Sparti technologijų pažanga, gyvybės ir socialinių mokslų laimėjimai lemia, jog žmogus jau nėra vienintelis potencialus darbo atlikėjas. Darbą ar konkrečias jo funkcijas atlikti gali ir robotas ar dirbtinis intelektas. Tad kaip vyks darbų pasidalijimas? Kokius darbus dirbs žmonės, o kurie bus patikėti robotams?
Mūsų gyvenime kaip niekada gausu neapibrėžtumų. Pandeminė situacija, nuotolinis mokymasis bei darbas iš namų dar labiau atskleidė ir išryškino, jog keistis gali ir tai, kas ilgą laiką laikyta savaime suprantama. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) tyrėja Živilė Stankevičiūtė sako, jog pokyčiai darbo aplinkoje labiausiai sietini su naujų technologijų įveiklinimu, o ta, tikėtina, lems, jog prestižinės profesijos ar gerai apmokami darbai gali ateityje tokiais ir nebūti, nes keičiasi darbo ir jo organizavimo samprata, rašoma pranešime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Darbų pasidalijimas
Sparti technologijų pažanga, gyvybės ir socialinių mokslų laimėjimai lemia, jog žmogus jau nėra vienintelis potencialus darbo atlikėjas. Darbą ar konkrečias jo funkcijas atlikti gali ir robotas ar dirbtinis intelektas. Tad kaip vyks darbų pasidalijimas? Kokius darbus dirbs žmonės, o kurie bus patikėti robotams? Ar atsiras naujos profesijos? Kokios profesijos lems žmonių gerovę: sveikatą, finansinį užtikrintumą ir stabilumą, emocinę būseną ir santykius su kolegomis, draugais ar šeima?
Intensyvi diskusija apie tai, ar robotai „atims“ darbo vietas iš žmonių, tęsiasi ne vienerius metus. Nors vieningai sutariama, kad pasiekimai technologijų srityje, darbo vietų automatizavimas bei robotizavimas ir dirbtinio intelekto sprendimų taikymas turės įtakos darbo vietų skaičiui ir jų kokybei, nesutariama dėl tos įtakos masto.
Mokslininkai pateikia skirtingus scenarijus kaip keisis darbuotojų – žmonių ir robotų santykis organizacijose. Pasaulio Ekonomikos forumo 2018 ataskaitoje teigiama, jog iki 2022 metų 75 milijonus dabartinių darbų vietų perims robotai bei algoritmai, tačiau atsiras net 133 milijonai naujų darbų vietų.
Tarptautinė konsultacijų kompanija McKinsey 2019 m. paskelbė, kad tik 5 proc. dabartinių darbo vietų gali būti pilnai automatizuotos ir perimtos robotų, nors net 60 procentų profesijų turi 1/3 veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Verta paminėti ir Masačiusetso technologijos instituto žurnale pateiktą mokslininkų apibendrinimą, jog iš esmės niekas nežino, kiek darbų bus prarasta dėl sparčios technologijų pažangos. Guodžia tai, kad prarandant vienus darbus, atsiranda kiti, kurių sėkmingas atlikimas sietinas su kitokiais žmonių įgūdžiais ir gebėjimais bei kitomis profesijomis.
Du ateities profesijų aspektai: „skaitmeninis“ ir „žmogiškasis“
Pasak mokslininkų, ateityje tvarią darbuotojų karjerą vis labiau lems įgūdžiai. Jau dabar tampa įprasta nuolat įgyti naujus įgūdžius, mokantis visą gyvenimą arba reguliariai atnaujinti turimus.
Taigi, kokie įgūdžiai yra būtini, siekiant tvarios karjeros? Esminiu pripažįstamas analitinis mąstymas ir inovatyvumas. Aktyvus mokymasis, kūrybiškumas, originalumas bei aktyvumas taip pat padės sėkmingai įsitvirtinti ateities darbo rinkoje. Programavimas ir duomenų analitika kartu su kompleksiniu problemų sprendimu – dar vienas įgūdžių blokas, sietinas su bendru žmonių ir robotų bei kitų technologijų darbu kuriant produktus ar teikiant paslaugas. Pasaulio Ekonomikos forumas kalba apie faktinės informacijos analizę ir įvairių galimų scenarijų sudarymą. Kitaip tariant, „juodosios dėžės“ atvėrimą, norint sužinoti, kokios profesijos ateityje bus paklausios verslui, vis intensyviau diegiant technologines inovacijas.
Svarbu pabrėžti, kad akcentuojamas dualumas. Profesijose vienodai svarbiais pripažįstami ir „skaitmeninis“, ir „žmogiškas“ aspektai. Skaitmeninis atspindi gebėjimą dirbti, taikant naujas technologijas. Žmogiškasis pabrėžia tebesitęsiančią žmonių tarpusavio sąveikos būtinybę ir svarbą. Vadinasi, kiekviena ateities profesija apjungia „kietus“ ir „minkštus“ aspektus, nes tik jų sinergija didins darbuotojų žmonių patrauklumą darbo rinkoje.
2020 m. Pasaulio Ekonomikos forumas išskyrė septynis ateities profesijų klasterius, įvertinus esamas darbuotojų samdos bei žaliosios ekonomikos ir slaugos ekonomikos augimo tendencijas. Pasak forumo, didžiausią augimo potencialą turi profesijos duomenų analizės ir dirbtinio intelekto klasteryje.
Daugiausia darbo pasiūlymų gali tikėtis dirbtinio intelekto specialistai, didžiųjų duomenų vystytojai, duomenų inžinieriai ir analitikai. Antrasis klasteris – inžinerija ir debesų kompiuterija. Trečiajam ateities profesijų klasteriui priklauso profesijos, susiję su žmonėmis ir kultūromis, pvz.: žmonių išteklių valdymo partneris, talentų paieškos specialistas, verslo partneris.
Ketvirtasis klasteris pavadintas produktų vystymo ir jam priskiriamos tokios profesijos, kaip produktų analitikas, „agile“ metodologijos vystytojas, produkto kokybės specialistas. Penktasis ateities profesijų klasteris apima pardavimus ir marketingą. Šeštasis klasteris akcentuoja slaugos profesijų svarbą. Septintasis klasteris jungia žaliosios ekonomikos profesijas. Tokias kaip tvarumo specialistas ar atsinaujinančių energijos išteklių specialistas. Taigi, profesijos, esančios šiuose klasteriuose, jau tampa ar dar tik taps ateities darbais. Tačiau renkantis savo profesinį kelią ar jį keičiant, verta ne tik pasikliauti prognozėmis, bet ir nepamiršti, kad geriausia sekasi atlikti tą darbą, kuris yra kartu ir pomėgis.
Plačiau ateities profesijas ir būtinus žmonių įgūdžius technologijų amžiuje rugsėjo 18 d. 10 val. paskaitoje „Kuo būsiu užaugęs?” aptars doc. dr. Živilė Stankevičiūtė (KTU Santakos slėnio 2 salėje, K. Baršausko g. 59, Kaunas).
