Ar tikrai Lietuva įrengs vieną didžiausių energijos kaupimo sistemų pasaulyje?

Lietuvos planuojamas statyti elektros energijos kaupiklių (baterijų) parkas nebus vienas didžiausių pasaulyje, kaip užsienio žiniasklaidai gyrėsi Lietuvos energetikos ministras.

Prieš savaitę naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad Lietuva iki 2021 m. pabaigos pastatys vieną didžiausių elektros energijos kaupimo sistemų (EEKS) pasaulyje, kad užtikrintų sklandų energijos tiekimą, kai atsijungs nuo Rusijos valdomo BRELL žiedo.

Agentūra teigė, esą Lietuva planuoja už 100 mln. eurų pirkti ir įdiegti keturias 50 megavatų (MW) baterijas, turinčias mažiausiai 200 megavatvalandžių (MWh) elektros energijos.

„Tai bus vienas didžiausių ir novatoriškiausių akumuliatorių parkų pasaulyje“, – energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną citavo agentūra.

Asociatyvi „Piabay“ nuotr.

Praėjus penkioms dienoms nuo „Reuters“ pranešimo, informaciją apie tai Lietuvoje išplatino Energetikos ministerija (EM) – po to, kai gavo Alfa.lt prašymą patikslinti užsienio žiniasklaidos skelbiamus faktus, tačiau neatsakiusi į portalo pateiktus klausimus.

Ministerija pakartojo „Reuters“ informaciją, kad Lietuvoje bus įdiegti energijos kaupimo įrenginiai, kurių suminė galia sieks ne mažiau nei 200 MW, talpa sudarys ne mažiau nei 200 MWh, projekto vertė – 100 mln. eurų, tačiau jau nebesigyrė, kad EEKS bus viena didžiausių ir novatoriškiausių pasaulyje.

„Energetikos ministerija pradeda aktyviai rengtis Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimam elektros energijos perdavimo sistemos darbui iki sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais reikalingų energijos kaupiklių projektui. Šiuo metu papildomai yra derinamas šio projekto įgyvendinimo modelis su Europos Komisija pagal naujai įsigaliosiančias ES direktyvos nuostatas“, – teigiama pranešime.

Pasak EM pranešimo, baterijos kaupikliai bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju.

„Energijos kaupikliai pradės tiekti energiją nedelsiant ir nustos vos tik atkūrus balansą sistemoje įprastiniais būdais. Dabar šią funkciją vykdo visos IPS/UPS elektros energetikos sistemoje esančios elektrinės“, – teigė ministerija.

Baltijos šalys planuoja iki 2025 m. sujungti su žemyninės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu. Tai strateginis Lietuvos energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus bus atsijungta nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos IPS/UPS ir Lietuva savarankiškai valdys elektros energetikos sistemą.

Dabar Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas iš dispečerinės Maskvoje.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje jau yra įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 m.

Vienas didžiausių pasaulyje, ar tikrai?

Kaip dėl energetikos ministro užsienio auditorijai paskleistos žinios, kad baterijų parkas Lietuvoje bus vienas didžiausių pasaulyje?

Į Alfa.lt prašymą patvirtinti ar paneigti „Reuters“ išsakytus Ž. Vaičiūno teiginius, ministerija nereagavo.

„Reuters“, remdamasi JAV Energetikos departamento duomenų baze, teigia, kad šiuo metu pasaulyje plėtojami du didžiausi ličio jonų akumuliatorių projektai – 450 MW „Crimson Energy Storage“ ir 300 MW „Vistra Moss Landing Energy Storage“, – abu Kalifornijoje, JAV.

Ta pati duomenų bazė nurodo, kad dar vienas 200 MW baterijos projektas plėtojamas Daliane, Kinijoje. O rugsėjį Prancūzijos elektros energijos gamintojas „Neoen SA“ iki 150 MW išplėtė energijos rezervą Hornsdale, Pietų Australijoje.

Interneto enciklopedija „Wikipedia“ rašo, kad šiuo metu didžiausia pasaulyje veikianti ličio jonų baterijų stotis „Gateway Energy Storage“ yra Kalifornijoje, JAV. Energijos tinklo infrastruktūros plėtotojui „LS Power“ priklausančios stoties galingumas yra daugiau kaip 250 MW. Stotis pradėjo veikti šiemet.

Ten pat skelbiama, kad „NV Energy“ ir „Google“ siekia sudaryti didžiausią pasaulyje verslo susitarimą įrengti EEKS Nevadoje, JAV, – 250–280 MW akumuliatorius turėtų maitinti „Google“ Hendersono duomenų centrą netoli Las Vegaso.

Visos šiuo metu pasaulyje plėtojamos didžiausios ličio baterijų kaupimo sistemos pradės veikti 2021 m. (kaip ir Lietuvoje) ir bus dvigubai galingesnės negu Lietuvos.

Tai JAV plėtojami „Ravenswood Energy Storage Project“ (316 MW, 2528 MWh), „Vistra Moss Landing battery energy storage system“ (400 MW, 1600 MWh) ir „Manatee Energy Storage Center (409 MW, 900 MWh).

Du Lietuvos dydžio projektai 2021 m. taip pat turėtų atsidaryti JAV – „Diablo Energy Storage“ (200 MW) ir „Moss Landing battery“ (182,5 MW).

Ministerija vėliau atsiuntė informaciją apie mažesnius planuojamus ar veikiančius EEKS projektus. „Galėtume paminėti „Pelham“ 49,99 MW galios Elektros energijos kaupiklių (baterijų) parką (UK, Hertfordšyras), 25 MW galios EEKS Belgijoje (Ruien mieste), Jardelund 48 MW (Vokietija)“, – teigiama Alfa.lt atsiųstame EM laiške.

KTU: po penkerių metų trūks elektros gamybos pajėgumų

EEKS rinka, palyginti su kitomis energijos gamybos rūšimis, yra gana nedidelė, bet auga nepaprastai sparčiai. Pavyzdžiui, JAV per metus paauga daugiau kaip 200 proc. Jungtinė Karalystėje 2020 m. buvo 900 MW elektros energijos kaupimo (baterijų) sistemų, jų metinis augimas siekia 70 proc.

Baterijų sistemos vaidina svarbų vaidmenį pereinant prie klimato kaitai neutralios ekonomikos, nes gali „sugerti“ vėjo ir saulės energijos perteklių (kai pučia stiprus vėjas ir spigina saulė) bei kompensuoti elektros stygių, kai gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sumažėja.

Kad šio dešimtmečio viduryje Lietuvos energetikos sistemoje turės atsirasti 340 MW lanksčių elektros gamybos pajėgumų ir 200 MW energijos kaupiklis baterija, rodo skaičiavimai, kuriuos Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ užsakymu atliko Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai.

KTU studija parodė, kad, be tokios modernios baterijos, elektros gamybos įrenginių poreikis Lietuvoje išaugtų du kartus.

„Lietuvos elektros energijos poreikis auga kartu su šalies ekonomika. O elektrinių parkas šalyje sensta ir pamažu traukiasi, šiuos procesus spartina ir griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai. Todėl du trečdalius šalyje suvartojamos elektros energijos Lietuva importuoja. Augant elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumams, atsiranda ir didesnis energijos balansavimo poreikis“, – teigė „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.

KTU mokslininkų atlikta studija rodo, kad 2025 m., siekdami išlaikyti patikimą energijos sistemą, šalyje turėsime įrengti 340 MW galios patikimų, lanksčių elektros energijos gamybos įrenginių ir 200 MW galios bateriją.

Palyginimas: 340 MW galios elektros gamybos įrenginiai yra beveik 3,5 Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės arba du trečdaliai šalyje šiuo metu pastatytų vėjo jėgainių galios.

Taigi, be energijos kaupiklio, elektros gamybos poreikis išaugtų iki 610 MW.

R. Bikulčiaus teigimu, 200 MW galios modernus energijos kaupimo įrenginys ne tik leistų balansuoti tinklą atsinaujinančios energetikos amžiuje. Jis taip pat galėtų į tinklą patiekti trūkstamą energijos kiekį gedimo ar ekstremalios situacijos atveju.

„Baterijoje sukaupta energija yra pasiekiama itin greitai, tad kaupiklis galėtų pavaduoti kitus energijos gamybos įrenginius tol, kol šie įsijungtų ar padidintų į tinklą tiekiamos energijos kiekį. Taip įrenginys leistų sistemos stabilumą palaikyti pasitelkiant platesnį elektrinių parką, nei būtų įmanoma be baterijos“, – teigė R. Bikulčius.

Skelbs konkursą, sieks įrengti iki kitų metų pabaigos

Lietuva siekia iki 2030 m. šalyje gaminti 70 proc. suvartojamos elektros energijos, beveik pusę jos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). EEKS leistų integruoti AEI į energetikos sistemą.

Sąlygos EEKS projektui įgyvendinti susidarė Vyriausybei patvirtinus ateities ekonomikos DNR planą. Finansavimas šiam projektui gali būti skirtas iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo.

Naujų įrenginių statybas tikimasi paskatinti rengiant technologiškai neutralius aukcionus. Jie turėtų leisti valstybei rasti ir pigiausią tinkamą technologiją. Tačiau šį paramos modelį Lietuva turi suderinti su Europos Komisija. Briuselis turi įsitikinti, kad parama neiškraipys konkurencinės aplinkos.

Ministerija Alfa.lt teigė, kad šiuo metu yra atliekamas įvertinimas dėl tinkamiausių technologijų elektros sistemos tinkle parinkimo. Bus skelbiamas viešasis konkursas energijos kaupiklių technologijoms pasirinkti. Tikslas yra projektą įgyvendinti iki 2021 m. pabaigos.