Birželio 15-18 d. vyko tarptautinė virtuali konferencija „Fintech Week Lithuania“. Skaitmeninių technologijų pagalba joje savo įžvalgomis apie kibernetinį saugumą, kovą su pinigų plovimu ir finansinių technologijų ateitį dalinosi garsiausi pasaulio technologijų ekspertai.
Mažos detalės – didelės problemos
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ekspertė, „FTI Consulting“ vykdančioji direktorė Federica Taccogna įsitikinusi, kad finansinių nusikaltimų ir pinigų plovimo tema yra ypatingai aktuali šiandien, kadangi sukčiavimo atvejų paprastai padaugėja krizių metu. Pranešėjos nuomone, sukčiai naudojasi išaugusia žmonių baime ir neužtikrintumo jausmu, o nusikaltimai dažniausiai pasireiškia didesnės rizikos ir silpnesnės kontrolės srityse. Mažesnės fintech įmonės ir startuoliai neretai tampa įrankiais sukčių rankose.
„Prastas finansinių nusikaltimų grėsmės suvokimas ir neadekvatus rizikų vertinimas dažnai tampa pinigų plovimo skandalų priežastimi. Pačios įmonės turi edukuotis ir išmokti įsivertinti rizikas, įstatymų leidėjai turi geriau suprasti fintech industriją, kad galėtų reaguoti į jai kylančius iššūkius, o didieji bankai – domėtis finansinėmis technologijomis ir ieškoti sąlyčio taškų, siekiant kuo sklandžiau integruoti fintech į bendrą finansų ekosistemą“, – teigė F. Taccogna.
Jos nuomone, kriptovaliutos iš esmės nėra blogas dalykas, tačiau turi būti užtikrinta tinkama šios srities institucinė priežiūra. Ne visi pasaulio reguliatoriai turi pakankamai resursų, kad pasivytų sparčiai besivystantį fintech ir skaitmeninių finansų pasaulį, dėl to sukčiai naudojasi spragomis tam tikrose jurisdikcijose.
Europa, tame tarpe ir Lietuva, pirmauja įgyvendinant atitikties ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Pavyzdžiui, AMLD 5 – penktoji Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos direktyva turi didelę reikšmę fintech ir kriptovaliutų rinkos priežiūrai, todėl reguliatoriai tam skiria ypatingą dėmesį. Ekspertė, vadovavusi pinigų plovimo kriminaliniams tyrimams JAV, Libijoje, Panamoje, Hong Konge, Maltoje ir kitur, teigė, kad Lietuva, siekdama parodyti savo rimtą požiūrį šioje srityje, įgyvendino netgi griežtesnius reikalavimus, negu buvo rekomenduota.
Kibernetinis saugumo aktualumas neblėsta
Ekspertai teigia, kad kibernetinių atakų pasaulyje skaičius eksponentiškai auga, jos tampa vis įmantresnės, keičiasi įsilaužėlių elgesys. Kibernetinio saugumo temos aktualumą paaštrino ir dabartinė koronaviruso krizė, nurodžiusi į verslo ir valstybės institucijų saugumo spragas.
„Įsilaužėliai turi pranašumą prieš mus – jiems reikia rasti vos vieną spragą, vieną trūkumą, – o mums reikia apsaugoti ištisas sistemas. Koronaviruso pandemijos metu, kai žmonės masiškai pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, išryškėjo, kad turime sparčiau diegti skaitmeninius ir kibernetinius sprendimus. Pamatėme, kad įmonės visiškai nėra pasiruošusios tokiems pokyčiams“, – konferencijoje „Fintech Week Lithuania“ teigė Malte Pollmann, „Utimaco“ saugumo vadovas.
Jo teigimu, susidūrę su staigiu poreikiu dirbti iš namų, žmonės turėjo prisitaikyti prie naujos darbo realybės, kurioje susiduria su naujais saugumo iššūkiais. Nežinodami kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, darbuotojai rizikuoja pakliūti į sukčių pinkles ir pakenkti visai įmonei. „Įmonėms svarbu investuoti ne tik į saugumo sistemas, bet ir į darbuotojų švietimą ir apmokymą kibernetinio saugumo klausimais“, – sakė M. Pollmann.
Kalbėdamas apie fintech įmonių ir startuolių požiūrį į kibernetinį saugumą, M. Pollmann akcentavo, kad daugelis jų neprioretizuoja šios srities dėl to, kad neturi pakankamai žinių rizikoms suvokti. Ekspertas teigė, kad yra būtina edukuoti fintech įmones ir startuolius apie finansų verslo ypatumus, darbą su klientų finansiniais duomenimis ir už to slypinčias grėsmes.
Tvari finansų transformacija
Klimato kaita ir tvarumas yra vienos dažniausiai aptariamų temų pastaraisiais metais ir neišvengiamai atkeliauja į finansų pasaulį. „Swedbank“ vadovė Lietuvoje Dovilė Grigienė teigė, kad tvarūs arba žalieji finansai yra karščiausia tendencija ir įmonės privalo spėti į šį traukinį. „Stebime vartotojų elgsenos pokyčius ir iš jų ateinantį žalesnių sprendimų poreikį. Tai verčia verslus transformuotis ir perstumdyti savo veiklos prioritetus, pirmenybę suteikiant tvaresniems sprendimams“, – sakė D. Grigienė. Jos manymu, fintech industrija turi galimybę tapti šios srities lyderiais, o tradicinis finansų verslas bus paskatintas keistis įstatymų pagalba.
„International Finance Corporation“ atstovas Otavio Lopes teigė, kad augantis žmonių sąmoningumas ir domėjimasis tvarumu paskatino pokyčius bankų, finansų fondų ir net valstybių politikoje, tačiau to nepakanka, kad įvyktų transformacija. „Finansų sektorius turi pradėti sieti investicijas su tvariais projektais, turinčiais gerus finansinius rezultatus, kad tai taptų papildoma motyvacija. Taip pat yra svarbu matuoti tvarių investicijų poveikį ir jį „įdaiktinti“, įvardijant, pavyzdžiui, kiek medžių buvo išsaugota, darbo vietų sukurta arba vandens litrų išvalyta už investuotus pinigus“, – sakė O. Lopes.
Pranešėjas teigė, kad įstatymų leidėjams svarbu nukreipti investicijas į tvarumą skatinančias priemones, tačiau nepamiršti akcentuoti socialinės atsakomybės aspekto, kuris turėtų pasitarnauti kaip papildoma motyvacija verslui atsigręžti į tvarius projektus.