiekiančias naujoves.

Naujojo kosmoso segmentą atstovaujantys mažųjų palydovų kūrėjai teigia, kad, nors ir perspektyvi ir auganti, ši rinka vis dar yra labai ankstyvoje vystymosi stadijoje. Klientai palydovų pagalba kol kas testuoja savo konceptus orbitoje ir vėliau, jei procesas sėkmingas, įmonės pritraukia investicijas teikti pilotinio lygio žemės stebėjimo ar telekomunikacijų paslaugas iš kosmoso. Komanda viliasi, kad kelerių metų bėgyje sulauksime žinių apie sėkmingai paleidžiamus ne tik pavienius testinius palydovus, bet ir funkcionuojančius jų spiečius, aprėpiančius visą Žemės rutulį.