Savaitgalį Birštone buvo registruojamas naujas drono rekordas – toliausiai pristatyta siunta. Riešutų kremas buvo skraidintas daugiau kaip 5 kilometrus nuo pakilimo vietos. Lietuvoje tokiam siuntų pristatymui vis dar keliami itin aukšti reikalavimai, bet tai nesutrukdė siekti ekologiško rekordo.
Savaitgalį Birštone buvo registruojamas naujas drono rekordas – toliausiai pristatyta siunta. Riešutų kremas buvo skraidintas daugiau kaip 5 kilometrus nuo pakilimo vietos. Lietuvoje tokiam siuntų pristatymui vis dar keliami itin aukšti reikalavimai, bet tai nesutrukdė siekti ekologiško rekordo.
Tolimiausia siunta pristatyta sėkmingai
„Bepiločiai orlaiviai yra ekologiškesnė transporto priemonė, kuri padėtų saugoti gamtą ir mažinti taršą. Šį kartą ir pati siunta ekologiška, skraidinome lietuviško prekinio ženklo „Orivego“ riešutų kremą, o skrydį atliko MB „Leadas“ („Drone Academy“) direktorius ir drono valdytojas Tadas Aleksandravičius“, – sako įmonės „ Logistiniai projektai“ vadovas Ignas Kurpius.
Bepilotę skraidyklę valdęs T.Aleksandravičius sako, jog rekordo siekimas - užduotis, kelianti stiprų jaudulį. „Šįsyk pristatėme siuntą gavėjui, gyvenančiam už 5,3 kilometro nuo pakilimo vietos, todėl atsiranda kur kas daugiau nežinomųjų dėl ryšio, interferencijos, vėjo gūsių, kritulių ir kitų aplinkybių, kurių negali numatyti“.
Vaikinas kaip vieną iš sėkmės priežasčių įvardijo glaudų komandinį darbą. Tačiau viena iš kliūčių šiai užduočiai įgyvendinti buvo ne tik nenuspėjamos oro sąlygos, bet ir skrydžiui reikalingi leidimai, maršruto planavimai.
Ar bepilotės skraidyklės pakeis laiškanešius?
Įsivaizduokite, kad staiga sugalvojote kažką pradžiuginti – nusiųsti dėžę ledų ar indelį riešutų sviesto, užsakote siuntimą bepiločiu orlaiviu ir netrukus pas jūsų bičiulį atskrieja pašto siunta. Galbūt Lietuvoje taip bus jau visai netolimoje ateityje, tačiau kol kas toks sumanymas vis dar gana sudėtingai įgyvendinamas. Kaip teigia I.Kurpius, kiekvienam skrydžiui reikia gauti leidimą.
„Įsivaizduokite, kas būtų, jei Lietuvoje įsigaliotų siuntų pristatymas bepiločiais orlaiviais, tačiau kiekvienam skrydžiui reikėtų gauti leidimą? Tai užtruktų daug laiko, o be leidimo galima skristi tik apie vieną kilometrą matomumo erdvėje“, – sako įmonės „Logistiniai projektai“ vadovas. Anot jo, tik su leidimu galima skristi toliau ir atsidurti už matomumo ribų, todėl Lietuvoje siuntos pristatymas dronu jau yra neeilinis įvykis.
Toliausio siuntos pristatymo rekordą, įvykdytą šį savaitgalį, numato registruoti ir VšĮ „Agentūra Factum“.
Bepiločių orlaivių siuntos pasaulyje populiarėja
Pirmieji bepiločiai orlaiviai buvo pradėti naudoti per Antrąjį pasaulinį karą. Pastaraisiais metais jų panaudojimas tampa vis įvairesnis, o vartotojų susidomėjimas sparčiai auga.
Daugelis užsienio pašto operatorių įgyvendina ir išbando bepilotį siuntų pristatymą savo versle, nes tai itin naudinga pristatymo priemonė krizinėse situacijose, pavyzdžiui, kai vaistus reikia pristatyti sunkiai pasiekiamose vietose. Tokie siuntiniai ypač praverstų COVID-19 pandemijos metu, kai žmonės stengiasi niekur neišeiti iš namų ir prekes užsisako internetu.
Pirmasis leidimas bepiločiu būdu pristatyti prekes JAV buvo suteiktas 2019 metais su „Google” susijusiai bendrovei „Wing”. Taip siuntos sėkmingai pristatomos Virdžinijoje. Dabar tokiu būdu siuntos kai kuriose vietose pristatomos ir Japonijoje bei Kinijoje, Kanadoje, Australijoje, sėkmingi bandymai vykdomi Kroatijoje.
Žinoma, nereikėtų pamiršti ir saugumo, todėl kol kas siuntos skraidyklėmis sėkmingiausiai gabenamos retai apgyvendintose kaimo vietovėse bei mažuose miestuose. Saugumo užtikrinimui šalys kuria sistemas, kuriose būtų stebimi ir apskaitomi tokie skrydžiai.
