Medikai pikti. Stringant e. sveikatai, spragas tenka kamšyti be valstybės institucijų pagalbos, o pacientai negauna reikiamų paslaugų. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija rengia klinikų patikras ir grasina 1,5 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis.
„E. sveikata aplieta – bausmių įrankis pasiskandino, gal ir gerai. Vieni nurodinėja kaip gydytojai turi dirbti, kiti tikrina varneles. Reikėtų nuversti nurodinėjančius ir nuskandinti tikrintojus. Gal tuomet medikai galėtų rūpintis pacientais?“ – retoriškai klausia medicinos centro AND KLINIKA verslo plėtros vadovė Vaida Raubienė. Medikai pikti. Stringant e. sveikatai, spragas tenka kamšyti be valstybės institucijų pagalbos, o pacientai negauna reikiamų paslaugų. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija rengia klinikų patikras ir grasina 1,5 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Stringa ir toliau
Nesibaigiantis receptų rašymas, sunkumai įsigyjant vaistus ir sistemos trikdžiai – tokia yra gydytojų bei pacientų kasdienybė po e. sveikatos gedimo. Nors aplietas VĮ Registrų centras jau iškuoptas ir e. sveikata veikia, medikai atviri – sistema stringa iki šiol. „Veikimą vertinu geriausiu atveju patenkinamai. Artėjant pusdieniui, visada sulėtėja. E. sveikatos veiklą būtina gerinti“ – atvirauja A. Jokšo šeimos sveikatos centro šeimos gydytojas Antanas Jokšas. Blogiausia tai, kad prastai veikianti sistema vagia ir taip ribotą gydytojų laiką. „Didžiausias e. sveikatos blogis yra jos lėtumas ir dažni strigimai. Iš viso pacientui skirto laiko daugiau kaip pusę sunaudojama e. sveikatos darbams“, – apgailestauja gydytojas Algirdas Mačiulaitis.
Priimant ir aprašant vieną ligonį, medikai iki šiol priversti naudoti net 3 programas. Tai – nelengva užduotis. Į e. sveikatą suvedamas aprašas, išrašomas gydymas ir siuntimai. „Sodros“ programoje išrašomas nedarbingumas. Galiausiai, visos diagnozės suvedamos į Teritorinių ligonių kasų (TLK) programą „Sveidra“. Prisistatyti nenorėjusi šeimos gydytoja Vida (tikras vardas žinomas) mano, kad sistemas reikia sujungti. „Mažiau kalbų, daugiau darbų – mums trūksta veiklaus lyderio. Kitais metais naudotis e. sveikata bus privaloma. Jau šiemet pasirodė griežti nurodymai suvesti į sistemą visus nedarbingumus, tačiau iki šiol niekas nejuda ta kryptimi. Reikalavimai aplenkia mūsų fizines galimybes. Didžiąsias poliklinikas aptarnauja privačios IT įmonės, kad viską aprėptų. Tai tikrai nepigu. Paskaičiuokime, kiek dar milijonų turėsime įdėti į šią sistemą? Žinoma, klinikų darbuotojų algų ir gerbūvio sąskaita“. Kažin kur išgaruoja ne tik medikų laikas, bet ir į sistemą suvedami pacientų duomenys. Tai patvirtino klinikos Medicus LT vadovas Audrius Kazlauskas: „liepos 20 dienos duomenys dingę – niekada nežinai, kada suvesta informacija pradings. Gydytojai dirba jausdami nerimą“.
Pasigenda atsakomybės
Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) prezidentė Daiva Kazlauskienė pastebi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir VĮ Registrų centras neprisiima atsakomybės už kilusius sunkumus. „SAM jautėsi visiškai oriai, kai užlūžo e. sveikatos serveriai. Gydymo įstaigoms rekomendavo kaip elgtis, patarė grįžti prie popierinių receptų rašymo ir ramiai pranešinėjo apie planuojamus sistemos atstatymo terminus“.
Pacientai taip pat patyrė sunkumų: vienos gydymo įstaigos išrašinėjo receptus, kitos – nukreipė į vaistines nusipirkti lapelį kompensuojamųjų vaistų. Už šiuos teko mokėti pilną kainą. Kompensacijos norintiems pacientams siūloma kreiptis į TLK, tačiau teks pildyti galybę dokumentų. Su tuo susidoros ne kiekvienas pensininkas.
Pasirodo, problemų virtinės buvo galima išvengti: reikėjo pasirūpinti atsarginiais duomenų serveriais. D. Kazlauskienės teigimu, privačios gydymo įstaigos jau seniai naudoja programas, kuriose pacientų registracija, ligos kortelių pildymas po gedimo veikia ir toliau: būtent tokiems atvejams ir skirtos atsarginės duomenų kopijos. Gydytojai klausia: kodėl e. sveikata šios svarbios funkcijos neturėjo?
Dirba viršvalandžius
Gydytojus bei medicinos įstaigų vadovus baugina šlubuojantis sistemos veikimas, pacientų duomenų saugumas ir padidėjęs darbo krūvis. Liūdną situaciją puikiai atskleidžia statistika – juk įprastą dieną su elektroniniais receptais įsigyjama net 50 tūkst. vnt. vaistų! Sušlubavus e. sveikatai, receptų rašymą teko perkelti ant popieriaus, o e. sveikatai atsigavus – vėl suvesti į sistemą. Fiziškai visko spėti neįmanoma, todėl gydytojai priversti dirbti ir po darbo valandų.
Kolegoms antrina ir šeimos gydytoja Vida: „Visada turėjome spręsti įvairiausias situacijas, prisitaikyti prie pacientų norų, administracijos reikalavimų ir nuolat besikeičiančių įsakymų. Bet šie metai pranoko viską. Seniai nebežiūrime pacientui į akis. Jis lieka vienas su savo problemomis, nes gydytojai užimti viskuo, tik ne gydymu“- išaugusia apkrova piktinasi patyrusi medikė.„Kiekvieną dieną sistema stringa, normalaus ir nuoseklaus darbo nėra. Atidėtų kortelių, kurias reikia sutvarkyti, skaičius kasdien didėja. Dar praėjusią savaitę pacientams negalėjome priskirti naujo kompensuojamojo vaisto, buvo galima rašyti tik seniai vartojamus vaistus, bet šią savaitę ši problema išsisprendė“- pasakoja Varpo šeimos klinikos vadovė Renata Undžė. „Nieko kito nedarome, tik rašome receptus. Iš elektroninių į popierinius, iš popierinių į elektroninius. Gal raštininko etatą įsteikime?“ – ironizuoja I. Kelbauskienės šeimos klinikos šeimos gydytoja Ingrida Kelbauskienė. Tilžės g. Bendrosios praktikos gydytojo kabineto Šiauliuose vadovas Vytautas Brazauskas nebijo pasidalinti skaičiais: „kiekvienas mūsų gydytojas per liepos mėnesį suteikė po 960 virtualių ir kontaktinių konsultacijų – apkrova išties baisi, tačiau problemos niekas nesprendžia“.
Telšių šeimos klinikos direktorė (l. e. p.) Irina Kim užtikrinta: „už sistemos trikdžius atsakomybę turi nešti Registrų Centras, o už negebėjimą susidoroti su gedimais – šalies vadovybė“. Deja, kol kas gydytojai sako jaučiantys valdininkų abejingumą.
Gąsdina baudomis
Tiesa, kai kažkas nukenčia, kiti geba ir pasipelnyti: sugedus sistemai, atsirado terpė piktnaudžiavimui. Dalis pacientų, gavusių popierinius receptus vaistams, jų neįsigijo. Atsigavus e. sveikatai, jie pakartotinai gavo elektroninius receptus, todėl dabar gali nusipirkti dvigubą kiekį kompensuojamų medikamentų. Ką tai reiškia? Ne ką kitą, kaip primestą atsakomybę: jei pacientai piktnaudžiaus receptais, piniginę žalą padengti privalės gydymo įstaigos.
Finansinių iššūkių yra ir daugiau – ministerija kelia aukštus reikalavimus ir klinikas baugina baudomis. „SAM reikalauja aptarnauti pacientus, teikti ne nuotolines paslaugas. Tačiau kvėpuoja į nugarą, akylai seka, kas nenešioja apsauginių pirštinių. O tada spaudžia tūkstantinėmis baudomis. Ministerija drąsiai žarsto kritiką, kai tuo tarpu pati neužtikrina sklandaus paslaugų tiekimo ir apsunkina mūsų darbą“, – stebisi DIGA prezidentė.
Medikai įsitikinę: padėtis niūri, o mįslių daugiau, nei atsakymų. Jie klausia, kodėl iki šiol blogai veikia e. sveikata. Neaišku ir tai, ar VĮ Registrų centro serveriai turi pakankamai vietos duomenims saugoti. Užklupus antrajai koronaviruso bangai, vėl teks grįžti prie nuotolinių konsultacijų ir ribojimų, o tai reiškia dar vieną e. sveikatos išbandymą. Todėl ore pakibęs bene svarbiausias klausimas – ką SAM darys kitaip?
