Lietuvoje pradeda didėti susidomėjimas skaitmeninių inovacijų centrais. Prie to neabejotinai prisidėjo Europos Sąjungos politika, kuri skaitmeninimą nurodė kaip vieną iš savo pagrindinių prioritetų. Vis dėlto, kas iš tiesų yra šie centrai?
Lietuvoje pradeda didėti susidomėjimas skaitmeninių inovacijų centrais (SIC). Prie to neabejotinai prisidėjo Europos Sąjungos politika, kuri skaitmeninimą nurodė kaip vieną iš savo pagrindinių prioritetų. Vis dėlto, kas iš tiesų yra šie centrai? Grigoris Chatzikostas, Europoje žinomas skaitmeninimo ekspertas, SIC lygina su karoliniu rifu, be kurio gyventi gali visi, bet aplink jį visiems būti yra daug naudingiau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ateities technologijų skaitmeninių inovacijų centras yra vienas įdomiausių ir daugiausiai žadančių tokių centrų Lietuvoje. Jis įkurtas susivienijus „AgriFood Lithuania DIH“ ir Visorių informacinių technologijų parkui. Pastarojo vadovas Saulius Arelis pastebėjo, kad tokiuose centruose išvien veikia inovatyvių technologijų kūrėjai, verslo, mokslo ir daugelis kitų veikėjų. Kuo daugiau stiprių skirtingų disciplinų ekspertų centras jungia, tuo jis yra stipresnis.
Pirmieji bendros sinergijos rezultatai jau yra matomi. Naujai susiformavęs centras laimėjo Lietuvos verslo paramos agentūros skelbtą konkursą ir gavo išskirtinę iki tol Lietuvoje niekeno neturėtą galimybę. „Tai pirmas kartas, kada įmonės turės galimybę kreiptis tiesiogiai į Skaitmeninių inovacijų centrą ir pasinaudodami de minimis valstybės pagalba atgauti iki 50 % lėšų, panaudotų skaitmeninių paslaugų pirkimui ar diegimui“, – paaiškino LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorė Agnė Vaitkūnienė.
Įdomiausias klausimas, kuris Lietuvos ūkio sektorius sugebės geriausiai išnaudoti atsiradusias galimybes? Lietuvai „World Summit Awards 2020” konkurse atstovausiančios skaitmeninių inovacijų bendrovės ART21 direktorius Augustas Alešiūnas mano, kad tai galėtų būti agro-maisto sektorius: „Lietuva turi puikias sąlygas tapti agro-maisto skaitmeninių inovacijų šalimi. Mes turime išskirtinai geras kompetencijas technologijų srityje ir visoje ES pasižymime kaip labiausiai agrarinė šalis per capita. Šios dvi jungtys leidžia tikėti sėkme. Be to, ši niša, skirtingai nuo kitų, pavyzdžiui, skaitmeninės valdysenos, kur yra aiškus Estijos dominavimas, Europoje neužimta“.
Jam pritarė ir Smart Food Cluster, kuris yra vienas iš AgriFood Lithuania SIC narių ir bene daugiausiai agro-maisto pramonės įmonių vienijančių klasterių, koordinatorius Giedrius Bagušinskas. Anot jo, nors šiandien mūsų šalies agro-maisto sektoriuje skaitmeninės technologijos nėra intensyviai naudojamos, tačiau tai puiki proga šiam sektoriui pasinaudoti Lietuvoje unikaliu ir neišbandytu, tačiau Europos valstybėse jau pradėtu taikyti modeliu.
Taip pat, besikreipiantieji į centrą galės ne tik atgauti pusę į skaitmenizacijos paslaugas investuotos sumos, bet ir pasinaudoti centro ekspertų turimomis žiniomis ir techniniu aprūpinimu. Anot ekspertų, skaitmeninimas gali pagerinti visų žemės ūkio ir maisto sistemos dalyvių tarpusavio bendradarbiavimą ir žymiai padidinti veiklos efektyvumą.
Be to, turėdami skaitmeninius įrankius ūkininkai gali priimti ir dalytis technine informacija tarptautiniu mastu bei taip padidinti savo produktyvumą, atsparumą krizinėms situacijoms, pagerinti galimybes patekti į kitas rinkas ir palaikyti glaudesnį ryšį su galutiniu vartotoju. Apibendrinus visas šias mintis galima teigti, kad skaitmeninimas gali leisti skirtingiems žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės dalyviams bendradarbiauti tvarioje agroekosistemoje.
Ar taip įvyks iš tiesų, sužinosime per artimiausius keletą metų.
