Dviem trečdaliams dirbančiųjų karantino metu darbdaviai suteikė galimybę ir priemones dirbti nuotoliniu būdu, rodo „Kantar“ tyrimas. Tiek pat yra ir manančiųjų, kad tokią galimybę darbdavys privalo užtikrinti.
61 proc. dirbančiųjų buvo suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir kone tiek pat yra manančiųjų, kad tokią galimybę darbdavys privalo užtikrinti (62 proc). Tik apie trečdalis dirbančiųjų nurodė, kad jų darbo pobūdis neleidžia dirbti per nuotolį (34 proc.) – panašus kiekis ir manančiųjų, jog darbdavys tokios galimybės suteikti neprivalo.
Asociatyvi nuotr.
Nesuteikę galimybės dirbti per nuotolį darbdaviai įvertinti prastai
Poreikį dirbti nuotoliniu būdu epidemijos metu turi didžioji dauguma darbuotojų, o darbdaviai, nesuteikę šios galimybės, susilaukė žemo įvertinimo.
„6 proc. nepatenkintųjų darbdavių elgesiu karantino metu kaip priežastį nurodė būtent tai, kad jiems nebuvo suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, dar du procentai – kad darbdavys vertė eiti į darbą. Taigi kalbant apie saugumo jausmą, matome, jog nuotolinis darbas yra tarp svarbiausių aspektų greta darbo vietos dezinfekcijos“, – sakė Jurgita Račkytė-Vilimė, „Kantar“ tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Dirbantys vyresnio amžiaus žmonės (60 m.+), palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, yra labiau nusiteikę dirbti per nuotolį. Nors panaši tendencija yra visuose miestuose, Vilniaus mieste dirbančiųjų požiūris, kad darbdavys turi jiems užtikrinti nuotolinio darbo galimybę, yra dar stipresnis (74 proc.). Labiausiai tokia nuomonė būdinga asmenims su aukštuoju išsilavinimu bei aukščiausio lygio specialistams.
Kas trečias norėtų dirbti nuotoliniu būdu ir toliau
„Maždaug kas trečias (31 proc.) dirbantysis Lietuvoje norėtų dirbti nuotoliniu būdu ir nesant karantino, Vilniuje toks nusiteikimas – beveik kas antro (47 proc.). Ypač ši tendencija ryški tarp darbuotojų, kurie yra patys sau darbdaviai (savininkai, laisvai samdomi), taip pat tarp dirbančių pensininkų“, – sakė „Kantar“ ekspertė.
Nuotolinis darbas buvo dažniausiai tyrime minėta darbdavių taikyta saugumo priemonė karantino metu. Tiesa, kone dešimtadalis apklaustųjų minėjo, kad jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Iš kitos pusės, po ilgo karantino dalis darbuotojų pasiilgsta ir buvimo darbovietėje.
„Iš tyrimo matome, kad 40 proc. darbuotojų ketino pasibaigus karantinui pirmiausia grįžti prie darbo biure. Įdomiausia, kad darbo biure labiausiai išsiilgo jaunesni darbuotojai, kuriems kaip tik dažniau įprasta dirbti nuotoliniu būdu. Taip yra dėl to, kad dažniausiai jie ilgisi ne fizinės darbo vietos ar vizualinės kontrolės, bet socializacijos, komandinės dvasios, žmogiško gyvo kontakto su kolegomis“, – pastebi J.Račkytė-Vilimė.
Penktadalis į biurus negrįš ir nuslūgus pandemijai
Pasak jos, karantino pabaigoje darytas tyrimas rodo, kad 22 proc. planuoja tęsti darbą iš namų ir pasibaigus karantinui.
„Nenuostabu, kad dalis neskuba grįžti į biurą, nes dauguma jaudinasi dėl antros bangos (8 iš 10). Maža to, kalbant apie darbo keliones ir verslo skrydžius į užsienį, prie jų taip pat ketinama sugrįžti paskiausiai, tai rodo, kad ir ateityje gyvų verslo susitikimų bus mažiau“, – sakė „Kantar“ ekspertė.
Kitąmet kas ketvirta darbo vieta gali būti nuotolinė
Eurostat duomenimis, 2019 m. iš namų dirbančių darbuotojų dalis Lietuvoje buvo 3 proc. nuo visų dirbančiųjų (ES vidurkis 5 proc.), tačiau laisvai samdomų ar savarankiškai dirbančiųjų darbuotojų gretose šis skaičius gali siekti iki penktadalio (19 proc.).
Tyrimai rodo, kad darbas iš namų arba nuotolinis darbas susijęs su bendru pasitikėjimo lygiu šalyje, plačiajuosčio interneto galimybėmis. Taip pat daugiau nuotoliniu būdu dirba geriau apmokami, aukštesnio išsilavinimo specialistai. Prognozuojama, kad po pandemijos, dalis darbuotojų gali niekada negrįžti į įprastinį biurą ir dirbti nuotoliniu būdu iš savo pasirinktos vietos. Tokias politikas ilgam laikui jau įdiegė nemažai pasaulinių gigančių, „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Amazon“ ir kt. Prognozuojama, kad 2021 m. 25-30 proc. darbo vietų gali būti nuotolinio pobūdžio.
„Stiprėjančios nuotolinio darbo tendencijos daro ir toliau darys didelę įtaką įvairioms sritims: biurų paklausai, darbo grafikams, interneto ir technikos įrangai, darbo vietos namuose įrengimui, transporto srautams, laiko apskaitos kontrolei ir daugeliui kitų. Darbdaviams svarbu į tai atsižvelgti savo strategijose“, – sakė „Kantar“ tyrimų ir įžvalgų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.
Apie tyrimą
„Kantar“ darbuotojų įsitraukimo tyrimas buvo atliktas š.m. birželio mėn., reprezentatyvios apklausos būdu apklausus 525 dirbančius Lietuvos gyventojus.