Mokslininkai ir verslininkai sunkiai rasdavo bendrą kalbą, todėl ir bendradarbiavimas tarp šių pusių nebuvo didelis. Tyrimas atskleidė, kad verslininkai, kurie nori bendradarbiauti su mokslu pasigenda informacijos nuo ko pradėti. Tuo tarpu mokslininkus stabdo finansavimo trūkumas, laiko stoka bei iššūkiai surasti tinkamus partnerius. Pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą. 
Ilgus metus mokslininkai ir verslininkai sunkiai rasdavo bendrą kalbą, todėl ir bendradarbiavimas tarp šių pusių nebuvo didelis. Vos prieš porą metų MOSTA atliktas tyrimas atskleidė, kad verslininkai, kurie nori bendradarbiauti su mokslu pasigenda informacijos nuo ko pradėti. Tuo tarpu mokslininkus stabdo finansavimo trūkumas, laiko stoka bei iššūkiai surasti tinkamus partnerius. Tačiau netikėtai užgriuvusi pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vis daugiau mokslininkų aktyviai bendradarbiauja su verslu – drąsiau dalinasi savo žiniomis ar net suburia komandas savo idėjoms įgyvendinti ir kuria startuolius, o savo iniciatyvas palaiko agentūroje veikiančių projektinių veiklų pagalba, pavyzdžiui, gyvybės mokslų industrijos (GMI) plėtros skatinimo, kuris itin didelį dėmesį skiria padėti visuomenei susidoroti su esama situacija ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – pastebi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.
Savo įžvalgomis, kodėl mokslui ir verslui būtina bendradarbiauti ir kodėl taip svarbu mokslininkui realizuoti savo idėjas, dalinasi KTU profesoriai Asta Pundzienė bei Arminas Ragauskas.
Šiuolaikinio mokslininko portretas
Šiuolaikinis mokslininkas turi būti ne tik žingeidus, bet ir atviras, turintis kitokį požiūrį – lyderis.
„Vargu ar įmanomas apibendrinantis atsakymas, bet galėčiau išskirti moderniam mokslininkui būtinas savybes: proto atvirumas, kitokio požiūrio supratimas, nepaprastai plati erudicija – nuo klasikinės filosofijos ir istorijos iki moderniausios fizikos ar politikos ir ekonomikos. Taip pat puikus humoras, charizma, padedantys pritraukti finansavimą savo tyrimams ir transformuoti jį į naujas žinias“, – sako A. Ragauskas.
Apie tai, kad šiandienos mokslininkas – puikus savo srities ekspertas ir lyderis, kalba ir A. Pundzienė.
„Tai žingeidus, besidomintis keliais žingsniais į priekį, aktyvus, vystantis naujas tyrimų kryptis, bendradarbiaujantis, buriantis pasekėjus ir, dėka savo idėjų įgyvendinimo, darantis teigiamą poveikį visuomenės ir verslo vystymuisi žmogus“, – sako ji.
A. Pundzienė pastebi, kad mokslo vertės grandinė prasideda naujų žinių kūrimu ir baigiasi idėjos įgyvendinimu. Bet kurios mokslo srities žinios yra didžiąja dalimi universalios, o jų taikymas – globalus.
„Tai įkvepiančios prielaidos mokslinei veiklai ir inovacijų kūrimui. Kiekvienas tyrėjas atsirenka, kur jis yra stipriausias – vieni geba kurti naujas žinias, kiti – jas įgyvendinti, o jei tyrėjas sugeba ne tik sukurti naujas žinias, bet ir jas pritaikyti – tai labai vertingi kolegos.
Moksliniais tyrimais grįstų idėjų išvystymas ir įgyvendinimas sukuria labai daug teigiamos energijos ir pasitenkinimo pačiam tyrėjui. Jeigu projektas sėkmingas – tavo sukurtos žinios ir jų taikymas gali prisidėti prie mūsų planetos, žmonių gyvybių, gyvūnų rūšių išsaugojimo, geresnės gyvenimo kokybės ir laimingesnės visuomenės. Ar tai ne pakankamas motyvas pabandyti?“ – svarsto KTU profesorė.
A. Ragauskas pastebi ir kitą, finansinį, aspektą: „Mokslininkas, kuris išmano ir sugeba ekonomiškai produktyvias mokslo žinias integruoti į efektyvesnes už esamas technologijas bei pasiūlyti rinkai inovacijas, tampa žmonijos ekonominio progreso varikliu. Jis ne tik pilnai realizuoja savo, kaip atradėjo ir išradėjo ego, bet ir yra finansiškai atlyginamas pajamomis iš rinkos, kurias sukuria jo inovacijos.”
Lietuvos mokslininkai savo žiniomis konkuruoja tarptautinėje erdvėje
A. Pundzienė teigia, kad Lietuvos tyrėjai lyderiai ne tik kuria naujas žinias, ugdo naują lyderių kartą, bet ir prisideda prie Lietuvos tarptautinio žinomumo ir teigiamos reputacijos formavimo.
Panašiai teigia ir A. Ragauskas, Lietuvos mokslininkai jau senokai sėkmingai konkuruoja Lietuvos mokslinių tyrimų idėjų finansavimo ir tyrimų rezultatų įgyvendinimo tiek Europos Sąjungoje, tiek ir globalioje rinkoje.
„Ir turime įspūdingų sėkmingos konkurencijos rezultatų gyvybės ir sveikatos moksluose, fizikoje, biotechnologijose, inovacijų vadybos ir daugybėje kitų mokslo bei technologijų krypčių“, – priduria jis.
Verslumas ir žinių troškimas – suderinami?
Anot A. Pundzienės, tiek naujų žinių kūrimas, tiek verslo vystymas yra ypatingai laikui imlūs procesai.
„Ypač pradžioje – žinioms imlaus produkto arba paslaugos sukūrimas ir įdiegimas rinkoje; nuolatinė investicijų paieška; tiekėjų, klientų, partnerių ir investuotojų tinklo įvairiose rinkose išvystymas; augančios organizacijos valdymas, visa tai jau užima 24 val. per parą. Todėl pasaulyje universitetai ir tyrimų institutai įvairiai sprendžia tyrėjo ir verslininko karjeros derinimo klausimą“, – sako ji.
Profesorė priduria, kad sėkmingai žinioms imlius verslus kuria ir vysto tie universitetai bei institutai, kurie užtikrina, kad tyrėjui, nepavykus išvystyti sėkmingo verslo, jie gali grįžti dirbti į savo ankstesnę darbovietę ir pareigas. Pavyzdžiui, Stanford Research Institute (SRI), ne tik išlaiko tyrėjo darbo vietą, bet ir pusę metų moka tyrėjui – startuolio įkūrėjui ir jo komandai atlyginimą.
„Taip mokslininkas gali greitai ir pilnai įsitraukti į idėjos išvystymą ir jos komercializavimą. Deja, aplink apstu atvejų, kai žinioms imlios idėjos pagrindu sukurtas startuolis „merdi“, nes mokslininkas dėl savo pagrindinių pareigų neturi laiko jo vystyti, pritraukti investicijų ir pasamdyti patyrusį vadovą“, – pasakoja A. Pundzienė.
Tuo tarpu A. Ragauskas teigia, kad modernus verslas greitai kintančioje, daugiaprasmėje, kompleksinėje ir neapibrėžtoje aplinkoje, būdingoje XXI amžiui, yra labai arti mokslo.
„Nors versle sprendžiamos kitokios problemos, negu mokslo tyrimuose, bet mokslininko, tyrėjo įgūdžiai ir metodai puikiai naudojami multimilijardiniuose aukštų technologijų versluose, kurių modeliai ir algoritmai remiasi sudėtinga matematika ir dirbtiniu intelektu. Verslumas yra vargu ar tinkama sąvoka, kai kalbame apie iš mokslinio pažinimo gimstančias aukštas technologijas. Čia veikia ypatingos modernių verslų kompetencijos“, – priduria jis.
Komandinis „žaidimas” tarp verslo ir mokslo
Kaip teigia A. Ragauskas, tai komandinis žaidimas yra būtinas transformuojant mokslo žinias į sėkmingas inovacijas.
„Tam prireikia daugybės skirtingų kompetencijų ir praktinių patirčių rinkose. Mokslininkas, kaip individas, tiesiog negali turėti tokių specializuotų kompetencijų dėl savo veiklos specifikos“, – priduria jis.
A. Pundzienė įsitikinusi, kad suderinti galima viską, tačiau pagrindinis klausimas – kaip to pasiekti.
„Mokslą ir verslą yra būtina derinti, tačiau tam reikalinga inovacijų ekosistema, kurioje mokslo ir verslo dermė yra vertybė. Gyvybinga inovacijų ekosistema reiškia formalų ir ne formalų bendradarbiavimą tarp tyrėjų, tyrėjų komandų, universitetų, institutų, jau veikiančių startuolių, brandžių įmonių, investuotojų ir visuomenės lyderių, atitinkamų valstybės agentūrų ir kitų suinteresuotų pusių. Lietuvai, kaip mažai šaliai, ypač svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklai.
Lietuvoje, kurioje privačių investuotojų į žinioms imlų verslą nėra daug, į tyrėjo darbo laiką, skirtą idėjos komercializavimui gali ir turi investuoti atitinkamos mokslinius tyrimus ir inovacijas finansuojančios agentūros, tokios kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), patys universitetai ir institutai“, – sako ji.
