Pandemijos laikotarpiu darbo vietas bene sparčiausiai gausino IT sektorius. Covid-19 sukeltas skaitmenizuotų sprendimų poreikis natūraliai augino ir technologijų įmonių darbų apimtis. Nors technologijų sektoriaus potencialas ir toliau augti bei pritraukti investicijas yra akivaizdus, tačiau strategijos, kaip pagreitinti IT sprendimus kuriančių profesionalų auginimą bei kokybišką jų ruošimą, vis dar neturime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Rinkimus laimėjusios partijos vieną iš neabejotinai svarbių prioritetų ir šiemet įvardijo švietimo sektorių ir žada imtis jo esminių pokyčių. Štai Laisvės partija derybose su koalicijos partneriais praėjusią savaitę pateiktame dokumente konkretizavo ir savo pasiūlymus. Viename jų – siekis, kad IT gebėjimų ugdymas taptų tokiu esminiu ir integraliu visų mokomųjų dalykų komponentu, kaip užsienio kalba.
Siekis yra sveikintinas, kadangi pokyčiai yra būtini ne tik pritraukti naujas investicijas į Lietuvą, bet ir išnaudoti šalies potencialą patiems užsiauginti IT talentus. Mūsų inžinieriai jau dabar kuria sprendimus pasaulinio lygio kompanijoms, tačiau akivaizdus jų trūkumas verčia sukti galvą, kaip šį skirtumą reikės kompensuoti.
Būtina ilgalaikė strategija didinti konkurencingumą
Nepaisant solidaus darbo užmokesčio, profesionalių IT specialistų Lietuvoje vis dar trūksta. Kasmet į mūsų šalį ateina vis nauji šios srities investuotojai, tad natūraliai išauga ir konkurencija dėl geriausių darbuotojų.
„Infobalt“ duomenimis, tikėtina, kad 2018–2030 metais IRT specialistų skaičiaus augimas Europoje gali pasiekti 11 procentų, o Lietuvoje šis skaičius turi galimybę išaugti ir penkis kartus. Tad akivaizdu, kad švietimo institucijoms ir verslo sektoriui būtini staigūs pokyčiai ir sprendimai, kad daugiau IT studentų pasirinktų bei baigtų studijas – tai galbūt padėtų šį atotrūkį ilgainiui sumažinti. Jei dar ilgiau delsime priimti svarbius sprendimus, tikėtina, kad Lietuvai tapti konkurencingu IT centru taps misija neįmanoma.
Karjera IT sektoriuje vis skambiau įvardijama ir kaip viena perspektyviausių. Tokia, neabejojama, išliks ir ateinantį dešimtmetį, tačiau stojantieji jau kelerius metus iš eilės neužpildo visiškai valstybės finansuojamų studijų vietų. Lietuvoje nors ir nedideli konkursai įstoti studijuoti IT studijų krypties, beveik garantuota darbo vieta ir dvigubai didesnis už šalies vidurkį atlyginimas, tačiau stojančiųjų kasmet trūksta.
Nemokamos vietos universitetuose turi būti užpildytos
Nors su informacinėmis technologijomis susijusioms studijų programoms kasmet yra skiriama vis daugiau valstybės finansuojamų vietų (vien universitetams šiemet buvo skirta 1 580 valstybės finansuojamų vietų), tačiau nepanaudotų liko pusketvirto šimto. LAMA BPO duomenimis, jau kelerius metus iš eilės taip pat mažėja moksleivių besirenkančių laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą. Akivaizdu, kad prie šito prisideda ne tik mažėjantis susidomėjimas IT sritimi, bet ir kiekvienais metais blogėjantys matematikos rezultatai. Neparuošdami tiksliuosius mokslus suprantančių mokinių natūraliai mažiname studentų, galinčių dirbti IT srityje, imtį.
Ne kiekviena IT pozicija reikalauja matematikos supratimo, tačiau jei kalbame apie reikšmingus darbo rinkos statistikos pokyčius, reikia galvoti apie pamatinius mokslus ir jų stiprinimą nuo pradinės mokyklos. Jei analizuosime šalis, kuriose didesnę dirbančiųjų dalį sudaro IT specialistai, šiose šalyse moksleiviai daugiau pasiekia matematikos srityje – Estija arba Suomija yra vienos iš pirmūnių. Natūralu, kad šios šalys turi geresnę studentų, galinčių mokytis IT ir vėliau dirbti šioje srityje, imtį.
Nesinori dar kartą eskaluoti švietimo sistemos problemų, atsispindinčių ir egzaminų rezultatuose, ypač matematikos. IT mokslų „tėvai“, vis dėlto, yra matematika ir fizika. Nereikia būti antru Džonu Našu ar Alanu Turingu, tačiau suprasti būtina ir tai tikrai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti analizuojant bendras nuotaikas.
Programavimo pamokos – visiems pradinukams
Po matematikos ne mažiau reikšminga įvardyti ir informatikos pamokų nuo pirmosios klasės svarbą. Džiaugiuosi matydamas, kad vis daugiau verslų apie tai kalba. Taip pat pavieniai miestai jau pradeda šių pamokų integravimą į formalųjį švietimą. Prieš 4 metus, dirbdami su „bit&Byte“ bei Kazickų šeimos fondu sukūrėme „Sourcery for Kids“ akademiją, kuri skirta 7–12 metų vaikams. Aktyviai investavome tiek į neformalųjį vaikų ugdymą, tiek į studentus, tiek ir į savo specialybę norinčius keisti suaugusiuosius.
„Devbridge“ įkurtoje nemokamoje kūrybinių technologijų „Sourcery for Kids“ akademijoje šiandien mokosi 516 vaikų iš tokių šalies miestų, kaip Klaipėda, Kaunas, Šakiai, Plungė, Raseiniai, Pasvalys ir Alytus. Per pastaruosius penkerius metus į „Sourcery“ akademijų programas iš viso „Devbridge“ jau yra investavusi daugiau nei 1,3 mln. eurų.
Dabar panašių privačių iniciatyvų vis daugėja. Džiaugiuosi, kad vis daugiau verslų mato tas pačias problemas ir prisideda prie mūsų jas sprendžiant. Pokytis tik taip ir gali būti įgyvendintas. Šiais metais nuo rugsėjo 1–os dienos kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais bei Švietimo pažangos centru inicijavome projektą, kuris įtraukė 26–ias inovatyvias sostinės mokyklas, kuriose pradinukams šiuo metu yra dėstomi informatikos ir technologijų pagrindai.
Nepaisant visų iniciatyvų, pandemija gali situaciją kiek pakeisti ir gal net padidinti IT profesijos patrauklumą šalies viduje, tačiau tipiškai Lietuvai vis dar yra sunku užpildyti specialistų trūkumą bei pritraukti aukštos kvalifikacijos IT specialistus iš kaimyninių šalių. Tad didesnis proveržis būtų įmanomas tik sparčiai įgyvendinant pokytį šalies švietimo sistemoje bei užtikrinant kokybišką kūrybinių technologijų pamokų prieinamumą visiems Lietuvos vaikams.
Komentaro autorius – JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ viceprezidentas ir Lietuvos padalinio vadovas Viktoras Gurgždys .