Dėl daugelyje šalių kelis mėnesius įvestų griežtų karantino sąlygų, keliavimo suvaržymų ir priverstinio darbo iš namų sparčiai kito žmonių bendravimo ir elgesio, naudojimosi paslaugomis įpročiai.
Asociatyvi „Picxabay“ nuotr.
„Dauguma per karantiną susikūrusių įpročių tikrai išliks ir pandemijai praėjus, ypač tai prognozuojame finansų srityje. O ilgalaikis koronaviruso pandemijos palikimas bus tas, kad skaitmeninė revoliucija apims net ir tas sritis, kurios iki šiol delsė imtis pokyčių. Matome spartų visuomenės skaitmenizavimą, persikėlimą į internetinę erdvę. Tai reiškia, kad ir dauguma finansinių paslaugų bus teikiama nuotoliniu būdu“, – Alfa.lt sakė tarptautinės finansų kompanijos „Mambu“ vykdantysis direktorius Lietuvoje Andrius Bagdonavičius.
Jo nuomone, šiuo metu klesti būtent tos fintech kompanijos, kurios padeda žmonėms atlikti reikalus nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, kreiptis dėl hipotekos ar atlikti elektroninį apmokėjimą.
Nepriklausomos tarptautinių konsultacijų grupės „DeVere Group“ duomenimis, dėl koronaviruso protrūkio fintech programų naudojimas Europoje pastaruoju metu išaugo 72 proc.
Fintech plėtrą sieja su ekonomine nauda
Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau kaip 200 fintech kompanijų – tai yra antras pagal dydį fintech centras Europoje pagal licenciją turinčių bendrovių skaičių, pirmoje vietoje – Jungtinė Karalystė.
Lietuvos bankas fintech plėtrą (atitinkamą kryptį ir priemonių planą yra patvirtinusi ir Vyriausybė) sieja su ekonomine nauda Lietuvai ir jos vartotojams.
„Vertiname ne atskiras bendroves, o jų visumą – fintech ekosistemą: informacinių technologijų įmones, teisininkų kontoras, auditorius ir kitas konsultacines paslaugas teikiančias įmones. Fintech apima labai platų paslaugų spektrą: mokėjimo, nuotolines skaitmenines paslaugas, blokų grandinės technologiją, duomenų debesijos infrastruktūrą, dirbtinį intelektą, procesų automatizavimą, registrų įdarbinimą ir kt.“ – Alfa.lt sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Jos teigimu, inovacijos, įskaitant ir finansų sritį, yra vienas iš ekonomikos augimo variklių, kuriančių didžiausią pridėtinę vertę, o tai ypač svarbu įveikiant ir COVID-19 poveikį šalies ūkiui.
Finansų ministerija taip pat pripažįsta, kad Lietuva siekia tapti finansinių technologijų lydere pasaulyje.
„Šiuo metu šalyje veikia 210 fintech įmonių. Jose dirba 3400 žmonių, ir šie skaičiai nuolat auga. Vilnius pagal tarptautinį fintech indeksą (angl. The Global FINTECH Index) puikuojasi 4-oje vietoje pasaulyje. Tai rodo, kad Lietuva jau šiuo metu yra finansinių paslaugų vartai į Europą ne ES šalims. Ypač Azija yra labai plati rinka: Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, o stiprių įmonių atėjimas iš minėtų šalių būtų laimėjimas Lietuvai“, – teigiama ministerijos atsakyme Alfa.lt.
Nauja realybė skatins bankų ir fintech įmonių bendradarbiavimą
„Mambu“ vykdantysis direktorius A. Bagdonavičius mano, kad dauguma fintech įmonių yra puikiai pasirengusios prisitaikyti prie naujosios realybės.
„Tai yra gana nauja industrija, kurioje kompanijos kuria savo paslaugas ir produktus debesijos technologijomis. Tai leidžia toliau sklandžiai tęsti operacijas. Kitų sektorių įmonės transformacijos kelyje taip pat išnaudos fintech kompanijų kuriamas paslaugas“, – prognozavo jis.
Šie pokyčiai, pašnekovo nuomone, neabejotinai darys įtaką bankų sektoriui bei keis bendradarbiavimą tarp tradicinių bankų ir fintech įmonių.
„Bankinis sektorius šiuo metu susiduria su keliais iššūkiais: sutrumpintos darbo valandos, reguliuojami ir mažinami klientų srautai; kai kurie padaliniai apskritai uždaromi, operacijos perkeliamos į internetinę erdvę, taikomos nuotolinio bendravimo priemonės. Kartu auga su finansiniais sunkumais susidūrusių klientų, siekiančių gauti konsultacijas šiuo ypatingu laikotarpiu, skaičius. Verslai, netekę pajamų, atsiduriantys ties bankroto riba, taip pat vis dažniau kreipiasi į bankus. Tad apkrovimas tikrai nemažas“, – pastebėjo A. Bagdonavičius.
Todėl vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandien susiduria bankai, jo nuomone, yra skaitmeninė transformacija, greitis ir lankstumas.
„Gyvename skaitmeninės revoliucijos amžiuje, o skaitmenizavimas tik dar sparčiau įgauna pagreitį šios pandemijos akivaizdoje, – mano jis. – Tradiciniai bankai susiduria ne tik su technologiniais iššūkiais, bet ir su tradicinės bankininkystės palikimu, korporatyvine politika ir biurokratija. Tačiau bankai bus priversti keisti tai, kaip jie teikia paslaugą: tapti lankstūs ir mobilūs, antraip bus sunku išlaikyti klientą. Šiuolaikinis banko klientas siekia gauti paslaugą ten ir tada, kur ir kai ji jam yra reikalinga. Jis tikisi aukščiausio lygio paslaugos ir lanksčių, poreikius atitinkančių produktų, galimybės pasiekti banką naudojant programėlę telefone. Būtent dėl šių priežasčių bendradarbiavimas tarp tradicinių bankų ir fintech įmonių tampa būtinas, nes vieni kuria technologiją, kiti turi klientų bazę.“
Kas yra komponuojama bankininkystė?
Vienas iš būdų įveikti dabartinius iššūkius, A. Bagdonavičiaus nuomone, yra vadinamoji komponuojama bankininkystė (angl. composable banking), suteikianti klientui pasirinkimo laisvę, lankstumą ir greitį.
Pavyzdžiui, bankinė platforma, paremta debesijos technologija, leidžia bankams ir fintech įmonėms rinktis šiuo principu paremtas sistemas. Jiems tai padeda kurti modernią paslaugą savo klientams, išlaikant konkurencinį pranašumą ir nuolatinį tobulinimą.
„Šiandien netgi paprasčiausia bankinė paslauga reikalauja daugybės sistemų sujungimo, operacijų apdorojimo, sprendimų priėmimo, ataskaitų generavimo, analitikos, autentifikacijos, saugumo užtikrinimo. Užuot kiekvienai funkcijai dedikuojant atskirą programėlę, jos atskiriamos ir sujungiamos įvairiais būdais, taip teikiant vis kitokią paslaugą klientui“, – pasakojo A. Bagdonavičius.
Anot jo, komponuojama bankininkystė nėra patentuotų, iš anksto apibrėžtų modulių rinkinys. Palyginimui labiau tiktų dėlionė ir lego kaladėlės. Dėlionės žaidimas leidžia detales sudėti tik į joms tinkančias iš anksto nustatytas vietas, o lego kaladėlėmis galima nepriklausomai konstruoti įvairius darinius.
Didžiausią plėtrą planuoja Vilniuje
Vilniuje kompanija „Mambu“ per ateinančius metus planuoja įdarbinti daugiau kaip 100 naujų darbuotojų. Tai didžiausia šios kompanijos plėtra pasaulyje.
„Mambu“ dirba beveik 300 darbuotojų. Bendrovė, be naujai įsteigto padalinio Vilniuje, šiuo metu jau veikia Berlyne, Amsterdame, Drezdene, Jasuose, Londone, Majamyje, Sidnėjuje ir Singapūre. Pagrindinė įmonės būstinė įsikūrusi Vokietijoje.
„Lietuvoje yra daugybė aukšto lygio specialistų, todėl Lietuva įdomi fintech investuotojams. Šiuo metu ieškome nemažai specialistų – nuo inžinierių iki vadovų. Galime puikiai dirbti ir karantino ar įvairių galimų judėjimo suvaržymų sąlygomis, nes „Mambu“ ir yra sukurta skatinti virtualios komandos bendradarbiavimą, suteikia darbuotojams įrankius dirbti iš namų, tad darbas vyksta taip pat sklandžiai kaip ir anksčiau, o viruso galima išvengti“, – sakė A. Bagdonavičius.
Pasak jo, būtent naujausios technologijos įmonei leidžia išlaikyti darbuotojus ir kurti naujas darbo vietas, kai daug verslų yra priversti su savo darbuotojais atsisveikinti.
2011 m. Berlyne kaip startuolis įkurtas „Mambu“ Lietuvoje veikia nuo 2020 m. kovo.
„Mambu“ savo veiklą pradėjo kaip bankinių technologijų teikėja mikrofinansų įstaigoms. Dabar kompanija išaugusi į didžiulę programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) bankininkystės platformą bei teikia skolinimo, indėlių, smulkaus ir vidutinio verslo bankininkystės, komercinių paskolų teikimo, prekybos finansų paslaugas.
Įmonė aptarnauja daugiau nei 250 klientų, tarp jų – finansinių technologijų bendrovės N26 ir „OakNorth“, telekomunikacijų milžinė „Globe Telecom“, taip pat bendrovė prižiūri banko „Santander“ projektą „Asto“ ir banko ABN AMRO paslaugą „New10“.