Ką daryti, kad mūsų kaimynai rūšiuotų atliekas, nemestų elektronikos ir kitų rūšiuotinų atliekų į mišrioms atliekoms skirtus konteinerius? Kas paskatintų juos netinkamomis atliekomis neužteršti pakuotėms skirtų konteinerių? Kaip sustabdyti tuos, kurie atliekų konteinerių aikšteles paverčia baldų ir senos buitinės technikos atliekų sąvartynais? Kaip parodė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas tyrimas, beveik du trečdaliai šalies gyventojų įsitikinę, kad tvarkai palaikyti tiktų stebėjimo kameros ir didesnės baudos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Daugelis laimintų represines priemones
„Nerūšiuojamos atliekos, sparčiausiai iš visų atliekų augantys elektronikos atliekų kiekiai – pasikartojantis politikų, savivaldybių, aplinkosaugos institucijų, išplėstinės gamintojų atsakomybės pagrindu savo veiklą vykdančių organizacijų, pilietiškų gyventojų galvos skausmas. Nors oficiali vyraujanti pozicija mus ragina būti kantriems ir po truputį, edukacinėmis priemonėmis ugdyti vartojimo ir atliekų kultūrą, tačiau tyrimas atskleidžia, kad daugelis mūsų dėl didesnės tvarkos sutiktų su mus stebinčiomis kameromis ir kad už neatsakingą elgseną būtų taikomos didesnės baudos“, – tyrimo rezultatus komentuoja EPA vadovas Linas Ivanauskas.
Asociacijos inicijuota Lietuvos gyventojų apklausa taip pat parodė, kad už didesnę kontrolę ir represinės priemones pasisakančių gyventojų (59 proc. respondentų) yra gerokai daugiau nei tų, kurių manymu, reikėtų įvesti atlygio sistemą už teisingai išmestas elektronikos atliekas – atlyginti pinigais ar prekių kuponais (47 proc.). Edukacinių priemonių, arba aiškinimų apie neatsakingos elgsenos pasekmes ir rūšiavimo naudą, efektyvumu tiki irgi mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų (46 proc. respondentų).
Iš bausmių šalininkų už didesnes baudas pasisakė 31 proc. respondentų, o 28 proc. apklausos dalyvių norėtų, kad veiktų stebėjimo kameros, kurios užfiksuotų neatsakingai elektronikos atliekas išmetančius asmenis, o paskui juos baustų arba paviešintų.
15 proc. nemotyvuoja niekas – šiukšlina, nes patogu
„Sunku pasakyti, kodėl tiek daug žmonių netiki švietėjiškų priemonių efektyvumu, tačiau turbūt reikėtų įvertinti ir psichologų pasisakymus, kad tarp mūsų tikrai nemažai žmonių, kurių jokiomis gražiomis akcijomis nepaskatinsi saugoti gamtą ar tausoti savo sveikatą. Mūsų inicijuotas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. gyventojų jokios priemonės ar idėjos nemotyvuoja teisingai rūšiuoti elektronikos atliekas, nors mūsų asociacija savo komunikacijoje nuolat pabrėžia tokių atliekų toksiškumą bei pavojus aplinkai ir žmogaus organizmui“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.
Jis taip pat pastebi, kad EPA pastangos edukuoti gyventojus taip pat neliko be pėdsako. Net 60 proc. apklausos dalyvių rūšiuoti elektronikos atliekas motyvuoja noras neteršti aplinkos ir kad šios atliekos būtų perdirbtos. Kitus 16 proc respondentų atsakingai elgtis skatina tai, kad kuo daugiau rūšiuoji, tuo mažesnis mokestis už išmetamas atliekas. Na, o dar 9 procentai prisipažino, kad teisingai elgiasi todėl, kad būtų nemalonu, jei kiti žmonės pamatytų, jog jie meta atliekas ne ten, kur reikia, o už tokią elgseną, be to, dar grėstų ir bauda.
Kaip mažiausiai efektyvų elektronikos atliekų surinkimo būdą dauguma respondentų nurodė specialiąsias aikšteles stambiagabaritėms atliekoms, kai į tokias vietas savo nebenaudojamą elektronikos įrangą tenka gabenti patiems, o kaip efektyviausią priemonę įvardijo smulkiosios elektronikos surinkimo konteinerius daugiabučių namų laiptinėse. Prekybos centruose ir kitose įstaigose esančius specialių smulkiosios elektronikos atliekoms skirtų konteinerių efektyvumą respondentai vertino vidutiniškai.
EPA inicijuotame, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šių metų rugsėjo mėnesį atliktame tyrime dalyvavo 1006 18–75 metų amžiaus šalies gyventojai. Tyrimas buvo atliekamas, siekiant išsiaiškinti rūšiavimo įpročius ir motyvaciją.