COVID-19 pandemija sujaukė daugelio verslų planus, ji taip pat paveikė ir startuolių ekosistemą. Nors startuoliai ir susidūrė su įvairiais iššūkiais, nemaža dalis jų sugebėjo šioje sudėtingoje situacijoje rasti naujų sprendimų, pakoreguoti savo veiklos modelį, o tai padėjo ne tik išgyventi, bet kai kuriais atvejais ir sėkmingai išnaudoti esamą situaciją, rašoma pranešime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį bendri šalies startuolių pardavimai vidaus ir užsienio rinkose siekė 242,3 mln. eurų – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per visą pirmąjį pusmetį pardavimai siekė 483,8 mln. eurų, t. y. 30 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais.
„Šiuo metu geriausiai sekasi startuoliams, inovatyvius produktus kuriantiems mokslo (angl. Edutech), kibernetinio saugumo (angl. Cyber Security), medicinos (angl. Medtech) srityse, taip pat siūlantiems sprendimus, susijusius su internetine prekyba bei prekių pristatymu į namus, pavyzdžiui, „Ziticity“ pristatymų platforma Lietuvoje. Sunkumus šiuo metu patiria startuoliai, savo veiklą vystantys turizmo srityje, o pagrindiniais iššūkiais startuoliams išlieka tie patys veiksniai – lėšų trūkumas bei sudėtingesnės sąlygos pritraukiant užsienio investicijas dėl užsidariusių sienų“, – sako Roberta Rudokienė, „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.
Pasak jos, pandemijos metu puikiai sekasi tiek didiesiems lietuviškiems startuoliams – „Vinted“, „Tesonet“ – tiek mažesniems, dar ankstyvesnėje stadijoje esantiems startuoliams – „Interactio“ ar „Ziticity“. Pastarajam net ir pandemijos metu pavyko pritraukti 2,2 mln. eurų investiciją savo tolimesnei veiklai vystyti.
Kelias iki sėkmingo startuolio reputacijos
„Startup Lithuania“ vadovės teigimu, pradedantiesiems startuoliams ypatingai svarbu pritraukti talentus ir sėkmingai suformuoti komandą, jiems ne mažiau aktualu išsigryninti sprendžiamą problemą, atlikti rinkos ir konkurentų analizę. Turint idėją taip pat būtina apgalvoti ir investicijų pritraukimo klausimą, kad būtų įmanoma realizuoti sugalvotą produktą ar paslaugą.
Neretai idėjos gimsta ir komandos susiformuoja hakatonuose – renginiuose, kur susiburia įvairių sričių specialistai tam, kad sukurtų naują produktą ar paslaugą, savo idėjas paverstų startuoliu. „Startup Lithuania“ vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo organizuoti hakatonus.
„Pagrindinis hakatonų tikslas ir yra skatinti idėjų turinčius žmones kurti inovatyvius produktus. Siekiamybė – kad po hakatono komandos ir toliau vystytų idėjas bei kurtų startuolius. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet hakatono metu gimsta inovatyvūs sprendimai, ateityje galintys tapti tvariais verslais. Pavyzdžiui, „Act on Crisis“ programėlė, skirta emociniam balansui palaikyti, gimė tarptautiniame hakatone „The Global Hack“, kuriame jos kūrėjai varžėsi su kitais 15 tūkst. dalyvių ir laimėjo antrąją vietą“, – pasakoja R. Rudokienė.
Anot jos, hakatonai gali tapti puikia erdve jauniems žmonėms realizuoti sumanymus ir atskleisti savo verslumą.
„Puikiu pavyzdžiu laikome jaunuolį, kuris aktyviai dalyvavo ne viename mūsų organizuotame hakatone, įvairiuose mokymuose bei mentorystės programose ir besimokydamas 10-oje klasėje įkūrė startuolį – sutelktinio finansavimo platformą, orientuotą į įvairaus turinio kūrėjus visame pasaulyje, leisiančią jiems uždirbti papildomai, monetizuojant jų turinį“, – išskirtine sėkmės istorija dalijasi „Startup Lithuania“ vadovė.
Ji įsitikinusi, kad šalies jaunimas turi nemažai potencialo ir skaitmeninių įgūdžių, deja, mokymo institucijose iki šiol per mažai mokoma bendrai apie verslo, ypatingai inovatyvaus kūrimą nuo idėjos iki investicijų pritraukimo.
Hakatonai – pakilimo takas kūrybiškiems jaunuoliams
Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai kviečia dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse – hakatonuose, kuriuose pasitelkę technologines žinias bei subūrę bendraminčių komandas jaunuoliai turės galimybę sukurti ir įgyvendinti savo verslo idėjas.