Viešojoje erdvėje nuolat nuskamba žinia, kad Lietuva rikiuojasi tarp finansų technologijų lyderių ir neslepia ambicijų tapti regioniniu šios srities centru. Nors Lietuvos verslas ir valdžia įžvelgia didžiulę perspektyvą plėstis FinTech sektoriui ir tokiu būdu įgyti regiono konkurencinį pranašumą, tačiau šiuo metu diplomuotų profesionalų tektų ieškoti su žiburiu. Kol kas šioje srityje vyrauja išsilavinimą įgijusieji ne Lietuvoje arba sumanūs savamoksliai, savarankiškai persikvalifikavę iš kitų sričių, rašoma pranešime.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
„Džiugina, kad Lietuvos FinTech strategija bei kryptingas įvairių institucijų įdirbis pastaruosius keletą metų padėjo per gana trumpą laiką įrašyti Lietuvos vardą tarp patraukliausių lokacijų FinTech įmonėms viso pasaulio mastu – Lietuva užima ketvirtą vietą po JAV, Jungtinės Karalystės ir Singapūro Pasauliniame FinTech reitinge“, – pastebi „Investuok Lietuvoje“ technologijų sektoriaus ekspertė Gintarė Bačiulienė, remdamasi „Global Fintech Ranking, Findexable, 2020“ rezultatais.
Pasak jos, dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius vien per 2019 metus padidėjo 30 proc., o 2020 m. darbuotojų augimo tempai Lietuvoje įsikūrusiose FinTech įmonėse turėtų įgauti dar didesnį pagreitį. Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 210 FinTech įmonių.
G. Bačiulienės teigimu, pandemijos situacija tik dar labiau parodė skaitmeninių mokėjimų ir finansinių sprendimų svarbą tiek Lietuvoje, tiek ir globaliai. Ji prognozuoja, kad pastarieji įvykiai ir palaipsniui besikeičiantys vartotojų įpročiai, kai daugiau naudojamasi e. prekyba, skaitmenine bankininkyste ir kitais finansiniais produktais elektroninėje aplinkoje, turėtų tik dar labiau paspartinti FinTech įmonių plėtrą. Ne paskutinėje vietoje lieka ir įvairiose užsienio šalyse taikomos strategijos, kuriomis siekiama pereiti prie vadinamosios visuomenės be grynųjų pinigų („cashless society“).
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skaičiuoja, kad jau dabar Lietuvai finansinių technologijų sektoriaus sukuriama grynoji nauda per metus siekia daugiau nei 50 mln. eurų. Prognozuojama, kad jei ir toliau šis sektorius sėkmingai augs ir bus tinkamai suvaldytos rizikos, dešimties metų laikotarpiu grynoji vertė sudarytų daugiau nei 660 mln. eurų.
Trūksta specializuotų žinių
„Akivaizdu, kad iki šiol finansų technologijos vystėsi spurtu: šiandien jau nieko nebestebina nei galimybė disponuoti virtualiais pinigais, nei juos investuoti. Kriptovaliutų bumas, blokų grandinės technologijos panaudojimas, sutelktinis finansavimas ir kiti pokyčiai apverčia ne tik finansinių paslaugų vartotojų, bet ir šiame sektoriuje dirbančių žmonių veiklą“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorius Jonas Čeponis.
Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį į faktą: AIKOS duomenimis, šiemet Lietuvoje stojantieji nerado atskiros universitetinio bakalauro studijų programos, kurioje būtų rengiami ne tradicinį, o būtent inovatyvų finansų technologijų sektorių išmanantys profesionalai.
„Šiuo atveju reikalingi specialistai, gerai išmanantys inovatyvią sritį, taigi universalaus pobūdžio informacinių technologijų žinių jau nebepakanka,“ – problemą įžvelgia J. Čeponis. Jis pabrėžia, kad nors IT studijų programų pasiūla Lietuvoje gana plati, tačiau dirbantiems FinTech sektoriuje reikalingas specifinis išmanymas, kuris studijuojant įprastų programų dalykus, deja, nesusiformuoja.
Orientuojasi į ateitį
Pasak KTU prorektoriaus, iš neformalių pokalbių su FinTech verslo atstovais galima daryti prielaidą, jog kol kas šioje srityje vyrauja išsilavinimą įgijusieji ne Lietuvoje arba sumanūs savamoksliai, savarankiškai persikvalifikavę iš kitų sričių.
J. Čeponis pabrėžia, kad įgyti naujas žinias ir gebėjimus, be kurių neįsivaizduojamas FinTech sektorius, būtina ir naujai į darbo rinką ateisiančiai kartai, ir čia jau įsitvirtinusiems senbuviams. „Kol kas KTU startuoja su pasiūlymu gabiems tam tikrų studijų programų pirmakursiams, tačiau pasitvirtinus poreikiui galėsime pasiūlyti ir daugiau“, – teigia jis.