Kodėl daugiausia elektros perkame iš Rusijos?

Pernai Lietuva importavo apie 70 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, o daugiausia jos pirko iš Rusijos.

Mat, nors politiškai neatrodo labai „teisingai“, tai apsimoka ekonomiškai.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Rusiškos elektros Lietuva fiziškai nebegalės pirkti tik po to, kai 2025 m., kaip planuojama, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių energetikos sistemos sinchronizuosis su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Dabar veikiančios elektros linijos, kuriomis į Lietuvą teka rusiška elektra, iki to laiko greičiausiai bus „nukirptos“.

Tačiau ir tuomet maždaug pusę šaliai reikalingos elektros importuosime iš Vakarų. Veikiausiai ji bus brangesnė už rusišką, tačiau pigesnė nei pagaminta Lietuvoje, tad importuoti elektrą ir toliau apsimokės labiau, negu gaminti patiems.

Tarptautinis energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas mano, kad Lietuva priklausoma nuo importo ne todėl, kad trūksta elektrinių Lietuvoje, o todėl, kad importinė elektra pigesnė.

„Lietuva priklauso nuo elektros importo tiek, kiek importinė elektra yra pigesnė negu pagaminta savose elektrinėse“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas, šiuo metu dirbantis iš ES fondų finansuojamų tarptautinių projektų su ES Rytų partnerystės šalims ekspertu.

Galėtume pasigaminti patys, bet kainuotų brangiau

V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad tik 2019 m. Lietuva daugiausia elektros importavo iš Rusijos, o 2016 m. ir 2017 m. daugiau negu iš Rusijos, įskaitant ir Kaliningradą, buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.

„Elektra iš Rusijos nebūtinai pati pigiausia. Pavasarį tiek Latvijos, tiek Švedijos elektra paprastai būna pigesnė, nes visu pajėgumu veikia hidroelektrinės“, – Alfa.lt sakė buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas V. Jankauskas.

Profesorius mano, kad, didėjant atsinaujinančios energetikos daliai, elektros gamyba Lietuvoje didės, o importas mažės.

„Po 2025 m. nebebus galimybių importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos (planuojama, kad visos jungtys su Baltarusija ir Rusija bus išjungtos), tačiau liks importas iš Latvijos ir Švedijos, liks galimybė importuoti ir iš Lenkijos, jei tik ten bus pigiau. Taigi, importuojamos elektros dalis nuo dabartinių trijų ketvirtadalių turės sumažėti bent iki pusės ir toliau mažės. Jei išsilaikys mažos gamtinių dujų kainos, tai elektros importas gali dar greičiau mažėti, nes Elektrėnų naujasis blokas galės parduoti elektrą konkurencinėmis kainomis, gal ir kitos dujomis kūrenamos elektrinės veiks“, – samprotavo V. Jankauskas.

Eksperto nuomone, nelikus rusiškos elektros importo, elektra Lietuvoje gal kiek ir brangs – tai priklausys nuo gamtinių dujų kainų ir elektros kainų Skandinavijos didmeninėje rinkoje.

„Esamos Lietuvos elektrinės galėtų visiškai patenkinti vidaus poreikius, tačiau vartotojams tai kainuotų brangiau. Priklausomybė nuo importo mažės didėjant atsinaujinančią energiją naudojančių elektrinių (saulės, vėjo, biokuro, biodujų) pajėgumams, o vėliau – atsijungus nuo Rusijos sistemos. Savos gamybos dalis gali didėti ir išlikus mažoms gamtinių dujų kainoms“, – sakė V. Jankauskas.

Strateginis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo importo

Energetikos ministerija Alfa.lt atsiųstame komentare pažymi, kad Lietuva yra įgyvendinusi elektros jungčių projektus ir patikimai veikiančios jungtys leidžia įsigyti didelę dalį reikalingos elektros pigiau iš Šiaurės šalių.

„Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos strateginis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo ir tai yra viena iš kertinių valstybės energetikos politikos krypčių“, – teigiama atsakyme redakcijai.

Pasak Energetikos ministerijos, strateginis tikslas yra pasiekti, kad 2030 m. importas sudarytų 30 proc. ir 70 proc. elektros energijos būtų pagaminta Lietuvoje – tai yra dvigubai daugiau nei dabar, o 2050 m. visa reikalinga elektros energijos bus pagaminta Lietuvoje.

„Per pastaruosius metus priimti keli svarbūs sprendimai dėl vietinės elektros gamybos iš atsinaujinančios energijos. Pirma, jau pradėti organizuoti technologiškai neutralūs aukcionai elektrinėms iš atsinaujinančius energijos išteklių plėtoti. Planuojama, kad 2025 m. AEI naudojančios elektrinės pagamins iki 5 TWh elektros energijos ir tai leis 30 proc. sumažinti elektros energijos importo poreikį. Antra, intensyviai ruošiamasi jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtrai ir planuojama, kad jau apie 2028 m. galėtų būti pradėta gaminti elektra jūrinio vėjo elektrinėse“, – komentavo Energetikos ministerija.

Ar atsilaikytume, jeigu Rusijai kiltų „techninių“ problemų?

Kaip Lietuvos energetikos sistemą paveiktų nenumatyti trikdžiai BRELL žiede iki 2025 m. bei kiek laiko Lietuva ir Baltijos valstybės pajėgtų dirbti izoliuotu režimu. Kokios būtų tokio ilgesnio darbo salos režimu pasekmės?

Prof. V. Jankausko nuomone, iki sinchronizacijos su Europos elektros tinklais (numatyta 2025 m.) visos trys Baltijos šalys dirbs BRELL žiede, su kuriuo jungia bent 8 aukštos įtampos linijos, taigi sutrikimai labai mažai tikėtini.

„Aišku, priklausymas Rusijos elektros energetinei sistemai yra nemaža problema, nes dėl politinių priežasčių negalime daryti įtakos šios sistemos plėtros planams, nesame pakankamai informuoti apie sistemos darbo problemas“, – pastebėjo V. Jankauskas.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad atsijungę nuo Rusijos sistemos liktume prisijungę sinchroniškai prie žemyninės Europos tik viena dvigrande aukštos įtampos linija „LitPol Link“.

„Taigi, sutrikimai daug labiau tikėtini. Todėl Baltijos šalys turi ruoštis dirbti salos režimu, t. y. jei dėl nenumatytų aplinkybių jungtis su Lenkija neveiktų. Tam reikalingos daug didesnės rezervinės galios – planuojama, kad tokių galių poreikis išaugtų apie tris kartus, nuo 700 MW dabar iki 2000 MW prisijungus prie žemyninės Europos sistemos. Tai turėtų įtakos ir galutinei elektros kainai visiems vartotojams“, – teigė buvęs Lenkijos ir Lietuvos įmonės „LitPol Link“ valdybos pirmininkas V. Jankauskas.

Gedimai BRELL žiede vyksta nuolat

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila Alfa.lt sakė, kad BRELL žiede, kuriame sinchroniškai dirba Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija, įrangos gedimai, linijų ir elektrinių avarinis atsijungimas vyksta ir šiandien.

Antai visai neseniai buvo avarinis „NordBalt“, Rygos termofikacinės elektrinės atsijungimas.

„Tokiems gedimams operatoriai yra visuomet pasirengę, yra iš anksto numatomos priemonės, kurių būtų imamasi įvykus trikdžiui, kad kaip galima per trumpesnį laiką būtų reaguojama ir avarija likviduojama. Pastarųjų įvykių situacija rodo, kad iš anksto numatytosios priemonės leidžia sklandžiai likviduoti trikdžius Baltijos regione užtikrinant galios rezervus ir tarpsisteminių linijų pralaidumą“, – tikino G. Radvila.

Pasak jo, rizika elektros energetikos sistemai tapti izoliuota sala arba užgesti egzistuoja nuolatos dėl įvairių priežasčių.

„To priežastimi gali būti ir stichinės nelaimės, ir dažnio valdymo sutrikimai BRELL žiede, ir didelių blokų atsijungimas ar tiesiog kelių įvykių tinkle sutapimas, kuris sąlygotų didelio masto avariją. Todėl operatorius privalo nuolatos 24 val. per parą visas dienas metuose užtikrinti tiek pasirengimą izoliuotam darbui veikti, tiek sistemai atnaujinti po totaliosios avarijos užgesus sistemai. Avarinį izoliuoto darbo režimą užtikrinti „Litgrid“ yra pasiruošęs visuomet. Tam yra numatyta pasitelkti Lietuvos elektros generatorius, teikiančius tretinio galios rezervo ir izoliuoto darbo paslaugą, bei jungtis su Lenkija ir Švedija“, – sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.

Skaičiai ir faktai

„Litgrid“ duomenimis, Lietuva pernai suvartojo 12,2 TWh elektros energijos, iš jos 3,64 TWh arba beveik 30 proc. pagaminta šalyje, likusi dalis importuota iš ES ir trečiųjų šalių.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) elektros rinkos stebėsenos ataskaita rodo, kad 2019 m. daugiausia elektros energijos Lietuva importavo iš Rusijos: pirmą pusmetį 46,2 proc., antrą – 49 proc. viso importuotos elektros energijos kiekio.

Panaši tendencija buvo ir 2018 m. – Lietuva iš Rusijos importavo 37,23 proc. elektros energijos, tai yra daugiau negu iš bet kurios ES valstybės narės (iš Švedijos importuota 24,44 proc., iš Latvijos 22,62 proc.).