Nuo liepos 20 vakaro dėl liūties sutrikus Registrų centro darbui ir dėl to „nulūžus“ e. sveikatai su visais Lietuvos pacientų duomenimis, per karantiną gydytojų sustyguotas darbas, ypač įtraukiant nuotolines konsultacijas, visiškai sugriuvo. „Gydytojai pikti, o aš įsiutusi“, – „Delfi“ kalbėjo šeimos gydytoja Toma Kundrotė. 
Nuo liepos 20 vakaro dėl liūties sutrikus Registrų centro darbui ir dėl to „nulūžus“ e. sveikatai su visais Lietuvos pacientų duomenimis, per karantiną gydytojų sustyguotas darbas, ypač įtraukiant nuotolines konsultacijas, visiškai sugriuvo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Gydytojams tenka dirbti ilgiau
Pirmadienio pamainą atidirbusi ir dar dvi valandas laisvo laiko skyrusi popierinių receptų išrašymui pacientams, gydytoja telefonu kalbėjo išties susinervinusi. Kaip sakė T. Kundrotė, dabartinė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos situacija toli gražu nėra iš lengvųjų.
„Ne gana – koronavirusas, dar ir pagrindinį serverį „užpylė“, kuriame jau keleri metai vyksta informacijos kėlimas. Per visą karantino laikotarpį viskas buvo sustyguota, – nemažą darbo dalį šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai dirbo naudodamiesi e. sveikatos sistema: išrašinėjo elektroninius receptus vaistams, siuntimus, tarpusavyje dalinosi informacija, pasakojo Kaune dirbanti šeimos gydytoja T. Kundrotė.
– Viskas 100 procentų atsidurdavo e. sveikatoje ir staiga viskas dingo. Kaip dabar dirbti? Sudėtinga, nes pacientai negauna kompensuojamųjų vaistų, negali jų nusipirkti pilna kaina. Išrašymas yra apsunkintas.“
Dingo informacija
Gydytoja sako, kad tarp gydytojų ir pacientų yra visiškas chaosas, nes iki šiol kurį laiką buvo išrašinėjami elektroniniai siuntimai pas specialistus, o dabar ši informacija yra dingusi.
„Mes nebematome specialistų atsakymų, pacientas turi atnešti popierinį atsakymą. Tai apie ką mes kalbame, jei saugomės nuo koronaviruso ir norime kuo mažiau kontaktų, kai tikrai nebūtina, tai dabar visi pacientai ateina: atneša vaistų knygutes pratęsimui, atsineša atsakymus aptarimui, nes jų nebėra elektroninėje erdvėje“, – piktinosi šeimos gydytoja.
Gydytoja pasakojo, kad praėjusį pirmadienį pacientą ji nusiuntė persišviesti plaučių. Tą patį vakarą į e. sveikatos sistemą buvo įkeltas atsakymas, tačiau užlūžus sistemai, jis dingo. „Aš nežinau, kas pas jį plaučiuose darosi. Aš ausimis girdžiu, kad yra negerai. Rentgeno atsakymo aš nebeturiu, nes gydytojas tada dar įvedė į e. sveikatą. Antradienį man pacientas skambina ir klausia, kokie jo plaučių rezultatai. Sakau: atsiprašau, nežinau, – apmaudą liejo šeimos gydytoja.
– Sistemos neveikimas yra iš vis nesuvokiama. Jie čia tokias teisines atsakomybes... aš neįsivaizduoju. Ta sistema iš vis neturėjo net būti paleista nuo pat pradžių, nes nėra atsarginio serverio. Tokiai sistemai du-trys atsarginiai serveriai nepamaišys, o jie nei vieno neturi.“
Kiek gydytoja domėjosi, kai kurie pacientų duomenys bus dingę visam laikui. „Kokia tai bus dalis, aš nežinau, manau, kad tai bus didžioji dalis“, – sakė T. Kundrotė.
Gydytoja dėl e. sveikatos ir ją valdančio Registrų centro yra praradusi viltį.
„Jie visi meluoja. Aš nebetikiu nė vienu jų žodžiu. Dar praeitą savaitę buvo kalbėta, kad tikrai visi duomenys saugūs. Dabar sako, kad dalies duomenų nepavyks atkurti. Kas bus dar po savaitės? Sakys, kad duomenų nebėra? Aš jais nebetikiu“, – piktinosi šeimos gydytoja.
Pacientai priversti eiti į gydymo įstaigas
T. Kundrotė pasakojo, kad dabar šeimos gydytojai, kiek gali, dokumentus pacientams išrašo ranka. Siuntimus, receptus vaistams pacientai turi ateiti pasiimti į gydymo įstaigą. „Bent jau turime vidines sistemas, viską keliame į jas. Bent jau dalis duomenų lieka vidinėse sistemose“, – sakė gydytoja. Visgi, kai kurie specialistai dirba tik su e. sveikata, pavyzdžiui, įvedant atsakymus po rentgeno nuotraukos atlikimo ir pan.
„Yra ir šeimos gydytojų, kurie savo įstaigose neturi vidinių informacijų sistemų ir jie dirba su e. sveikata, – sakė T. Kundrotė.
– Įsivaizduokite, pacientas pas gydytoją atėjo pirmadienį, kažką pasakojo apie savo sveikatą. Gydytojas turi daug pacientų, susirašo visus skundus į e. sveikatą. Tarkime, pacientas gydytojui paskambino trečiadienį dėl tyrimų atsakymų ir gydytojas negali pažiūrėti, kuo jis skundėsi. Juk visko neatsiminsi, tai turi iš naujo perklausti. Jei duomenys buvo tiesiai į e. sveikatą suvesti, tai visi bus prarasti.“
Gydytoja pasakojo, kad, bent jau jos atveju, pacientų eilės neprailgėjo, tačiau, kad taip neatsitiktų, gydytojai savo laisvo laiko skiria pacientams – popierinių receptų išrašymui, siuntimams ir pan.
„Aš pirmadienį darbą baigiau dviem valandom vėliau, nes tvarkiau popierius dėl lipdukų ligonių kasoms, po to derinau, aiškinausi, rašiau prašymus, rašiau pacientams siuntimus, spausdinau krūvas siuntimų, – pasakojo T. Kundrotė.
– <...> Ne gana to, tokius jautrius duomenis, kaip mirties liudijimai, mes turėsime visus sukelti į e. sveikatą, kai ji pradės veikti, jei ji pradės veikti.“
Seni lipdukai – nebenaudojami
Gydytoja pasakojo, kad pirmadienį darbo metu daug laiko sugaišo ieškodama seniai gydytojų pamirštų, bet dabar popieriniams receptams išrašyti reikalingų lipdukų, kurie anksčiau būdavo klijuojami į kompensuojamųjų vaistų pasą. Galiausiai, kai juos rado gydymo įstaigos sandėlyje, paaiškėjo, kad jie tokie pasenę, jog nebelimpa, tad naudoti jų neišeina.
Lipdukų iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) reikia naujų. „Ligonių kasos pasižiūrėjo taip biurokratiškai, kad juos turime turėti. Sakė siųsti prašymą, tada jie pažiūrės. Mums žiauriai sunku, pacientai be vaistų, kai kurie jau daugiau kaip savaitę. Kai kurie naudoja insuliną. Ką jiems daryti? Nevalgyti? Yra tokių, kurie negali nusipirkti vaistų pilna kaina“, – situacija piktinosi šeimos gydytoja.
Kaip kalbėjomės su gydytoja, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje šiuo metu aplinkybės neeilinės, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios institucijos dirba sena tvarka.
„Turi dėl kiekvieno dalyko pildyti, aiškintis, prašyti. Kažkoks siaubas. Toks jausmas, kad čia tik mums vieniems reikia dėl pacientų kryžiaus kelius eiti. Tų knygučių (kompensuojamųjų vaistų paso – „Delfi“) neturi, pamatę, pasidėję, neranda. Yra siaubas“, – kalbėjo T. Kundrotė.
Paleisti sistemą – vėliausiai iki trečiadienio
Registrų centras antradienį toliau tęsia e. sveikatos sistemos atkūrimo darbus, ELTAI teigė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius pirmadienį sakė, kad šiuo metu neveikiančios e. sveikatos sistemos atkūrimas yra „dienų klausimas“.
ELTA primena, kad teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pirmadienį sakė keliąs Registrų centro vadovui uždavinį vėliausiai iki trečiadienio paleisti e. sveikatos sistemą. Pasak jo, sistemos nepavyko greitai atkurti dėl to, kad ji neturi papildomų serverių.
Registrų centro sistemos sutriko praėjusį pirmadienį, liepos 20-ąją, kai Vilniuje po praūžusios liūties trūko vamzdis ir buvo užlietos serverinės. Vanduo pateko į Registrų centro Duomenų centro patalpas.
Registrų centras teigė, kad didžioji dalis jos teikiamų paslaugų atkurta, tačiau procesai užtruks dėl e. sveikatos sistemos.
