Lietuvoje finansinių technologijų sektorius yra vienas pažangiausių pasaulyje. Vilnius neseniai tapo didžiausiu reguliuojamų fintech įmonių centru Europos Sąjungoje, o parankia šalies įstatymine baze jau džiaugiasi ir didžiausios pasaulio finansų bendrovės.
Lietuvoje finansinių technologijų sektorius yra vienas pažangiausių pasaulyje. Vilnius neseniai tapo didžiausiu reguliuojamų fintech įmonių centru Europos Sąjungoje, o parankia šalies įstatymine baze jau džiaugiasi ir didžiausios pasaulio finansų bendrovės. UAB „Egroup EU“, kuri valdo prekės ženklą „Creditonline“, vadovo Juozo Rupšio teigimu, galime didžiuotis tuo, kad prie skaitmenizavimo lietuviai ir čia veikiančios finansų įmonės nuolat prisitaiko vieni pirmųjų pasaulyje, nors kol kas šio savo pranašumo iki galo ir neišnaudojame.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Finansavimą gauti nelengva, bet fintech bendrovės šią situaciją keičia
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje net 13 proc. smulkių ir vidutinių įmonių vadovų skundžiasi prasta prieiga prie finansavimo išteklių, tačiau didžiulis kiekis fintech bendrovių šią situaciją nuolat gerina. 2019 m. Lietuvos banko apklausoje net 27 proc. apklaustų įmonių atstovų nurodė jaučiantys alternatyvaus finansavimo poreikį, o finansinių paslaugų įmonių asociacijos (FINCO) statistika rodo, kad nebankinio finansavimo augimas pastebimas ir privačiame sektoriuje.
J. Rupšio teigimu, finansinių paslaugų rinkoje Lietuva technologiškai visiškai neatsilieka nuo kitų Europos šalių: „Anaiptol, mes į Europos rinką įnešame daugiau naujovių nei pasiimame. Mūsų šalies finansinių technologijų lygis aukštas: blockchain, kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ir kitos sąvokos Lietuvoje vartojamos jau kurį laiką, tuo tarpu užsienio įmonės šias technologijas įvaldyti pradėjo vėliau. Privalome toliau šią lyderystę saugoti.“
Technologiškai pirmaujame, bet užsienio šalių bijome
Vis tik finansavimo trūkumą fintech bendrovės galėtų padėti išspręsti dar efektyviau, jeigu nepabijotų greičiau žengti į užsienio rinkas: „Reikia tapti globaliais rinkos žaidėjais ir taip skatinti didesnį konkurencingumą. Europos rinkoje finansavimo trūkumo problema yra žymiai mažesnė, nes daugelyje šalių yra didesnė konkurencija. Laikui bėgant ir vystantis kreditų paslaugai, visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, atsirado papildomi servisai, technologijos, reguliatorių reikalavimai, kurie gerina šios paslaugos kokybę. Lietuvos finansų bendrovės dažnai siūlo ypač pažangius technologinius sprendimus, tad užsienio rinkos joms bijoti nereikėtų“, – problemos sprendimą siūlo J. Rupšys.
Ir nors Lietuva finansinių bendrovių gausa skųstis negali, tikrai dideli rinkos žaidėjai čia yra vos keli, tad būtent todėl ir susidaro situacija, kurioje dominuoja kelios įmonės. Ši problema galėtų būti išsprendžiama ne tik Lietuvos įmonėms plečiantis užsienyje, bet ir suteikiant galimybę užsienio bendrovėms lengviau įeiti į Lietuvos rinką.
„Kreditavimo rinkoje nėra laisvo judėjimo. Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai bei galimybės riboja finansinių bendrovių konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių, bet jau pamažu judame paprastesnės rinkos link, tuo rūpinasi Europos Sąjungos institucijos. Didesnė konkurencija finansų sektoriuje Lietuvai būtų tik į naudą“, – pasakoja J. Rupšys.
Naujovės kardinaliai keičia įmonių įpročius
Fintech įmonės šiuo metu labai daug dėmesio skiria finansinių technologijų sprendimams ir būtent šios naujovės suteikia daugiausia naudos, mat leidžia sukurti glaudesnį ryšį su partneriais ir teikti paslaugą efektyviau. Be abejo, kartais nutinka ir taip, kad įmonių darbuotojus prie naujovių tenka pratinti, bet Lietuvos verslai technologijoms yra imlūs ir po trumpo apsipratimo laikotarpio atsigręžti į senuosius sprendimus paprastai nebenori.
FINCO direktorius Šarūnas Frolenko aiškina, kad technologijos ypač greitai keičia finansų bendrovių partnerių įpročius: „Jie keliasi į skaitmeninę erdvę, o fintech bendrovės konkuruoja, kurios tas naujoves pritaikys greičiau. Tai skatina tolimesnį progresą ir vartotojų įpročių pokyčius, kas sukuria potencialą Lietuvai tapti finansinių paslaugų lyderiais Europoje.“
Ateityje – daugiau nuotolinių paslaugų, saugumo ir dirbtinio intelekto
Nors kitose pasaulio rinkose finansinių paslaugų įmonės elgiasi kiek konservatyviau, Lietuvoje šios įmonės naujoves pritaiko pirmosios. J. Rupšio manymu, pandemija technologijų diegimą Lietuvoje ir pasaulyje tik labiau paskatins: „Vartotojai yra pasiruošę priimti naujoves, todėl finansų įmonės vis daugiau paslaugų teiks nuotoliniu būdu. Be abejo, valdžiai reikėtų greičiau reaguoti į pokyčius ir sukurti tokiai dinamiškai aplinkai palankius įstatymus, tačiau dabar ypač parankus laikotarpis finansinių paslaugų veiklos efektyvumo gerinimui naudoti naująsias technologijas. Vartotojai naujovių nori, o rinka yra pasiruošusi jas suteikti.“
Tikimasi, kad jau netolimoje ateityje tarsi trys esminiai ramsčiai efektyvesniam ir saugesniam paslaugų teikimui bus pasitelkiamos trys naujos technologijos: big data, dirbtinis intelektas ir blockchain technologija. Dėka pirmųjų dviejų minėtų technologijų tokios operacijos, kaip kliento mokumo prognozavimas, taps visiškai automatizuotomis. Šitokių jautrių duomenų privatumas ir perdavimo greitis bus itin didelis ir tikslus, todėl labai aktualus tampa duomenų saugumo klausimas, kurį padėti spręsti gali blockchain technologija.
„Finansų paslaugų sektoriuje mokumo vertinimui įrankį pristatėme dar prieš 8 metus, tad tikimės, kad big data ir dirbtinis intelektas kartu su blockchain jau netrukus leis lengviau, sparčiau ir saugiau kurti individualius finansinius planus, paprasčiau ir greičiau gauti reikalingą finansavimą“, – savo finansų sektoriaus ateities viziją apibendrino J. Rupšys.
