Švietimas, edukologija yra pastaruoju metu rimtą transformaciją patirianti sritis, vis labiau susisiejanti su naujosiomis technologijomis. Esant būtinybei atitikti griežtus institucinius reikalavimus ir konkuruoti itin įtemptoje aplinkoje, inovacijos šioje srityje kuriamos pasitelkiant visus įmanomus kūrybinius, mokslinius ir finansinius išteklius.
Švietimas, edukologija yra pastaruoju metu rimtą transformaciją patirianti sritis, vis labiau susisiejanti su naujosiomis technologijomis. Esant būtinybei atitikti griežtus institucinius reikalavimus ir konkuruoti itin įtemptoje aplinkoje, inovacijos šioje srityje kuriamos pasitelkiant visus įmanomus kūrybinius, mokslinius ir finansinius išteklius. Per dvi dabartinės ES finansinės perspektyvos investicines priemones Lietuvos verslo ir parmos agentūra (LVPA) šiai sričiai skyrė 10,5 mln. eurų ES investicijų (su rezerviniu „Eksperimento“ sąrašu).
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Globalių pokyčių veikiama sritis
Mokyklos, mokymas, vaikų ir jaunimo ugdymas yra aktualus beveik kiekvienam mūsų. Ne veltui rugsėjo pirmoji yra paskelbta Mokslo ir žinių diena, o geriausių bendrojo ar aukštojo mokslo įstaigų sąrašai vos tik paviešinti tampa karštų ginčų ir komentavimų objektu.
Itin sparčiai vystantis technologijoms, internetui, tuo pačiu kintant darbo rinkai bei paklausių specialybių sąrašams, vis stipriau juntamas poreikis kuo greičiau, patogiau ir efektyviau įgyti naujų žinių, reikalingų prisitaikyti prie vis naujų iššūkių. „Mokymasis visą gyvenimą“ jau nebėra tik gražus terminas, bet pati tikriausia realybė ir poreikis. O mokymo procesams pagerinti ir pagreitinti įvairiausių technologijų panaudojimas tapo būtinas. Tai ypač gerai pajutome COVID-19 pandemijos sąlygomis, kai visi mokymosi staiga procesai turėjo būti perkelti į skaitmeninę erdvę.
Įvairiais vertinimais, vien tik pasaulinė interaktyviojo mokymosi technologijų rinka 2017-2020 m. turėtų ūgtelėti apie 29 proc. 2016 m. e. mokymosi rinkos vertė sudarė 165,36 mlrd. JAV dolerių, o ekspertai prognozuoja, kad 2022 m. ji ūgtelės iki 243 mlrd. JAV dolerių. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, svarbu sutelkti dėmesį į švietimo technologijas, kurios apimtų individualizuotas, bendradarbiavimo ir mišriąsias mokymosi technologijas.
Inovatyviems produktams kurti ir jiems diegti rinkoje palanki ir socialinė kultūrinė aplinka. Jaunoji karta yra technologijų karta, todėl ugdymosi technologijų vartotojų rinka turi didelį potencialą: e. platformų, e. įrankių, edukacinių žaidimų ir kitų e. išteklių ir paslaugų bendrojo lavinimo sistemų ir neformaliojo ugdymo poreikis nuolat auga.
2017 m. „KEA European Affairs“ paskelbtoje studijoje nurodoma, kad 2014 m. Kūrybinės ir kultūrinės industrijos (KKI) ES valstybėse narėse sukūrė 558 mlrd. eurų pridėtinės vertės, o tai sudaro 4,4 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Kultūrinėse industrijose Europoje sukurta 8,3 mln. darbo vietų, arba 3,8 proc. visos darbo jėgos. Lietuvoje KKI sektorius auga, kaip ir sektoriaus kuriamas BVP. Tikimasi, kad iki 2020 m. šio sektoriaus dalis BVP sudarys 7 proc. KKI vyrauja netechnologinio pobūdžio inovacijos, kurios skiriasi nuo tradicinių pramonės sektorių inovacijų.
Finansuoti ir padėti verslui vystyti įtraukią bei kūrybingą visuomenę kuriančius projektus buvo skirtos 2016-2020 m. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotos priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“.
„Visuomenė ne tik kuria inovacijoms palankią aplinką, bet ir pati yra tiesioginis mokslinių tyrimų bei inovacijų objektas. Siekiant užtikrinti tvarią inovacijų plėtrą, būtina nuolat skatinti ir ugdyti visuomenės kūrybiškumą. Technologijoms vis labiau skverbiantis į įvairias gyvenimo sritis, reikia žengti koja kojon su pažangiausiaisiais, taip pat nepamirštant ir įvairių socialinio pobūdžio grėsmių, jas efektyviai sprendžiant. Viso to siekiant verslo bendradarbiavimas su mokslu labai svarbus, o pasinaudojant ES investicijomis daugelis novatoriškų projektų idėjų tampa realybe“, – sakė LVPA direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.
Pasak LVPA direktoriaus, modernių ugdymosi technologijų tematika šiuo metu yra neabejotinai populiariausia tematika tarp produktų, paslaugų kūrimo verslo projektų, tačiau dabar ir ateityje finansavimo potencialui erdvės turi ir dizaino bei audiovizualinių medijų (kinas, žaidimai ir pan.) technologijų ir produktų prototipų kūrimo projektai, sprendžiant kompleksines socialinės įtraukties, aplinkosaugines problemas per technologinių ir dizaino inovacijų sprendimus versle.
Nuožmi konkurencija aukštos kokybės sprendimuose
LVPA ekspertas, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktorius Vaino Brazdeikis teigė, jog globalioje perspektyvoje skaitmeninės technologijos turi potencialią augti. Remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų skaičiavimais, išlaidos skaitmeninėms švietimo technologijoms iki 2025 m. gali sudaryti apie 342 milijardus JAV dolerių, tai yra vos ne 2 kartus daugiau nei šiandien.
„Prie to dar papildomai prisidės ir sprendimai dėl COVID-19 pandemijos, kai tiesiog suklestėjo nuotolinis mokymas ir panašios priemonės. Vis labiau populiarėja netradiciniai mokymo būdai, pavyzdžiui, gana daug dėmesio skiriama žaidimų taikymui ugdymo tikslais – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kuriama daug video aplikacijų, leidžiančių imituoti virtualią realybę mokyme, pavyzdžiui, pasijusti Pirmojo pasaulinio karo zonoje, vandenyno dugne ar Marso planetoje, – komentavo V. Brazdeikis. – Aktyviai ieškoma sprendimų įtraukiant dirbtinio intelekto taikymą, įsivertinime, personalizuojant mokymo procesus. Į edukacinius procesus vis labiau bando įsilieti ir tokie gigantai kaip „Google“, „Microsoft“, prie jų platformų jungiasi mažesnės kompanijos, kaip verslo partneriai kurdami tam tikrus globalius pasiūlymus švietimui ir tuo pačiu dalydamiesi pasaulio švietimo rinką“.
Šiame kontekste ir konkurencinėje aplinkoje augimo siekiančios Europos Sąjungos investicinėse priemonėse „Intelektas“ ir „Eksperimentas“ numatytas prioritetas „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ skatino verslą ir mokslą bendradarbiauti kuriant švietimo srities inovacijas.
Palyginus su kitais prioritetais, „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ neišsiskyrė pateiktų paraiškų gausa. Paraiškų kokybė irgi nėra aukšta, nes patvirtintų paraiškų rodiklis tiek „Eksperimente“, tiek „Intelekte“ nebuvo itin didelis.
„Šioje rinkoje, kaip minėta, veikia nemažai gigantų, yra didelė konkurencija aukštos kokybės reikalaujančiuose sprendimuose. Pareiškėjams svarbu, kad išlieka poreikis ir įvairių nišinių praktinių sprendimų, kurie visada būna netikėti, inovatyvūs. Tačiau reikia pripažinti, jog švietime sunku sukurti tai, kas kardinaliai viską pakeistų – reikia paisyti daugelio normų, struktūrų, pokyčiai čia vyksta nuosaikiai“, – aiškino V. Brazdeikis.
Populiariausia sritis – modernios ugdymosi technologijos ir procesai
Investicinėse priemonėse prioritetas buvo suskirstytas į kelias tematikas. LVPA eksperto pastebėjimu, tarp numatytų tematikų vyrauja „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ – jai teko daugiau nei pusė paraiškų.
„Moderniose ugdymosi technologijose matomas siekis mąstymo, ugdymo, mokymosi procesą sukurti veiksmingesnį, inovatyvų, motyvuojantį besimokantįjį. Tai dažniausiai siejama su skaitmeninių technologijų dimensija, tam tikrų naujų platformų kūrimu, keičiant tradicinę mokymo metodologiją, pritaikant ugdymą pasaulinei darbo rinkai. Vis dažniau pasitaiko paraiškų, kurios apjungia edukaciją ir IT sektoriaus klausimus. Yra pristatomos kompiuterinės simuliacijos, kitos ugdymosi technologijos, pavyzdžiui, galimybė besimokančiajam įsivertinti, kokių žinių jam reikia ar trūksta, ir vėliau sudarant galimybes individualaus mokymo metu įgyti trūkstamas kompetencijas. Daugelis projektų vykdytojų siekia pritaikyti dirbtinį intelektą mokymosi, vertinimo procese, apdorojant duomenis bei priimant sprendimus remiantis įrodymais“ , – apie „Intelekto“ bei „Eksperimento“ pareiškėjus pasakojo V. Brazdeikis.
Kitose tematikose (dizaino ir audiovizualinių medijų technologijos ir produktai; socialinės ir kultūrinės inovacijos visuomenės vystymo produktams ir paslaugoms kurti, novatoriški verslo modeliai; lanksčiosios ir taikomosios procesų valdymo technologijos) sulaukta tik po keletą paraiškų.
„Atrodo, lietuviai turi kur kas mažiau noro atrasti ką nors nauja. Galbūt todėl, kad edukacijoje, skirtingai nei kitose srityse, turime daug dirbančių specialistų, edukacija yra labiau suprantamas dalykas, aktualus visiems gyventojams, – teigė LVPA ekspertas. – Lietuvoje edukologija nėra ta sritis, kuri būtų žinoma visame pasaulyje, kaip, tarkime, lazerių technologijos ar panašiai. Žinoma, turime ne vieną gerai žinomą švietimietį, pavyzdžiui, Meilę Lukšienę, Antaną Maceiną, Valentiną Dagienę. Tačiau švietime daug kas priklauso nuo kultūrinio konteksto, kalbos, tradicijų, politikų sprendimų. Todėl tai, kas tinka Lietuvoje, ne visada gali būti veiksminga užsienyje, o pati Lietuvos rinka yra gana maža. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto pritaikymas individualizuotam mokymui, vertinimui kainuoja gana brangiai, o dėl mūsų kalbinės bei kultūrinės specifikos sunkokai gali būti pritaikomas už Lietuvos ribų“.
Ir smulkesni, ir milijoninės vertės projektai
Pasak V. Brazdeikio, švietimo srities projektai būna labiau socialiniai, tad vidutinė jų finansavimo suma aptariamose investicinėse priemonėse nėra didelė – apie 300-450 tūkst. eurų, kurie dažniausiai nukreipiami į tyrėjų, programuotojų darbo užmokestį. Eksperto teigimu, projekto išlaidas daugiausiai lemia tyrimų atlikimas, nes reikia pasiekti reprezentatyvumą ne tik klasės, bet ir šalies ar pasaulio lygmenyje. Kita vertus, ambicingesnių projektų, siekiančių pasaulinės rinkos dalies, vertė siekia ir milijonines sumas.
V. Brazdeikio teigimu, įdomus projektas, kurį galima būtų paminėti apibendrinant „Intelekto“ ir „Eksperimento“ patirtį, yra UAB „BitDegree“ įmonės paraiška. „Ši įmonė sukūrė internetinę mokymosi platformą, paremtą blokų grandinės technologija, kurioje jau šiandien registruota daugiau nei 1742 000 vartotojų. Įmonė, konkuruodama pasaulinėje internetinių mokymosi kursų rinkoje bei remdamasi mokslo pasiūlymais ir toliau planuoja plėtoti savo verslą“, – pasakojo V. Brazdeikis.
Anot eksperto, galima apibrėžti kelis šios srities dažniausių pareiškėjų tipus: programinės įrangos vystytojai, besispecializuojantys švietimo srityje; knygų leidėjai, norintys gaminti produktus, kurie leistų geriau, efektyviau išmokyti vaikus ar suaugusius; psichologines paslaugas teikiančios įmonės, turinčios idėjų, kaip padėti žmonėms mokytis ir pan.
„Dėl tyrimų sudėtingumo dauguma pareiškėjų savo projektuose turi bendradarbiauti su mokslo įstaigomis. Dažniausiai tarp projekto partnerių nurodomas vienas ar kitas universitetas arba pavienis mokslininkas. Galima pastebėti, jog uždarius Lietuvos edukologijos universitetą dažnu atveju kooperacija vyksta su Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, kurie yra pedagogų rengimo centrai, taip pat Kauno technologijos universiteto mokslininkais. Įdomu tai, kad šiemet sulaukta ir paraiškos, rengtos kartu su Estijos mokslo centru – Tartu Universiteto Švietimo Institutu“, – komentavo V. Brazdeikis.
Kalbant apie investicinių priemonių pamokas, eksperto teigimu, daugumoje paraiškų didžiausios diskusijos kyla dėl idėjos naujumo, jos atitikties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) kriterijams. Tiesa, pasak V. Brazdeikio, idėjų lietuvių mokslininkams tikrai netrūksta, tačiau jų įgyvendinimas, mokslinis bei institucinis patvirtinimas – sudėtingas procesas. Tad dažnai lietuviai domisi tuo, kas vyksta pasaulyje, ir šią patirtį bando pritaikyti Lietuvoje.
Plačiau šiomis temomis bus kalbama liepos 23 d. 10 val. LVPA organizuojamame šeštame internetiniame seminare iš ciklo „Sumanioji specializacija“.
