Dirbtinio intelekto asociacija skundžiasi, kad stringa ateities ekonomikos DNR plane numatytas dirbtinio intelekto skatinimas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, šiemet bus išmokami avansiniai mokėjimai, o kitąmet – likusi suma. Ekspertai kritikuoja investicijas į dirbtinį intelektą – esą jos per menkos.
Dirbtinio intelekto asociacija skundžiasi, kad stringa ateities ekonomikos DNR plane numatytas dirbtinio intelekto skatinimas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, šiemet bus išmokami avansiniai mokėjimai, o kitąmet – likusi suma. Ekspertai kritikuoja investicijas į dirbtinį intelektą – esą jos per menkos. O vystymas turėtų būti šalies prioritetas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įkurti dirbtinio intelekto startuolį „Oxipit“ Gediminui Pekšiui su kolegomis gimė prieš trejus metus. Įmonė siekia automatizuoti radiologų darbą.
„Pastaruoju metu tų daktarų yra pastebimas ženklus stygius. Visame pasaulyje 2/3 populiacijos neturi prieigos prie radiologinių tyrimų“, – sako startuolio direktorius G. Pekšys.
Pasitelkiant dirbtinį intelektą analizuojamos rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar kitų tyrimų nuotraukos.
Pagal nuo liepos vykdomą ateities ekonomikos DNR planą dirbtiniam intelektui skatinti numatyta daugiau kaip 16 milijonų eurų. Iš jų apie dešimt milijonų – startuoliams. Dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas sako, kad priemonė numatyta, tačiau pinigų startuoliai – negauna.
„Tarp mūsų yra žmonių, kurie nori daryti startupus, asociacijos narių, kurie nori kurti savo startuolius ir, be abejo, jiems žengti pirmuosius žingsnius šitas planas labai padėtų. Jo ir koncepcija buvo tokia, kad jis padeda tai ekosistemai pirmąjį startinį postūmį padaryti“, – teigia Dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka.
Siekiant atverti naujus horizontus priemonėje taip pat numatyta vystyti technologijas, leidžiančias dirbtiniam intelektui suprasti lietuvių kalbą, skatinti jo plėtrą įmonėse.
„Jeigu kalbame apie dirbtinio intelekto naudojimą, tai mums reikia ir lietuvių kalbos, mums reikia, kad startuoliai tokioje vietoje, kad darbuotųsi ir neštų naujų vėjų, čia nėra klausimų – šita priemonė turėtų būti viena iš prioritetinių“, – tvirtina „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, avansus ketinama išmokėti šių metų pabaigoje. Pagrindinės investicijos, siekiant dirbtinį intelektą priaRtinti prie žmogaus, numatytos kitąmet.
„Yra tam tikrų problemų dėl limito, yra „Finansų ministerija“, kuri kiekvienai ministerijai suteikia tam tikrą finansavimo limitą ir dėl to buvo lėšų srautas padalintas į kelias dalis“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Startuolio „Oxipit“ direktorius sako, kad tokia pinigų suma – per menka.
„Ta dešimt milijonų eurų suma yra kaip ganėtinai standartinė investicija į vieną startuolį, tai nesu visiškai tikras, kad yra pakankama suma, kad ta visa ekosistema sužydėtų“, – kalba G. Pekšys.
„DNR planas yra vidutinės trukmės planas, tai yra 2021-2022 metų, per tą laikotarpį priemonės, kurios nerodo rezultatų, galėtų pasitraukti, ir dėmesys galėtų fokusuotis į tas priemones, kurios rodo didžiausią proveržį“, – tikina J. Rojaka.
Iš birželio mėnesį patvirtinto daugiau nei 6 mlrd. investicijų plano šalies ekonomikai skatinti per antrąjį mėnesį išmokėta mažiau nei penki procentai.
