Per pastaruosius kelerius metus informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei išmanaus, netaršaus, susieto transporto (Transportas) srityse įvyko didelis postūmis, inovacijos vykdomos nuolat. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) 2016-2020 metais administravo dvi priemones, kurios šiose srityse leido įmonėms pasinaudojant ES investicijomis kurti ir diegti IRT ir Transporto inovacijas, tapti konkurencingesnėmis šalyje ir tarptautinėje rinkoje. Šiuo metu jau galima apžvelgti šių priemonių rezultatus ir išmoktas pamokas, kurios bus naudingos įmonėms planuojant tolesnius investicinius žingsnius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Transporto srityje turime naujų uždavinių, o IRT – išlaikyti lyderystę
IRT yra tapęs universaliu instrumentu tiek kasdienėms užduotims atlikti, tiek spręsti pačių įvairiausių sričių problemas. 2020 m. duomenimis, iš 7,77 mlrd. Žemės gyventojų 4,54 mlrd. naudojasi internetu, 5,19 mlrd. turi mobiliuosius telefonus, o 3,8 mlrd. žmonių yra aktyvūs socialinių medijų vartotojai.
Lietuva pagal IRT išvystymą neatsilieka, o kai kuriose srityse netgi lenkia likusį pasaulį. Esame vieni iš lyderių pagal interneto greitaveiką. 79 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi internetu, 70 proc. – kompiuteriais, o išmaniuosius telefonus turi 64 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Lietuva turi savo pirmąjį „vienaragį“ – startuolį „Vinted“, kuris peržengė 1 mlrd. eurų vertės ribą. „Vinted“ verslo pagrindas – dalijimosi ekonomika ir informacinių technologijų sprendimai.
Iš 506 startuolių, 2018 m. veikusių Lietuvoje, apie trys ketvirtadaliai siekė savo tikslų taikydami IRT, todėl šios srities pajėgumas Lietuvoje yra didžiulis. Mūsų šalis jau vadinama vienu iš pasaulinių finansinių technologijų centrų. Nemažai prie to prisidėjo ir kryptingos ES investicijos, kuriomis siekiama didėjančio šalių narių skaitmenizavimosi.
ES skiria didelį dėmesį ir išmanaus, netaršaus ir susieto transporto prioritetui. Šis prioritetas pasirinktas siekiant sukurti tarpusavyje susijusią visas transporto rūšis apimančią sistemą, kurioje žmonės, transporto priemonės ir transporto infrastruktūra nuolat veiksmingai sąveikautų, ribos tarp transporto rūšių išnyktų, o vartotojai (klientai) ir verslas gautų kokybiškas paslaugas.
Nors lietuviai automobilius yra linkę vertinti, bet Lietuvoje kol kas negalime pasipuikuoti nauju automobilių parku, o dauguma šalies keliais riedančių transporto priemonių yra dyzelinės arba benzininės. Šių metų „Regitros“ duomenimis (iki birželio 1 d.) Lietuvoje buvo įregistruoti tik 1 690 elektrinių ir 21 820 hibridinių automobilių, o tai palyginus su bendru šalies milijoniniu automobilių parko dydžiu – labai kuklūs skaičiai.
Diegiant netaršaus ir aplinkos tvarumą užtikrinančio transporto technologijas, ES užsibrėžta sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį klimatui ir gamtai oro taršos, triukšmo atžvilgiu. Taip siekiama mažinti šalių priklausomybę nuo energetinių išteklių importo ir netolimoje ateityje visiškai atsisakyti iškastinio kuro kaip taršos CO2 dujomis šaltinio.
Labai aktualus išlieka ir transporto priemonių eismo saugumo klausimas. Pavyzdžiui, Kelių transportui iškelta vizija – „0 žuvusiųjų“.
Aukščiau minimų problemų sprendimo proveržiui pasiekti būtini novatoriški išmaniųjų transporto sistemų ir savivaldžio transporto sprendiniai. Tarp juos kuriančių įmonių galima rasti įregistruotų bei sėkmingai veikiančių Lietuvoje. Ne viena jų jau yra pasinaudojusi finansavimu per ES investicijų priemonę „Eksperimentas“.
IRT ir išmanusis transportas – tarpusavyje susijusios kategorijos. Daugelis šiuolaikiško transporto sistemos funkcionavimo patobulinimo sprendimų, dėl kurių transporto priemonių naudojimas ir nauji žmonių judumo įpročiai tampa mažiau taršūs aplinkai, yra paremti veiksmingu IRT diegimu. Geros patirties įgyvendintų sprendinių pavyzdžiai yra transporto priemonių – automobilių, traukinių ir lėktuvų – eismo valdymas, kelių transporto priemonių greičio nustatymas ir automobilių parkavimo aikštelių stebėjimas elektroninėmis priemonėmis.
IRT bei išmanus, netaršus, susietas transportas – du iš 2014-2020 metų finansinės perspektyvos LVPA administruotų ES investicijų priemonių „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“ prioritetų. Skiriant investicijas vykdomiems projektams, prisidėta prie dar spartesnės mūsų šalies raidos šiose srityse.
„ES strateginės kryptys ir prioritetai labai aiškios: turime siekti skaitmeninės transformacijos, kurti inovacijas per produktų kūrimo projektus. Ar tai būtų taikomi nauji procesų metodai, ar didinamas produktų našumas, naujos paslaugos, ar būtų vis labiau įtraukiami klientai – svarbu diegti pridėtinę vertę didinančias technologijas, tuo pačiu auginant jų saugumą, patikimumą. LVPA administruojamos „Intelekto“ ir „Eksperimento“ priemonės leido prisidėti prie šių strateginių sričių plėtros Lietuvoje. Įmonės, teikiančios paraiškas, per priemonių vykdymo laikotarpį – nuo 2016 iki dabar – padarė didelę pažangą. Tai matome tiek skirtų ES investicijų sumų, tiek projektų biudžetų, tiek patvirtintų paraiškų skaičiaus atžvilgiu“, – sakė LVPA direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.
Dėl IRT ir išmanaus transporto sričių tampraus sąsajumo, nagrinėjant priemonių „Intelekto“ ir „Eksperimento“ rezultatus, šiuos du prioritetus apžvelgiame bendrai.
Verslo planų kokybė gerėjo, biudžetai – didėjo
Priemonių „Intelektas“ ir „Eksperimentas“ tikslas buvo skatinti įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), taip pat paskatinti įmonių plėtrą darant šias investicijas.
IRT srityje projektams per abi priemones skirta 43,5 mln. eurų ES investicijų, Transporto srityje – 9,98 mln. eurų (rezerviniame sąraše – 6,2 mln. eurų).
Priemonėse prioritetų skaidymas į smulkesnes tematikas keitėsi. 2016-2019 m. vykdyto „Intelekto“ IRT tematikos buvo: pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika; IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos. 2019 m. startavusiame „Eksperimente“ šis prioritetas išplėstas naujomis tematikomis: dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys; įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas; daiktų internetas; kibernetinis saugumas; finansinės technologijos ir blokų grandinės. Transporto srityje „Intelekte“ tematikos buvo: sumanios transporto sistemos ir IRT; tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai. „Eksperimente“ šio prioriteto tematikų nepadaugėjo: išmaniosios transporto sistemos; tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos (modeliai).
Teikiamų paraiškų vertinime dalyvavę LVPA ekspertai Gintautas Bureika ir Rimantas Jančauskas teigia, jog IRT ir Transporto srities projektai tradiciškai yra populiarūs siekiant ES finansavimo. „Projektų kiekį labiau riboja skirta konkrečiai priemonei skiriama suma, bet ne idėjų trūkumas“, – sakė R. Jančauskas.
Pasak ekspertų, vykdydamos projektus, Lietuvos IRT ir Transporto įmonės įprastai seka pasaulinėmis tendencijomis ir dažnai siekia pagerinti arba išplėsti atskirų produktų savybes ir / arba jų funkcionalumą.
Vertinant pagal LVPA administruotas priemones teiktų projektų kokybę pagal IRT tematikas, tradiciškai stiprūs išlieka įmonių finansinio pajėgumo ir kredito rizikos vertinimo, IT ir matematinių metodų taikymo medicinos diagnostikoje, lietuvių kalbos atpažinimo ir taikymo (pavyzdžiui, teisės srityje) projektai. Transporto srityje savo pagrįstumu išsiskiria transporto priemonių ir jų eismo valdymo elektroninėmis priemonėmis projektų paraiškos.
IRT srityje atmestų paraiškų skaičius bėgant metams labai nesikeičia ir svyruoja apie 40-60 proc. Vertinant bendrą „Intelekto“ keturių kvietimų teikti paraiškas skaičių, finansavimą gavo 50,51 proc. paraiškų, „Eksperimento“ – 63,5 proc. Paskutiniajame, ketvirtame „Intelekto“ kvietime finansavimą gavo 63,16 proc. paraiškų, kas jau atitinka priemonės „Eksperimentas“ rodiklį.
Transporto srities pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo projektai“ finansuotinų paraiškų skaičius kito nuo 21 proc. (1 kvietimas) iki 83 proc. (4 kvietimas), vidutiniškai 43 proc. „Tai rodo, kad paraiškų teikėjai su kiekvienu etapu parengia ženkliai kokybiškesnius verslo planus“, –komentavo prof. dr. G. Bureika.
Ekspertų vertinimu, geresnis gavusių finansavimą projektų rodiklis „Eksperimento“ ir „Intelekto“ ketvirtojo kvietimo atveju taip pat gali būti paaiškinamas šiek tiek pakitusia vertinimo metodika. IRT atveju, vertinant MTEP, taikoma nauja Frascati vadovo versija, kuri išplečia galimybes projektuose vykdyti eksperimentinės plėtros veiklas.
Lyginant projektų biudžetus, ekspertų teigimu, pastebima jų didėjimo tendencija. IRT MTEP projektų prieš septynerius metus biudžetai litais apytikriai atitinka dabartinių projektų biudžetus eurais ar juos net viršija.
Darbuotojų skaičiaus prasme vyraujantis IRT projektų dydis (neįtraukus projekto metu teikiamų konsultacinių paslaugų) yra 15-25 darbuotojai, transporto projektuose – apie 12.
Populiariausias – dirbtinis intelektas, fintech srityje yra keblumų
IRT srityje didžioji dalis pareiškėjų projektų šiuo metu yra orientuoti į dirbtinio intelekto panaudojimą ir jo taikymus. Priemonės „Eksperimentas“ IRT tematikai „Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys“ skirta didžiausia ES investicijų suma – 14,4 mln. eurų, rezerviniame sąraše poreikis šiai tematikai – 20,8 mln. eurų.
Kaip teigė R. Jančauskas, dirbtinis intelektas yra patrauklus pareiškėjams – jo taikymams sukurta prieinama infrastruktūra, programinės įrangos bibliotekos ir įrankiai. „Vis tik retas projektas įneša indėlį į dirbtinio intelekto metodų vystymą. Apsiribojama metodų taikymais atskirose srityse, pavyzdžiui, medicinos diagnostikoje, kredito rizikos vertinime, įvairių sistemų dinamikos prognozavime ir pan. Tapo madinga aprašant projektų veiklas pabrėžti dirbtinio intelekto metodų taikymus, tačiau frazė „dirbtinis intelektas“ paraiškos medžiagoje nėra tas burtažodis, kuris automatiškai atrakina duris finansavimui“, – pabrėžė LVPA ekspertas.
Prie mažiau populiarių IRT tematikų priskirtina „Daiktų internetas“, kuriai skirta 1,2 mln. eurų ES investicijų. R. Jančausko teigimu, šios tematikos sąlyginai mažas populiarumas sietinas su idėjų, kurių įgyvendinimui reikalinga MTEP, trūkumu. Tiek įprastas internetas, tiek „daiktų internetas“ pirmiausia yra komunikacijos technologijos ir protokolai, o Lietuva šioje srityje dažnai tik naudoja tai, kas sukurta didžiųjų ryšio technologijų kompanijų ir tarptautinių techninių standartų komitetų.
Pasak R. Jančausko, nors „Daiktų interneto“ tematikos projektų, gavusių finansavimą, nėra daug, daiktų interneto susiejimas su dirbtinio intelekto taikymais turėtų būti viena iš vyraujančių tendencijų ateityje. G. Bureika taip pat yra įsitikinęs, jog dirbtinio intelekto panaudojimo problematika neabejotinai bus dominuojanti ir būsimuose transporto srities „Išmaniųjų transporto sistemų“ projektuose.
Prie mažiau populiarių IRT tematikų priskirtina ir „Įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas“, kuriai skirta 3 mln. eurų. R. Jančausko teigimu, anksčiau buvusi pastebima tendencija susieti virtualizacijos technologijas su kognityviniais mokslais, pažinimo, švietimo ir ugdymo procesais, palaipsniui silpnėja. Tai bent iš dalies paaiškina ir nedidelį tematikos „Įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas“ populiarumą.
Nelabai populiari ir tematika „Kibernetinis saugumas“, kuriai skirta 1,1 mln. eurų. „Kibernetinio saugumo tematika, nors ir aktuali, niekada nepasižymėjo MTEP projektų gausa, tradiciškai – 1-2 projektai. Lietuvoje yra tik kelios įmonės, vystančios kibernetinio saugumo sprendimus“, – komentavo R. Jančauskas.
Silpniausiai pasirodžiusi IRT tematika yra „Finansinės technologijos ir blokų grandinės“ (skirta 0 eurų, rezerviniame finansavime – 1,2 mln. eurų).
Transporto srityje iš dviejų „Eksperimento“ transporto srities tematikų finansuota tik „Išmaniosios transporto sistemos“, kuriai skirta 7,78 mln. eurų ES investicijų, rezerviniame sąraše poreikis šiai tematikai – 6,2 mln. eurų.
Transporto srityje „silpniausia grandis“ yra „Tarptautinių koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos (moduliai)“: nesulaukta nė vienos paraiškos.
Silpniausias sritis, pasak ekspertų, galima paaiškinti MTEP problematikos trūkumu arba nesugebėjimu ją išryškinti. Pareiškėjai dažnai MTEP supranta kaip galimybių ar įgyvendinamumo tyrimus, pavyzdžiui, blokų grandinių taikymų atveju problema formuluojama kaip „išsiaiškinti metodų tinkamumą“ vienam ar kitam funkcionalumui sukurti. Kadangi vertinimo metu vadovaujamasi Frascati vadovu, tai sudaro sunkumų priskiriant projekto veiklas MTEP. Iš kitos pusės, finansinės technologijos funkcionalumas priklauso įstatymais reguliuojamai sričiai, ir kaip inovacija dažnai nereikalauja MTEP veiklų, tai yra naujas funkcionalumas įgyvendinamas esamomis technologijomis.
G. Bureikos teigimu, įtaką daro ir tai, kad būtent tarptautinių transporto koridorių valdymo sprendimai turi ryškų tarptautinį aspektą, tai yra suponuoja būtinybę turėti projekto partnerį arba partnerius iš užsienio. Tai taip pat gali riboti įmonių ryžtą bei galimybes vystyti tokius projektus.
Ko dar reikėtų pasimokyti?
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimas – vienas iš reikšmingų ES investicinių priemonių tikslų, prisidedantis prie didesnės pridėtinės vertės projektuose kūrimo. LVPA ekspertų pastebėjimu, apžvelgiant „Intelekto“ ir „Eksperimento“ priemonių patirtį ir vertinant IRT bei Transporto verslo įmonių bendradarbiavimą su šalies mokslo ir švietimo įstaigomis, jų dalyvavimą MTEP projektuose, lyderis išlieka Kauno technologijos universitetas, išsiskiria ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas bei „Baltijos pažangių technologijų institutas“. Mažiau aktyvus šioje srityje Vilniaus universitetas. Kaip įprasta, mažiausiai matomas Vytauto Didžiojo universitetas.
LVPA ekspertai taip pat pastebi, kad, nors projektų MTEP kokybė laipsniškai gerėja, dalis Lietuvos įmonių neturi platesnės vizijos bei aiškios strategijos inovacijų srityje. „Didžioji dalis pareiškėjų teikiamose paraiškose savo kuriamas inovacijas vertina kaip „proveržio inovacijas“, „nauja pasaulyje“, „nauja pasauliniu lygmeniu“ ir pan. Vis dėlto vertinant projektuose numatytų kurti produktų naujumo lygį, ekspertinio vertinimo metu priskiriamas lygmuo tik „nauja rinkoje“ ar „nauja įmonei“, – atkreipė dėmesį R. Jančauskas.
Jo teigimu, pastebima tendencija kurti produktą, kuris, lyginant su esamais pasaulyje, išsiskirtų keliomis naujomis savybėmis, tačiau įprastai šios savybės nėra pakankamos pozicionuoti produktą kaip „nauja pasaulyje“ ar „proveržio inovaciją“. Tad didesnei pareiškėjų sėkmei LVPA ekspertai pataria kritiškiau įvertinti inovacijų apibrėžtį ir galimybes jas patobulinti.