Tris mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas ne tik paskatino persiorientuoti verslą ir didelį dėmesį skirti e. prekybai, bet ir pakeitė vartotojų įpročius. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad kas penktas karantino metu internetu pirko daugiau nei įprastai ir beveik penktadalis ketina ir toliau internetu pirkti daugiau.
Tris mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas ne tik paskatino persiorientuoti verslą ir didelį dėmesį skirti e. prekybai, bet ir pakeitė vartotojų įpročius. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad kas penktas karantino metu internetu pirko daugiau nei įprastai ir beveik penktadalis ketina ir toliau internetu pirkti daugiau. Šiuo laikotarpiu bendrai Baltijos šalyse prekyba e. parduotuvėse padidėjo apie 80 proc., o siuntų srautai Lietuvoje augo 54 proc.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tokias karantino tendencijas atskleidė verslumo ir eksporto agentūros „Versli Lietuva“ inicijuota Lietuvos gyventojų apklausa bei organizacijos partnerių atliktos klientų analizės.
Kas penktas perka internetu
„Verslios Lietuvos“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad karantino metu penktadalis (20 proc.) apklaustųjų internetu pradėjo pirkti daugiau, trečdalis (30 proc.) – pirko tiek pat, kiek ir iki karantino, beveik dešimtadalis (9 proc.) pirko mažiau, o 41 proc. atsakė, kad iš viso neperka internetu.
„Karantino paskelbimas sujaukė įprastą žmonių rutiną – dauguma fizinių parduotuvių turėjo užsidaryti, lankytis maisto parduotuvėse, vaistinėse tapo nesaugu, todėl e. prekyba įgavo didelę reikšmę. Iš apklausos rezultatų matome, kad net kas penktas mūsų šalies gyventojas pradėjo daugiau pirkti internetu. Šiek tiek daugiau internetu pirko moterys (22 proc.) nei vyrai (17 proc.), pastebėjome, kad dažniau virtualiai pradėjo pirkti 26–35 m. (33 proc.) ir 18–25 m. (28 proc.) Lietuvos gyventojai, taip pat tie, kurių vidutinės pajamos per mėnesį yra didesnės nei 700 Eur (34 proc.) bei didžiųjų miestų gyventojai (29 proc.)“, – įžvalgomis dalinasi „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė.
Pasak I. Juozapavičienės, tai, kad beveik kas dešimtas per karantiną internetu pirko mažiau nei įprastai, galėjo lemti pasikeitusios darbo sąlygos, krizės baimė, noras šiuo laikotarpiu pataupyti ateičiai. Labiau neramina rezultatai rodantys, kad net 41 proc. apklaustųjų iš viso neperka internetu. Tai indikuoja, jog daliai Lietuvos gyventojų vis dar trūksta naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžių, vis dar bijoma pokyčių bei inovacijų, o tuo pačiu tai rodo didžiulę neišnaudotą e. komercijos rinką vidaus rinkoje.
Pradėję daugiau pirkti internetu nurodė, kad dažniau nei įprastai internetu pirko grožio prekių (35 proc.), maisto ir gėrimų (34 proc.), buities apyvokos prekių (33 proc.), aprangą, avalynę ar aksesuarus (29 proc.). Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės perka internetu yra patogumas (65 proc.), pigumas (49 proc.) ir didesnis pasirinkimas (31 proc.). Įdomu tai, kad 17 proc. šalies gyventojų mano, kad apsipirkti internetu yra šiuolaikiškas ir madingas būdas, tai būdingiausia jauniausiems (18–25 m.) apklausos respondentams.
Ir thliau rinksis apsipirkimą internetu
Panašu, kad per karantiną išaugęs e. prekybos populiarumas nesitrauks ir jam pasibaigus – beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų ketina ir toliau daugiau pirkti internetu, 73 proc. pirks tiek pat, kiek ir iki karantino, o 10 proc. nusprendė, kad pirks mažiau.
„Šias pasikeitusias vartotojų elgsenos tendencijas greitai pastebėjo ir e. prekybos potencialą įvertino Lietuvos verslininkai. Vos tik paskelbus karantiną „Versli Lietuva“ pradėjo pagalbos verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“ ir pakvietė vienoje vietoje registruotis lietuviškas smulkaus ir vidutinio verslo e. parduotuves. Jau per pirmąsias savaites užsiregistravo daugiau nei 700 verslų, o dabar šiame e. parduotuvių sąraše jų yra beveik dvigubai daugiau – apie 1200. Kas dešimta e. parduotuvė – nauja, įsikūrusi karantino laikotarpiu. Verslai suprato, kad vienintele galimybe išlikti yra verslo vystymas internetinėje erdvėje, todėl išnaudojo visus įmanomus kanalus, kad būtų labiau matomi, konsultavosi su mūsų suburta mentorių komanda įvairiais e. komercijos klausimais, pasinaudojo iniciatyvos partnerių parengtais specialiais pasiūlymais, kurie suteikė galimybę greičiau ir paprasčiau skaitmenizuoti verslą“, – pasakoja I. Juozapavičienė.
Prekyba e. parduotuvėse išaugo 80 proc.
Iniciatyvos „Internete karantino nėra“ partnerio banko „Luminor“ klientų atsiskaitymų srauto analizė rodo, kad karantino metu net 30 proc. sumažėjo atsiskaitymai grynaisiais, o bendrai Baltijos šalyse prekyba e. parduotuvėse padidėjo apie 80 proc.
„Reikšmingiausias augimas pastebimas Estijoje ir Lietuvoje, tačiau taip yra todėl, kad Latvijoje e. prekyba ir iki karantino buvo įprasta banko klientams. Įspūdinga, kaip verslas greitai išmoko karantino pamokas – „Luminor“ banko atlikta smulkaus ir vidutinio verslo apklausa rodo, kad tarp pokyčius planuojančių verslininkų daugiau nei 30 proc. žada plėsti savo prekybą internetinėje erdvėje, dar 20 proc. ketina išnaudoti socialinių tinklų privalumus siekiant didinti veiklos žinomumą“, – sako „Luminor“ banko Nuotolinių pardavimų verslo klientams skyriaus vadovė Diana Kačanauskaitė.
Siuntų kiekiai viršijo Kalėdų laikotarpio piką
Kito iniciatyvos partnerio „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius pasakoja, kad esminis pokytis, kurį pajautė įmonė, buvo išaugęs e. komercijos (B2C) klientų skaičius, kuomet verslas siunčia prekes galutiniam vartotojui.
„Prieš karantiną verslas klientui (B2C) ir verslas verslui (B2B) klientų segmentų santykis buvo 30 proc. ir 70 proc., o karantino metu šis santykis apsivertė ir siekė 40 proc. ir 60 proc. Karantinui pasibaigus abejojame, ar esamas santykis išliks ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau į tokią pačią pieš karantiną buvusią stadiją greičiausiai taip pat nebegrįšime“, – įžvalgomis dalinasi G. Bilevičius.
Jo teigimu jau trečiąją karantino savaitę siuntų kiekiai pasiekė Kalėdų laikotarpio piką. Ketvirtąją ir penktąją savaitę siuntų srautas augo ir toliau, jis buvo 57 proc. didesnis nei įprastai. Nors lyginant su karantino pradžia siuntų kiekiai jau turi tendenciją mažėti, tačiau vis dar išsilaiko labai aukštame lygyje.
Esminės klaidos karantino metu
Nors karantinas į internetinę erdvę atvedė didžiulius kiekius naujų, iki tol tik fizinėse parduotuvėse apsipirkinėjusių klientų, iniciatyvos „Internete karantino nėra“ partnerio NFQ Verslo skaitmenizacijos vadovas Jurgis Gylys pastebi, kad šie keli mėnesiai išgrynino ir esmines internetinių verslų problemas.
„Per šį laikotarpį galėjome pamatyti, kaip e. parduotuvės sugeba susitvarkyti su didžiuliais užsakymų kiekiais, t. y., kaip jos moka suvaldyti savo verslo procesus taip, kad staigiai pakilus pardavimams, nenukentėtų klientų aptarnavimo kokybė ir klientui paslauga būtų suteikiama laiku. Būdami aktyviais Lietuvos e. komercijos dalyviais, stebėjome rinką ir matėme, kaip verslai, nesugebėję vykdyti gaunamų užsakymų gausos, karantino metu augo tik iš pradžių, o vėliau nepatenkinti klientai buvo prarasti visam laikui. Kartais, jei pardavimai auga vien dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau konkurentai auga daug greičiau, tai gali rodyti ne verslo sėkmę, o kad kažkur yra daromos klaidos“, – savo patirtį atskleidžia J. Gylys.
Anot jo, svarbiausia suprasti, koks yra klientas, ko jis tikisi, pabandyti įsijausti į situaciją ir įpročius. Reikia apgalvoti, kodėl klientas eidavo į fizinę parduotuvę, kokia ten buvo patirtis, ar jam reikėjo konsultacijų renkantis prekę. Atsakius į šiuos klausimus, lengviau rasti tinkamus sprendimus sėkmingo e. verslo vystymui.
„Verslios Lietuvos“ užsakymu Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Apklausa vyko 2020 m. gegužės 18-27 d.
