Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą. Netrukus į klientų namus belsis ir policija, praneša Lietuvos bankų asociacija.
Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą. Netrukus į klientų namus belsis ir policija, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA).
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis.
Todėl nuo šiol, bankui įspėjus klientą, kad jis pildo sukčių sąskaitas, bei jam toliau tęsiant šiuos veiksmus, banko darbuotojai informuos ir policiją. Tokiu atveju pareigūnai nuvyks susitikti su potencialia auka ir dar kartą perspės, kad asmuo savanoriškai atiduoda pinigus nusikaltimo organizatoriams.
Tikimasi, kad sutelkus maksimalios pastangos apsaugoti žmones nuo finansinių aferų, tai leis efektyviau stabdyti nusikaltimus.
„Tik dirbdami kartu galime apsaugoti žmones ir efektyviai užkirsti kelią finansinėms aferoms ir apgavystėms. Šiandien finansiniai sukčiavimai virtualiojoje erdvėje tapo tokie įmantrūs ir įtikinami, kad jų aukomis gali tapti bet kuris asmuo ar šeima. Todėl dedame visas pastangas, kad ši skaudi problema būti sprendžiama kuo geriau ir greičiau“, – pranešime cituojamas LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.
„Norint pažaboti virtualius nusikaltimus ir apsaugoti potencialias jų aukas, būtinas inovatyvus atsakas. Finansinių sukčiavimų pasekmės visada ypač skaudžios aukoms bei jų artimiesiems. Sukūrę bendrą reagavimo algoritmą sieksime operatyviai padėti finansų sektoriaus įmonėms ir apsaugoti gyventojus nuo sukčių pinklių“, – akcentavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Marius Juozapavičius.
Kad finansinis sukčiavimas neslopsta, rodo LBA surinkti šių metų trečiojo ketvirčio duomenys. Per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3,4 mln. eurų nuostolių.
Palyginti su antruoju ketvirčiu, finansinio sukčiavimo trečiąjį ketvirtį padaryta žala padidėjo 18 proc. ir siekė 1,2 mln. eurų.
Pastaraisiais mėnesiais beveik 6 kartus augo telefoninio bei romantinio sukčiavimo padaryti nuostoliai – nuo 52 tūkst. eurų iki 311 tūkst. eurų. Padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų.
Kita vertus, triskart sumažėjo verslo sukčiavimų daroma žala: susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 333 tūkst. eurų iki 92 tūkst. eurų. Vadinamųjų „phishing‘o“ schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 87 tūkst. eurų iki 36 tūkst. eurų. Pasak A. Šapolos, tai galėjo lemti lėtesnis vasaros laikotarpis, kai daugiau žmonių atostogauja, taip pat aktyvus visuomenės informavimas.
LBA primena, kad kiekvienas žmogus turi būti budrus, atsargiai vertinti visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją, nepasiduoti emociniam aferistų spaudimui. Kritiškumas ir sąmoningumas yra geriausias vaistas nuo finansinių aferistų apsisaugoti.
