Jei situacija rinkoje iš esmės nesikeis, Lietuvoje šiemet bus pagaminta apie 4,3 TWh elektros energijos, tai sudarys apie 36 proc. bendro suvartojimo, prognozuoja perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Apie 3 TWh, arba 25 proc. bendro suvartojimo, turėtų būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Jei situacija rinkoje iš esmės nesikeis, Lietuvoje šiemet bus pagaminta apie 4,3 TWh elektros energijos, tai sudarys apie 36 proc. bendro suvartojimo, prognozuoja perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.
Apie 3 TWh, arba 25 proc. bendro suvartojimo, turėtų būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiuos planus gali koreguoti Astravo atominės elektrinės veiklos pradžia – jėgainę paleidus elektros energijos importas per Lietuvos ir Baltarusijos sieną būtų nutrauktas, išaugtų vietinės generacijos poreikis.
Galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje, „Litgrid“ duomenimis, 2020 m. sieks 11 TWh, o bendras suvartojimas, apimantis ir technologines sąnaudas, – 11,9 TWh.
Praėjusiais metais Lietuvoje suvartota 12,2 TWh elektros energijos, iš jos šalyje pagaminta 3,64 TWh, arba beveik 30 proc. viso suvartoto kiekio. reklama
Elektros energijos importuojama mažiau
„Šių metų pirmoje pusėje importas iš trečiųjų šalių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo maždaug du kartus, jį didžiąja dalimi pakeitė elektra iš Skandinavijos – importas per „NordBalt“ jungtį išaugo iki 47 proc. viso eksporto importo balanso. Tuo pat metu importas iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjo iki 30 proc.“, – Alfa.lt sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.
„Litgrid“ prognozuoja, kad ši tendencija turėtų nesikeisti ir panašus importo iš trečiųjų šalių kiekis išliks iki metų galo.
„Šis scenarijus galioja, kol veiklos nepradėjo Astravo atominė elektrinė. Jeigu ji būtų įjungta, įgyvendinant Lietuvos įstatymus importas per Lietuvos ir Baltarusijos pjūvį būtų sustabdytas ir bendras importas iš trečiųjų šalių sumažėtų dar labiau. Be to, Astravo atominės elektrinės įjungimas galimai padidintų vietinės elektros generacijos poreikį“, – prognozavo G. Radvila.
Lietuvos elektros rinka yra „NordPool“ biržos dalis, ji sujungta jungtimis su kitų šalių prekybos zonomis ir komercinis elektros srautas formuojasi iš mažesnės kainos zonos į didesnę.
„Tai reiškia, kad turime kalbėti ne tik apie importą, bet ir apie eksportą – dalį energijos, priklausomai nuo konkrečių rinkos aplinkybių, tam tikru metu eksportuojame į Lenkiją, Švediją ar Latviją, o kartais – ir į Rusiją ar Baltarusiją. Be to, patekusi į biržą, elektros energija tampa anoniminė ir tokiu būdu negalima pasakyti, kad importuota elektros energija yra kartu ir visa apimtimi vartojama Lietuvoje arba energija yra „rusiška“ ar „baltarusiška“, – aiškino G. Radvila.
Vis dėlto jis skaičiuoja, kad 2019 m. Lietuvoje pagaminta elektra sudarė apie 30 proc. bendro suvartojimo, likusi dalis buvo importuota. O elektros eksporto ir importo balanse (saldo) importas iš trečiųjų šalių (Rusijos ir Baltarusijos) praėjusiais metais sudarė apie 59 proc.
Gamybos didinimas įtvirtintas Nacionalinėje strategijoje
G. Radvila teigė, kad Lietuvos elektros energetikos sistema yra planuojama taip, kad būtų užtikrinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) iškelti tikslai: 2020 m. vietinė generacija užsitikrintų 35 proc., o 2030 m. – 70 proc. elektros energijos poreikio.
NENS taip pat akcentuojama AEI plėtra: 2020 m. AEI dalis bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos elektros balanse turi siekti 30 proc. (ir sudaryti ne mažiau nei 3 TWh), 2025 m. – 38 proc. (ne mažiau nei 5 TWh), o 2030 m. – 45 proc. (ne mažiau nei 7 TWh).
Pagal NENS yra numatyta, kad 2020 m. importo dalis sieks apie 65 proc., AEI gamyba – 30 proc., o kita gamyba – 5 proc.
Atitinkamai 2030 m. importo dalis sieks apie 30 proc., AEI – 45 proc., kita gamyba – 25 proc.
Atsižvelgiant į tai prognozuojama, kad 2025 m., kai Lietuvos energetikos sistema bus sinchronizuota su žemyninės Europos tinklais, importo dalis gali siekti apie 43 proc. bendro elektros energijos poreikio.
Elektros energijos vartosime daugiau
„Litgrid“ duomenimis, 2025 m. bendras elektros energijos suvartojimas (be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos) išaugs iki 13,8 TWh ir 2030 m. pasieks 14,9 TWh.
Galutinis elektros energijos suvartojimas (nevertinant elektros tinklų operatorių technologinių sąnaudų ir Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos) 2025 m. turėtų siekti 12,6 TWh, o 2030 m. – 13,7 TWh.
