Jungtinių Tautų duomenimis, 2019 metais pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų – 21 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau buvo surinkta ir perdirbta mažiau nei penktadalis šių atliekų. 
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2019 metais pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų – 21 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau buvo surinkta ir perdirbta mažiau nei penktadalis šių atliekų. Didžiausias elektronikos atliekų kiekis susidarė Azijoje, perpus mažiau – Europoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tarptautinės organizacijos teigimu, pernai pasaulio gyventojų išmestos elektronikos atliekos svėrė žymiai daugiau nei visi suaugusieji Europoje arba šių atliekų svoris prilygo net 350 kruizinių laivų „Queen Mary 2“ svoriui, jų užtektų 125 kilometrų ilgio linijai suformuoti.
Šiemet birželio pabaigoje paskelbtoje JT ataskaitoje taip pat prognozuojama, kad iki 2030 metų elektronikos atliekų (įrenginių, kuriuose yra baterija, akumuliatorius ar kištukas elektrai) metinis kiekis sudarys 74 mln. tonų ir bus beveik dukart didesnis nei 2014-aisiais. Dėl šios priežasties elektronikos atliekos tampa sparčiausiai augančiu pasaulyje buitinių atliekų srautu, kurį daugiausia skatina augantis elektros ir elektroninės įrangos naudojimas, trumpas jos eksploatavimo ciklas ir menkos taisymo galimybės.
Kadangi 2019 metais buvo perdirbta tik 17,4 proc. visų elektronikos atliekų pasaulyje, tai reiškia, kad auksas, sidabras, varis, platina ir kitos aukštos vertės atgaunamos medžiagos (konservatyviu vertinimu jų vertė siekia 57 mlrd. JAV dolerių ir ji yra didesnė už daugumos šalių bendrąjį vidaus produktą) dažniausiai buvo išmetamos ar sudeginamos, o ne surenkamos apdorojimui ir pakartotiniam naudojimui.
Didžiausią elektronikos atliekų kiekį (apie 24,9 mln. tonų) pernai išmetė Azijos gyventojai, po to sekė Amerikos žemynas (13,1 mln. tonų) ir Europa (12 mln. tonų). Afrikoje ir Okeanijoje 2019 metais susidarė atitinkamai 2,9 mln. ir 0,7 mln. tonų elektronikos atliekų.
Pagal šalis daugiausia elektronikos atliekų (10,1 mln. tonų) išmetė Kinijos gyventojai. JAV buvo antroje vietoje (6,9 mln. tonų), o Indija, kurios gyventojai per metus išmetė 3,2 mln. tonų elektronikos atliekų, – trečioje vietoje. Šios trys šalys pernai kartu sukaupė beveik 38 proc. viso pasaulio elektronikos atliekų.
Pagal elektronikos atliekų susidarymą vienam gyventojui (16,2 kg) Europai atiteko pirmoji vieta pasaulyje. Antroje vietoje buvo Okeanija (16,1 kg), po jos sekė Amerika (13,3 kg). Palyginimui: Azijoje vienam gyventojui atiteko 5,6 kg, o Afrikoje – 2,5 kg elektronikos atliekų.
JT ataskaitoje pažymima, kad Indijoje ir Kinijoje itin sparčiai auga prekių, tokių kaip skalbimo mašinos, šaldytuvai ir oro kondicionieriai, paklausa ir ji parodo vis didėjančias besivystančių šalių problemas tvarkant elektronikos atliekas. Vidutines ir mažas pajamas turinčiose šalyse elektronikos atliekų tvarkymo infrastruktūra dar nėra visiškai išplėtota arba kai kuriais atvejais jos visiškai nėra.
„Net šalys, kuriose įdiegta oficiali elektronikos atliekų tvarkymo sistema, susiduria su palyginti mažomis atliekų surinkimo ir perdirbimo normomis“, – teigia JT.
Kaip sekasi Lietuvai
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos perdirbimą reglamentuoja ES direktyva. Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintas užduotis 2020 metais mūsų šalyje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visos Lietuvos rinkai pateiktos buitinės elektronikos (5 proc. punktais daugiau nei pernai), jei yra įsteigta pakankamai elektronikos atliekų priėmimo vietų (viena priėmimo vieta 200 tonų į vidaus rinką tiektai įrangai). Nešiojamosioms baterijoms ir akumuliatoriams, montuojamiems mobiliuose telefonuose, kompiuteriuose, žaisluose ir pan., galioja 45 proc. surinkimo užduotis nuo viso vidaus rinkai patiekto kiekio.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) atstovės Vitalijos Sičiūnienės teigimu, augant atliekų surinkimo perdirbimui užduotims, didėja ir surenkamų elektronikos atliekų priėmimo vietų skaičius.
2020 metų pradžioje vien EGIO visoje Lietuvoje buvo įrengusi 181 specialią elektronikos atliekų surinkimo vietą ir organizavo atliekų surinkimą iš daugiau kaip 1,5 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams elektronikos atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už stambios nenaudojamos buitinės technikos (šaldytuvų ir šaldiklių, skalbimo mašinų, elektrinių viryklių) atvežimą pas atliekų tvarkytojus gali būti mokamas atlygis.
Elektronikos atliekos taip pat renkamos visoje Lietuvoje kasmet vykstančių aplinkosaugos projektų „Mes rūšiuojam“ ir „Mes rūšiuojam. Vasara“, kuriuose dalyvauja švietimo ir mokslo įstaigos, įmonės ir bendruomenės, metu. Buitinės elektros ir elektronikos įrangos atliekos taip pat renkamos apvažiuojant gyventojus specialiu transportu.
Gyventojai netinkamą naudojimui elektronikos įrangą taip pat galima nemokamai pristatyti į ja prekiaujančią prekybos vietą net ir neperkant naujos įrangos. Elektronikos atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
„Gyventojų sąmoningumas rūšiuojant atliekas kasmet auga, tačiau vis dar dažni atvejai, kai smulkesni buitiniai elektronikos prietaisai, kaip lygintuvai, virduliai, skrudintuvai, barzdaskutės ar senas mobilus telefonas atsiduria komunalinių atliekų konteineriuose“, – sako V. Sičiūnienė.
Perdirbimo svarba
Elektronikos atliekos yra pavojingos sveikatai ir aplinkai, nes turi pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gyvsidabrio, kurios kenkia žmogaus smegenims ir (arba) koordinacijai. Nesutvarkomos elektronikos atliekos taip pat turi didelę įtaką visuotiniam klimato atšilimui.
JT taip pat pažymi, kad šalys turi rasti būdų, kaip užtikrinti maksimalią elektronikos atliekų perdirbimo kokybę, apsaugoti aplinką, vaikus ir visus neturtingus žmones, kuriems elektronikos atliekos yra pragyvenimo šaltinis. Tinkamas elektronikos atliekų tvarkymas gali padėti sušvelninti globalų atšilimą. Skaičiuojama, kad dėl netinkamo („be dokumentų“) šaldytuvų ir oro kondicionierių perdirbimo į atmosferą buvo išleista 98 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento – tai sudaro maždaug 0,3 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tinkamas elektronikos, kaip ir kitų atliekų perdirbimas, leidžia taupyti gamtos išteklius, saugoti mus supančią aplinką ir gyventi švariau bei išvengti pavojaus žmonių sveikatai.
Buityje susidarančioms elektronikos atliekoms priskiriami kompiuteriai, mobilieji telefonai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, vaizdo kameros ir grotuvai, televizoriai, šaldytuvai ir šaldikliai, indaplovės, skalbimo mašinos ir drabužių džiovinimo įranga, mikrobangų krosnelės, viryklės, lygintuvai, skrudintuvai, elektriniai šildymo prietaisai, lempos, dulkių siurbliai, vejos pjovimo ar kiti sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, žaislai bei kita įranga.
