2018 m. Valstybės kontrolės atliktas sisteminis sveikatos priežiūros paslaugų auditas išryškino milžiniškas spragas, tačiau lyginant sveikatos paslaugų teikimą anuomet ir dabar aiškėja, kad per kiek daugiau nei dvejus metus padėtis iš esmės nepagerėjo, o sistema „serga“ tomis pačiomis bėdomis.
2018 m. Valstybės kontrolės atliktas sisteminis sveikatos priežiūros paslaugų auditas išryškino milžiniškas spragas, tačiau lyginant sveikatos paslaugų teikimą anuomet ir dabar aiškėja, kad per kiek daugiau nei dvejus metus padėtis iš esmės nepagerėjo, o sistema „serga“ tomis pačiomis bėdomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvoje kas 20 metų atliekamo sisteminio audito, skambiu pavadinimu: „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“, rezultatai akivaizdžiai pademonstravo apgailėtiną sveikatos paslaugų būklę.
Auditoriai pabrėžė, kad pas medicinos specialistus eilėje daugiau nei mėnesį laukiantys ligoniai renkasi mokamas paslaugas, o neišgalėdami jų įpirkti imasi net savigydos.
Valstybės kontrolės nuomone, Lietuvoje svarbiausia sveikatos priežiūros problema lieka didelės eilės, o viena to priežasčių – neoptimali specialistų struktūra, slaugytojų ir gydytojų specialistų trūkumas.
2018 m. Lietuvoje daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų patenkinamai arba blogai vertina galimybę norimu laiku patekti pas šeimos gydytoją, o blogiausiai (66 proc.) vertina patekimą pas gydytojus specialistus.
Anot auditorių, specialistų poreikio planavimą šalyje reikia tobulinti: vertinti paslaugų poreikio regionuose pokyčius, specialistų krūvius, gydytojų poreikio prognozes.
E. sveikata iki šiol šlubuoja
Tai – ne pirmas kartas, kai auditoriai įžvelgė problemų: atlikus vieno ambicingiausių sveikatos priežiūros projektų – E. sveikatos trečiojo plėtros žingsnio (2012–2015 m.) diegimo – analizę, buvo nustatyta, kad net 30 mln. eurų vertinamame etape vėl buvo kartojamos praeities klaidos: strateginio valdymo ir racionalaus požiūrio į informacinių sistemų finansavimą trūkumas.
2017 m. pradžioje atliktas auditas parodė, kad naudojimasis sistema lieka pasyvus, neišspręsta IT infrastruktūros trūkumo problema, nėra sukurtos visos e. sveikatos sistemai būtinos sąsajos tarp įstaigų, stringa e. parašo naudojimas, nėra aiškus incidentų valdymo ir šalinimo procesas, užtikrinamos ne visos ypatingos svarbos asmens duomenų saugumo priemonės, kyla klausimų dėl sukurtos sistemos palaikymo ateityje.
Po nepalankių Valstybės kontrolės išvadų ministro patarėjas, kuruojantis e. sveikatos klausimus, Audrius Daunoravičius teisinosi, kad naujoji valdžia paveldėjo nemažai rūpesčių, tačiau prisiima atsakomybę taisyti problemines e. sveikatos projekto vietas, taip išsprendžiant dėl jų kylančias problemas. Jau yra duoti konkretūs terminai atsakingiems SAM darbuotojams VK nurodytiems trūkumams šalinti.
SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė Alfa.lt atsakydama į klausimą kokius rūpesčius paveldėjo ir kaip juos sprendė dabartinė vadovybė, aiškino, kad SAM pirmiausia siekė įveiklinti sukurtą e. sveikatos sistemą, t. y. kad sukurta centrinė e. sveikatos sistema (ESPBI IS) veiktų kuo sklandžiau ir kad kuo daugiau asmens sveikatos priežiūros įstaigų prisijungtų prie e. sveikatos sistemos bei teiktų duomenis į ESPBI IS.
„Siekiant palengvinti elektroninio recepto išrašymo procesą gydytojams, SAM inicijavo elektroninio recepto patobulinimus. Naujos funkcijos buvo įdiegtos ESPBI IS e. recepto posistemėje, kurios leidžia daugiau elektroninio recepto išrašymui reikalingų duomenų ir patikrinimų gauti automatiniu būdu, informacija išdėstyta patogesne tvarka. Vykdant šiuos darbus, buvo atsižvelgta ne tik į asmens sveikatos priežiūros specialistų veiklos ypatumus, išrašant elektroninius receptus, bet ir jų išsakytus pasiūlymus. Įdiegus šiuos e. recepto funkcionalumo patobulinimus, vaisto skyrimas elektroniniu būdu tapo dar greitesnis ir patogesnis gydytojams.
Gydytojai įvertino elektroninio recepto naudą ir patogumą, nes nuo 2017 metų elektroninių receptų skaičius ženkliai augo – SAM duomenimis, 2020 m. gegužę 99,5 proc. visų kompensuojamųjų vaistų receptų buvo elektroniniai.
Ne tik e. recepto naudojimas, tačiau ir visos e. sveikatos sistemos naudojimas ženkliai išaugo: 2020 m. gegužės duomenimis, 97 proc. stacionaro epikrizių, 100 proc. ambulatorinių apsilankymų aprašymų, 93 proc. siuntimų, 95 proc. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininių pažymų, 100 proc. vaiko gimimo pažymėjimų ir medicininių mirties liudijimų yra išrašoma elektroniniu būdu. Į ESPBI IS per mėnesį pateikiama apie 4 mln. medicinos dokumentų“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Atsirado saugumo spragų
Nors e. sveikatos sistemą į savo rankas perėmė ir viską pataisyti žadėjo valstiečiai, 2018 m. vasarą kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis atskleidė didžiulę spragą, per kurią buvo galima laisvai prieiti prie pacientų ir gydytojų duomenų.
2018 m. pabaigoje Registrų centras, atlikęs e. sveikatos sistemos auditą dėl galimai neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios turtinės žalos, kreipėsi į prokuratūrą. Tyrimas truko kiek ilgiau nei metus ir 2020 m. balandį buvo nutrauktas taip ir neatradus kaltų.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius sako, kad nors problemų per šiuos dvejus metus būta nemažai, yra ir pokyčių į gera.
„Turėjome sudėtingų laikotarpių, kai vadinamieji eksperimentai kainavo daug laiko pacientams ir gydytojams, bet pokyčių yra nemažai: taisomos klaidos, daug dokumentų perkeliama į elektroninę erdvę.
Mano supratimu, pirminis elektroninės sveikatos sistemos variantas nebuvo optimalus, su daugybe trūkumų, jo taisymas kainuoja daugybę pastangų. Iš tiesų nemažai problemų yra susijusių su Registrų centru ir kitomis institucijomis. Dar yra kur tobulėti“, – vertina medikas.
Pandemija išryškino spragas
2020 m. pradžioje, Lietuvoje kilus COVID-19 pandemijai, medikai susidūrė su dar didesniais iššūkiais: didžioji dalis planinių paslaugų buvo sustabdytos visą trijų mėnesių laikotarpį, tad pasibaigus karantinui pas specialistus nusidriekė milžiniškos eilės, kurioms likviduoti katastrofiškai trūksta resursų.
Gydytojo nuomone, vienas didžiausių e. sistemos trūkumų – vis dar neužtikrinamas sklandus apsikeitimas dokumentais tarp gydančių įstaigų.
V. Kasiulevičius pabrėžia, kad ypač pandemijos metu tokia paslauga turėtų neabejotinai būti užtikrinta.
„Dabar visi turi savo posistemes, iš dalies tai yra gerai, kad jos yra, nes tai ir saugumo požiūriu naudinga nekoncentruoti visko vienoje vietoje, tačiau apsikeitimas svarbiausia ir būtiniausia informacija vis dar yra iššūkis ir problema.
Tarkime, daugybės dokumentų, kurie reikalingi gydančiam gydytojui, taip ir nepavyksta pasiekti: pavyzdžiui, jei konsultuojamas pacientas vienoje įstaigoje, o kita, kurioje jis prisiregistravęs, to konsultavimo fakto nemato ir negali priimti sprendimo. Ypač pandemijos laikotarpiu tai buvo labai aktualūs dalykai“, – konstatuoja medicinos specialistas.
Net ir atlaikius karantiną, sistema vis dar kelia iššūkių. Šalies vaistinės liepos 1-osios laukė su nerimu: valstybės prižiūrima e. sveikatos sistema nepritaikyta atpažinti 250 tūkst. pacientų, kurie kompensuojamuosius vaistus nuo liepos turėtų gauti nemokamai. Kada vaistinės galės įgyvendinti naująją tvarką, priklauso nuo e. sveikatos sistemos tobulinimo tempų, rašoma pranešime spaudai.
Vaistininkai griebiasi už galvų: pažadai senjorams dalyti medikamentus nemokamai gal ir geri, tačiau nerealūs: šiai idėjai realizuoti reikia sklandžios e. sveikatos sistemos veiklos, kurios taip ir nesugeba užtikrinti ją prižiūrintis Registrų centras.
Tuo tarpu SAM alfa.lt pateiktame atsakyme rašoma, kad sistemai veikti kliūčių nebeliko: „2020 m. liepos 1 d. minimas e. recepto funkcionalumas buvo įdiegtas ir apie 250 tūkstančių žmonių kompensuojamus vaistus gali įsigyti nemokamai, be jokių priemokų. Techninių kliūčių nėra“, – informuoja ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė.
Lietuvoje e. sveikatos sistema buvo diegiama nuo 2005 m. trimis plėtros etapais, į jos kūrimą investuota beveik 40 mln. eurų, tačiau karantino metu paaiškėjo, kad sistema neatlaiko apkrovų. 2015–2025 m. į šią sistemą numatytą investuoti dar 28 mln. eurų, tačiau specialistai pabrėžia, kad, jei dabartiniai jos veikimo principai nebus peržiūrėti iš esmės, problemos vėl kartosis.
2020 m. kovą papildomai pasirašyta projekto „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) plėtra“ finansavimo administravimo sutartis su VšĮ Centrine projektų agentūra, kurios vertė 9,3 mln. eurų.
