Neseniai paskelbtame Europos Komisijos šių metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį, tačiau giliomis skaitmeninio raštingumo žiniomis mūsų šalies visuomenė pasigirti dar negali – Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei ES vidurkis. 
Neseniai paskelbtame Europos Komisijos šių metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį, tačiau giliomis skaitmeninio raštingumo žiniomis mūsų šalies visuomenė pasigirti dar negali – Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei ES vidurkis.
DESI indeksas apskaičiuojamas atsižvelgiant į tokius rodiklius: galimybė naudotis e. ryšiu, visuomenės skaitmeninių įgūdžių lygis, naudojimosi e. ištekliais apimtis, skaitmeninių technologijų taikymas veikloje ir elektroninių viešųjų paslaugų lygis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvos visuomenės skaitmeniniai įgūdžiai įvertinti kukliausiai iš šių penkių kategorijų. Mūsų šalis šioje srityje surinko 43,8 balo ir užėmė 18 vietą tarp ES valstybių, tiesa, palyginti su ankstesniais metais palypėjusi vienu laipteliu aukštyn. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 56 proc. gyventojų (ES vidurkis – 58 proc.), aukštesnius nei pagrindinius – 32 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 33 proc.). Pagrindinius programinės įrangos naudojimo įgūdžius turi 58 proc. gyventojų, ES vidurkis yra 61 proc.
„Nors daugelyje vertintų sričių Lietuva praėjusias metais padarė akivaizdžią pažangą, Lietuvos visuomenės drąsiai pavadinti skaitmenine, deja, dar negalime. Akivaizdu, kad didesnį dėmesį derėtų skirti visuomenės motyvavimui nuolat tobulinti skaitmeninius gebėjimus“, – sako Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis.
Apibendrinus visų kategorijų rezultatus, Lietuva surinko 53,9 balo (ES vidurkis yra 52,6 balo) ir užėmė 14-ą vietą, aplenkdama kaimynes Latviją (18 vieta) ir Lenkiją (23 vieta), tačiau atsilikdama nuo Estijos (7 vieta). Visoje ES pagal bendrus skaitmeninės veiklos rezultatus pirmauja Suomija, Švedija, Danija ir Nyderlandai, o žemiausias vietas užėmė Bulgarija, Graikija, Rumunija ir Italija.
Geriausiai įvertinta sritis – viešosios skaitmeninės paslaugos
Pasak E. Čivilio, tai, kad Lietuva pasiekė geresnių rezultatų nei ES vidurkis arba pasistūmėjo į priekį beveik visuose skaitmeninių viešųjų paslaugų srities segmentuose, yra pastangų stiprinti skaitmeninių technologijų naudojimą įvertinimas ir įrodymas, kad šios technologijos vis labiau įsigali mūsų kasdienybėje. „Skaitmeninių technologijų ir įgūdžių jomis naudotis svarba ypač išryškėjo pastaruoju metu, kai dėl koronaviruso pandemijos didžioji dalis mūsų buvome priversti tiek dirbti, tiek bendrauti nuotoliniu būdu“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras.
Geriausiai Lietuva pasirodė skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje – čia mūsų šalis lenkia ES vidurkį jau penkerius metus iš eilės. 81,4 balo įvertinta Lietuva (ES vidurkis – 72 balai) užėmė šeštą vietą tarp visų ES valstybių. E. valdžios paslaugomis naudojosi 8 iš 10 Lietuvos interneto vartotojų. „Šie rezultatai rodo, kad einama teisinga linkme, tad reikia galvoti ir apie tolimesnę pažangą, kurią tvirtai palaiko ir šalies vyriausybė, ir visuomenė, ir verslo sektorius“, – teigia E. Čivilis.
Informacijos dalijimosi elektroninėmis priemonėmis rezultatai Lietuvoje taip pat yra labai geri – 48 proc. šalies įmonių dalijasi informacija elektroninėmis priemonėmis, palyginti su 34 proc. siekiančiu ES vidurkiu.
Lietuviai antri ES pagal naujienų skaitymą internete
Lietuvos gyventojai palyginti aktyviai naudojasi interneto paslaugomis – 57,3 balo šioje srityje įvertinta Lietuva yra 13 tarp ES valstybių. Naudojimosi internetu lygis kasmet auga (81 proc. Lietuvos gyventojų, 20 vietas ES), tuo pačiu mažėja gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu – jų dalis yra 15 proc. (21 vieta ES, ES vidurkis – 9 proc.).
Pasak viceministro, DESI indeksas parodė, kad aktyviausiai Lietuvos gyventojai internete skaito naujienas (91 proc. interneto naudotojų, 2 vieta ES), naudojasi vaizdo telefonija (75 proc. interneto naudotojų, 4 vieta ES), elektroninės bankininkystės paslaugomis (79 proc. interneto naudotojų, 8 vieta ES), klausosi muzikos, žiūri vaizdo įrašus ar filmus (84 proc. interneto naudotojų, 11 vieta ES), jungiasi prie socialinių tinklų (74 proc. interneto naudotojų, 12 vieta ES).
Tiesa, yra ir sričių, kur mūsų šalies gyventojai atsilieka nuo statistinio europiečio. Štai internetu perka 59 proc. (20 vieta ES), o parduoda vos 11 proc. interneto naudotojų (25 vieta ES, ES vidurkis – 22 proc.).
Internetu mokomės vangiai
E. Čivilio teigimu, vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų internetą naudoja mokymosi ar savišvietos tikslais – internetu mokosi tik 9 proc. interneto naudotojų (14 vieta ES).
Stipriai atsiliekame ir informacinių technologijų pakraipos studijų srityje – nors informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų dalis šiemet padidėjo iki 2,7 proc. (23 vieta ES), tačiau tai vis dar yra žemiau ES vidurkio, kuris siekia 3,6 proc. Moterų, dirbančių informacinių ir ryšių technologijų srityje, dalis išliko nepakitusi ir yra tokia pati, kaip bendras ES vidurkis – 1,4 proc. (16 vieta ES).
Pasak viceministro, padėti šalies gyventojams išmokti efektyviai ir atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei internetu siekia įvairūs valstybės bei privataus sektoriaus remiami projektai bei iniciatyvos. Kaip antai projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurio mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 55 tūkst. gyventojų.
„Šio projekto tikslinė grupė – žmonės, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami. Projektas šalies viešosiose bibliotekose ir nuotoliniu būdu nuolat organizuoja pradedančiųjų ir pažengusių interneto naudotojų nemokamus mokymus įvairiomis temomis, taip pat sudaro galimybę skaitmeninio raštingumo žinias gilinti savarankiškai. Tokie projektai yra vertingi ne tik tuo, kad suteikia žmonėms reikalingų praktinių ir gyvenime praverčiančių žinių, bet ir prisideda prie skaitmeninės visuomenės stiprinimo“, – sako E. Čivilis.
