Vilniaus universiteto planetariumas – išskirtinė vieta ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, beveik 60 metų įvairių kartų moksleivius pažindinusi su žvaigždėmis. Tačiau netrukus jis pasikeis neatpažįstamai. Planuojama, kad dar iki Naujųjų planetariumas užvers duris, o 2022 metais bus atidarytas kaip pirmasis šalyje STEAM centras.
Vilniaus universiteto planetariumas – išskirtinė vieta ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, beveik 60 metų įvairių kartų moksleivius pažindinusi su žvaigždėmis. Tačiau netrukus jis pasikeis neatpažįstamai. Planuojama, kad dar iki Naujųjų planetariumas užvers duris, o 2022 metais bus atidarytas kaip pirmasis šalyje STEAM centras.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įrengs 8 laboratorijas
Už šiuos pokyčius atsakingo VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas nuramino, kad nors planetariumas visiškai pasikeis ir iš esmės turės kitą paskirtį, Žvaigždžių salė išliks – norima išlaikyti bent šią planetariumo dalį. Taip pat galbūt pavyks joje įdiegti naujesnę įrangą ir ne tik stebėti žvaigždes, bet ir žiūrėti 3D filmus.
Planetariume įrengtas STEAM centras bus pats didžiausias Lietuvoje iš visų dešimties planuojamų. Jame bus įrengtos 8 laboratorijos, kuriose mokiniai galės tyrinėti tikrovę iš įvairių disciplinų perspektyvų.
„Kurdami laboratorijas mes sudarysime sąlygas mokiniams atlikti tarpdalykinius tyrimus. STEAM centrui kuriamos mokymo programos yra tarpdalykinės – tos temos sujungia įvairius mokslus. Eidamas iš vienos laboratorijos į kitą, moksleivis mėgins peržengti įvairių mokslų ribas ir formuos integralų požiūrį į gamtos mokslus“, – LRT.lt aiškino A. Poviliūnas.
Pasak pašnekovo, Vilniaus moksleiviai dalį pamokų, kurios susijusios su gamtos mokslais, praleis STEAM centre. Planuojama, kad klasė jame galėtų praleisti iki 6 valandų. Tai bus formalioji mokymo dalis, tačiau po pamokų taip pat vyks įvairūs būreliai, kur vaikai turės daugiau laisvės imtis neformalios veiklos.
Mokinių, mokytojų ir mokslininkų bendradarbiavimas
Centro idėja – sujungti moksleivius, mokytojus ir mokslininkus į vieną komunikacijos grandinę ir leisti mokytis vieniems iš kitų.
„Kad mokytojai galėtų atsivežti moksleivius į STEAM centrą, pirmiausia turės atvykti vieni ir išklausyti galimybes. Paskui jie turės kartu su mokiniais pasiruošti išvykai į centrą, atvykę į centrą atlikti uždavinius, o mokytojai turės dar trečią kartą vykti – kelti kvalifikacijos.
Kitas dalykas, mes planuojame, kad centre dirbs jaunieji mokslininkai. Mokytojai, bendraudami su mokslininkais, kels kvalifikaciją. Kita vertus, labai svarbu, kad ir mokslininkai, bendraudami su mokytojais, truputį sužinotų, kaip jų žinios cirkuliuoja moksleivių galvose. Galbūt jie irgi pradės galvoti ne tik apie savo pačių tyrimus, bet ir apie tų tyrimų didaktinį aspektą – kaip padaryti, kad tie tyrimai būtų geriau suprantami, įkvepiantys“, – aiškino A. Poviliūnas.
Pasak jo, STEAM centras galėtų padėti pritraukti daugiau jaunų protų į gamtos mokslus. Savo ruožtu mokslininkai turės išmokti komunikuoti apie savo darbą.
STEAM idėjai – jau daugiau nei 60 metų
A. Poviliūnas pasakojo, kad STEAM idėja atsirado gana seniai – dar Šaltojo karo metais. Anot profesoriaus, 1957-aisiais, kai Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį palydovą „Sputnik“, amerikiečiai ėmė itin daug investuoti į švietimą.
Tuomet buvo pradėta stiprinti gamtos mokslų sritis, daugiau dėmesio buvo skiriama gabiems vaikams, steigiamos specialios laboratorijos, rengiami mokytojai. Akronimas STEAM reiškia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (angl. science, technology, engineering, arts, maths).
A. Poviliūnas pasidžiaugė, kad už šio STEAM centro įkūrimą atsakingas Filosofijos fakultetas.
„Dabar įgyvendiname labai sudėtingą projektą – diegiame dešimt STEAM centrų Azijos universitetuose. Glaudžiai su jais bendradarbiaujame, žiūrime, kaip sekasi, padedame jiems.
Mūsų fakultete yra psichologų, pedagogų, filosofų. Tai ir mums yra labai įdomus iššūkis. Bus du aukštai su laboratorijomis, o trečiame aukšte dirbs mokslininkai. Mes tyrinėsime vaikus, kurie tyrinėja pasaulį, ir žiūrėsime, kas jiems įdomu, galvosime apie mokymo priemones, didaktinius įrankius. Vaikams tai yra pasaulio tyrinėjimo laboratorija, o mums – vaikų tyrinėjimo laboratorija. Norime išbandyti savo idėjas“, – LRT.lt aiškino A. Poviliūnas.
Mokytis galės visi
Profesorius pabrėžė, kad galimybę mokytis naujose laboratorijose turės visų mokyklų moksleiviai.
„Aš apskritai esu „prieš“ gabių vaikų idėją. Man visi vaikai yra gabūs. O su tuo, kad gimei teisingoje šeimoje, kur tėtis ir mama labiau rūpinasi, ir dėl to gavai gabaus vaiko etiketę, aš kategoriškai nesutinku. Man atrodo, chuliganai yra ne mažiau gabūs“, – tikino jis.
Anot pašnekovo, dabar rengiamas techninis projektas. Jeigu viskas klostysis sėkmingai, planetariumas duris užvers šių metų pabaigoje. Rekonstrukcija turėtų užtrukti apie pusantrų metų, tad planuojama, kad laboratorijos pradės veikti 2022-ųjų rugsėjį. Šio projekto biudžetas siekia beveik 4 milijonus eurų.
Lietuvoje iš viso bus kuriama dešimt STEAM centrų: trys metodiniai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose ir septyni regioniniai – Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos apskričių teritorijose.
