Tik kas antra Seimo rinkimuose dalyvaujanti partija savo programose skiria pakankamai dėmesio hibridinėms grėsmėms ir kibernetiniam saugumui. Ekspertai sako, kad neretai – tai tik šabloniniai pareiškimai, nes, atrodo, į Seimą norintiems patekti politikams informacinių technologijų sektorius ne tik mažai rūpi, bet iki šiol sunkiai suprantamas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Net ir laukiant ilgoje eilėje atiduoti balsą iš anksto, laiko perskaityti rinkimuose dalyvaujančių partijų programų neužtektų. Kai kurios ateities valstybės vizijai skyrė daugiau nei 100 puslapių. Kone visos partijos kalba apie šalies saugumą, paminėdamos ir hibridines grėsmes. Tačiau siūlymams, kaip stiprinti šalies atsparumą, užtektų ir 10 puslapių.
Analitikai sako, palyginant su ankstesniais rinkimais, šiemet panašių frazių net daugiau. Tačiau dažniausiai jomis ir apsiribojama.
„Ko aš pasigesčiau, tai yra kompleksinio požiūrio į šitą problemą, kurio nedemonstruoja, mano galva, nė viena partija. Paprastas pavyzdys: tam, kad spręstume hibridinių grėsmių keliamas problemas, reikia mažų mažiausiai pasipriešinimo hibridinėms grėsmėms strategijos – tokio pasiryžimo, tokią strategiją kurti ir ją toliau nuosekliai įgyvendinti, aš to neradau nė vienos partijos programoje“, – sako Politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
Vilniaus universiteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas Andrius Šuminas taip pat teigia pasigendantis dėmesio informacinėms grėsmėms.
„Žiūrint, sakykim, kaip paminėti būtent informacinio karo aspektai, ir neretai iš tikrųjų galima drąsiai teigti, kad tam yra per mažai dėmesio skiriama, gal net galim teigti, kad nėra pilnai suprantama ta grėsmė, kalbant apie daugelį partijų. Galbūt neužtenka kompetencijų, supratimo“, – sako jis.
Jei pažvelgtume į Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistą partijų programų santraukų leidinį – čia žodį „hibridinis“ rastume vieną kartą, bet kalbama apie hibridinius automobilius.
Analitikų tai nestebina, esą politikai nelabai jaučia rinkėjų susidomėjimo, kas vyksta elektroninėje erdvėje.
„Žiūrint į dabartinę situaciją, natūralu, kad turbūt daugeliui rinkėjų yra daug aktualesnės COVID-19 pandemijos temos, ekonominės temos ir pinigai, panašūs dalykai, ir saugumas, grėsmės – jos neatrodo tokios dominuojančios ir tokios, sakykim, viešam diskurse labai stipriai matomos temos“, – teigia A. Šuminas.
„Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas teigia, kad dabartiniame Seime trūksta IT sritį išmanančių politikų.
„Šitame Seime mes turim pakankamai nedidelį skaičių Seimo narių, kurie supranta apie technologijas, IT skaitmeninimą ar kibernetinį saugumą ar netgi informacinius incidentus, kas turėtų, kaip būtų daroma“, – sako M. Ubartas.
Informacinėms technologijoms vis plačiau skverbiantis į kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, pasitelkiant valdyti eismą miestuose, apie skaitmenizaciją programose užsimena tik kas antra rinkimuose į Seimą dalyvaujanti partija. Vos 5 siūlo konkrečius plėtros planus.
„Apie tikruosius planus, kurie leidžia auginti ekonomiką, kaip kad technologijos, IT, kibernetinis saugumas, yra labiau specialistų laukas, ir partijos, matyt, net apie tai nesusimąsto, kad tai yra vienas iš kertinių elementų ekonomikai augti“, – sako M. Ubartas.
Verslas sako, partijos programose informacinėms technologijoms dėmesio skiria neproporcingai mažai, nors šis sektorius sukuria apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Todėl tikimasi, kad vienas pirmųjų naujojo Seimo darbų galėtų būti, pavyzdžiui, atkurti šią kadenciją panaikintą Informacinės visuomenės plėtros komitetą.