Daugelis tėvų jaudinasi dėl savo vaikų, praleidžiančių laisvalaikį žaidžiant vaizdo žaidimus. Visgi, panašu, kad nėra dėl ko nerimauti. Naujas tyrimas rodo, kad žaidžiantys vaizdo žaidimus geriau atlieka pažintines užduotis.
Daugelis tėvų jaudinasi dėl savo vaikų, praleidžiančių laisvalaikį žaidžiant vaizdo žaidimus. Visgi, panašu, kad nėra dėl ko nerimauti. Naujas tyrimas rodo, kad žaidžiantys vaizdo žaidimus geriau atlieka pažintines užduotis.
Nauji tyrimai, paskelbti leidinyje „Frontiers in Human Neuroscience“, rodo, kad žaidžiantys vaizdo žaidimus gali geriau atlikti pažintines užduotis net praėjus keleriems metams po to, kai nustoja žaisti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atvirojo Katalonijos universiteto (UOC) tyrime dalyvavo 27 žmonės (18–40 metų amžiaus), kurie praeityje žaidė vaizdo žaidimus arba niekada tuo neužsiėmė. Vėliau patikrinti dalyvių pažintiniai įgūdžiai – prieš pradedant po 1,5 val. žaisti vaizdo žaidimus 10 dienų iš eilės, iš karto po žaidimo seanso ir galiausiai 15 dienų po žaidimų maratono.
Tyrimui pasirinktas „Super Mario 64“ žaidimas, kuris, kaip įrodyta, koreliuoja su struktūriniais smegenų pokyčiais. Vienai tyrimo grupei taip pat buvo taikoma transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS), neinvazinės smegenų stimuliacijos technika, siekiant išsiaiškinti, ar tai gali pagerinti jų žaidimo rezultatus.
Abiejų grupių dalyviai pagerino savo žaidimų rezultatus, tačiau, atrodo, smegenų stimuliavimo rezultatas nebuvo sustiprintas. Dalyviai prieš žaidimo treniruotes atliko skirtingas darbinės atminties užduotis, tačiau po 15 valandų žaidimo sesijų parodė panašius rezultatus.
Iš pradžių mokslininkai nusprendė išbandyti, ar vaizdo žaidimų treniruočių ir neinvazinės smegenų stimuliacijos derinys galėtų būti naudojamas pažinimui pagerinti, tačiau rezultatai parodė kitaip. Taigi jie ėmėsi kitų kintamųjų, kurie gali paaiškinti atminties užduočių balų skirtumus. Amžius ir lytis buvo atmesti, paliekant vieną kintamąjį – ankstesnę žaidimų patirtį. Tyrėjai išsiaiškino, kad dalyviai, prieš paauglystę žaidę vaizdo žaidimus, žymiai geriau atlieka darbinės atminties užduotis nei tie, kurie dar niekada nebuvo žaidę. Ir nors vaizdo žaidimų treniruotės su „Super Mario 64“ dalyviams suvienodino sąlygas, vaizdo žaidimų nauda akivaizdžiai truko keletą metų.
„Žmonės, kurie prieš paauglystę buvo aistringi vaizdo žaidimų žaidėjai, nepaisant to, kad kurį laiką nebežaidė, geriau atliko darbinės atminties užduotis“, – sakoma UOC mokslų daktaro Marco Palauso pranešime.
„Žmonės, kurie reguliariai žaidė vaikystėje, nuo pat pradžių geriau dirbo su 3D objektais, nors šie skirtumai buvo sumažinti po vaizdo žaidimo treniruočių, kai abi grupės parodė panašų lygį“, – pridūrė Palausas.
Nors atrodo, kad vaizdo žaidimai turi teigiamą poveikį kai kurioms pažintinėms užduotims atlikti, mokslininkai pabrėžė, kad šis poveikis yra ribotas ir gali būti netaikomas daugelyje scenarijų. Taip pat gali būti, kad ir užsiimant kita veikla, be žaidimų, galėtų būti pasiekiama panašių rezultatų.
Visgi, tyrimo dalyvių imties dydis buvo nedidelis ir, nepaisant pradinio pažinimo skirtumo, dalyviams prireikė vos 15 valandų vaizdo žaidimų treniruočių, kol pasiekimai žaidime išsilygino, todėl aistringi žaidėjai nebūtinai lyderiauja, kaip galėtų atrodyti iš pradžių.
Vis dėlto, mokslininkai teigia, kad „nepaisant to, jog nepasiekė norimo smegenų stimuliacijos efekto, rezultatai pateikia vertingos informacijos apie sveikų smegenų stimuliavimo apribojimus ir galimą teigiamą vaizdo žaidimų poveikį“.
