Artimiausiais metais Lietuvos keliuose matysime vis daugiau elektromobilių: daugėja gyventojų, kurie planuoja juos įsigyti, o ir gamintojai stebi sparčiai augančią paklausą bei koreguoja savo gamybos planus. Ekspertai teigia, kad elektrinio mobilumo ateitis – neišvengiama, rašoma pranešime.
Per ateinančius 10 metų kone pusė (46 proc.) Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti elektromobilį. Maža to, lietuviai iš visų Baltijos šalių optimistiškiausiai nusiteikę elektromobilių atžvilgiu – tokius pokyčius palaiko net 92 proc. Lietuvos gyventojų, rodo banko „Citadelė“ ir „Norstat“ rugsėjį atlikta apklausa.
Naujojo „Volkswagen“ elektromobilio „ID.3“ pristatymo metu vykusioje diskusijoje „Kada vairuosime elektromobilius?“ ekspertai pritarė šios studijos išvadoms. Anot „Volkswagen“ prekės ženklo vadovo Baltijos šalims Justo Nekrošiaus, elektromobilių rinkos lyderio vietą užimantis gamintojas 2021 metais Baltijos šalyse planuoja parduoti keturiskart daugiau elektra varomų automobilių nei pernai.
„Žmonėms iki šiol labiausiai trūko pasirinkimo. Į elektromobilius žiūrima kaip į prabangos transporto priemonę, nors taip būti neturėtų. Jau siūlome tik kiek daugiau nei 23 tūkst. eurų kainuojantį „e-up!, kurio kainą dar labiau sumažina valstybės subsidija. Netrukus pasiūlysime ir serijinius „ID.3“ modelius – tam, kad elektrinis mobilumas taptų prieinamas visiems. Be to, investuojame į savo įkrovimo stotelių tinklą, kuris bus užbaigtas dar šiemet. Taigi tik laiko klausimas, kada žmonėms nebeliks kliūčių rinktis elektrinę transporto priemonę“, – teigė jis.
„Jau šiandien turime perteklinę viešojo krovimo infrastruktūrą, todėl, net ir gyvenantiems daugiabučiuose ir neturintiems galimybės krautis privačiai, sudarytos visos galimybės pasinaudoti viešomis krovimo stotelėmis. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva pagal elektromobilių skaičių jau aplenkė Estiją. Viena iš to priežasčių – smarkiai išplėstas krovimo stotelių tinklas, prie kurio prisidėjo ir „Ignitis“, – situaciją įvertino „Ignitis“ e-mobilumo produktų vadovas Andrius Šeršniovas.
Tuo tarpu „Spark“ verslo plėtros vadovas Tomas Tamašauskas teigė, kad dalijimosi automobiliais paslauga padeda gerokai sumažinti tiek spūstis, tiek taršą.
„Mūsų 260 elektromobilių parkas gali nuimti nemažą krūvį nuo miesto gatvių ir tą daryti ekologiškai – skaičiuojame, kad vienas dalijimuisi skirtas automobilis pakeičia nuo 5 iki 10 asmeninių transporto priemonių, be to padeda atlaisvinti nemažai parkavimo vietų mieste“, – sakė jis.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė pažymėjo, kad į judumo sąvoką žiūrime daug plačiau nei, pavyzdžiui, prieš keletą metų – tai nėra vien transportas ar infrastruktūra.
„Judumas yra visi keliavimo būdai mieste, žmonių įpročiai, poreikiai, kurie ir lemia, kaip kuriamos veikiančios susisiekimo sistemos. Vilnius turi darnaus judumo planą, kuriame numatyta, kaip miestas keisis artimiausius dešimt metų, jog judėti patogu būtų įvairiai nepaisant to, kokį būdą pasirinksi – viešuoju transportu, pėsčiomis, automobiliu, dviračiu ar dar kitaip. Šiuo metu turime 70 proc. naujų autobusų, vieną pilnai elektrifikuotą viešojo transporto maršrutą, o iki 2030 m. siekiame, kad 55 proc. viso viešojo transporto būtų ekologiškas“, – teigė ji.
Visi jie sutarė, kad barjerų keliauti ekologiškai netrukus nebeliks visai.