Balandžio mėnesį Lietuvoje sveikinome 1000-ąjį startuolį. Didėjantis jų augimo pagreitis ir pasiekimai rodo, kad ši niša tampa vis stipresnė ir reikšmingesnė ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Apie naujausias startuolių rinkos tendencijas, sėkmingo jauno verslo paslaptis, investicijų ir paramos galimybes pasakoja MITA projekto „TechHub“ ekspertas.
Balandžio mėnesį Lietuvoje sveikinome 1000-ąjį startuolį. Didėjantis jų augimo pagreitis ir pasiekimai rodo, kad ši niša tampa vis stipresnė ir reikšmingesnė ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Apie naujausias startuolių rinkos tendencijas, sėkmingo jauno verslo paslaptis, investicijų ir paramos galimybes pasakoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ ekspertas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto partnerystės ir projektų prodekanas dr. Gediminas Rumšas.
Kokias pastarąsias startuolių ekosistemos tendencijas pastebite Lietuvoje?
Šalyje vis daugiau dėmesio skiriama šio segmento vystymui. Tai rodo vien pokyčiai praeitais metais. Pirma, 2019 m. įstatymu apibrėžta startuolio sąvoka, įsteigti du nauji akceleravimo fondai, atsiranda vis daugiau finansavimo ar mentorytės pagalbos formų, kaip kad MITA priemonės Inočekiai, Inostartas, projektas „TechHub“ ir kiti. Tai itin svarbu, kadangi nustatyta, jog gaunantys savo srities mentorių pagalbą startuoliai auga beveik 4 kartus greičiau ir pritraukia net 7 kartus daugiau rizikos kapitalo, nei besivystantys savarankiškai. Be to, 2019 m. priimtos ir palankesnės opcionų apmokestinimo sąlygos. Šie pokyčiai rodo, kad ekosistema kurtis ir vystytis startuoliams Lietuvoje darosi vis palankesnė. Ją teigiamai vertina ir didžioji dalis Lietuvos startuolių – 58 proc., „Startup Lithuania“ duomenimis.
Lietuvoje jau daugiau nei 1000 startuolių. Ką rodo šis skaičius?
Apskritai, iki šiol šalyje laikytasi strategijos sukurti kuo daugiau naujų startuolių – maždaug 1000. Kai magiškas skaičius pasiektas – kyla klausimų, kas toliau: didelė kiekybė leidžia rizikos kapitalui, „verslo angelams“ atidžiau rinktis į ką investuoti, tačiau vien kiekybės nepakanka. Reikalinga strategija, užtikrinanti kokybę, maksimalų mokymąsi iš ekosistemos dalyvių išmoktų pamokų ir galiausiai ryšių, leidžiančių užaugusiems Lietuvos rizikos kapitalo pastangomis startuoliams peršokti ant tarptautinių rizikos kapitalo pečių.
Kokie Lietuvos startuolių rinkos bruožai?
Jų sparčiai daugėja kasmet. „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 m. pabaigoje jų Lietuvoje buvo maždaug 520, 2019 m. viduryje jų registruota jau daugiau nei 600, o šiandien skaičius perkopė 1000. Be to, atsirado pirmasis „vienaragis“ – startuolis, viršijęs 1 milijardo dolerių vertę. Tikėtina, kad netrukus šį statusą pasieks dar keli Lietuvos verslai. Daugiausia jų veikia finansinių technologijų, verslo valdymo sistemų kūrimo, sveikatos ir grožio, žaidimų industrijose. Rinkoje mažiau komunikacijos, transporto, energetikos ir kitų sektorių jaunų verslų. Tad šiandien perspektyvu ir kurti inovacijas šiuose segmentuose, ir į rinką integruoti mažiau išplėtotas sritis.
Ar startuoliams Lietuvoje lengva pritraukti investicijų?
Tai tikrai nelengva: reikia įtikinti ilgam laikui prisijungti patyrusį, savo pinigus norintį investuoti partnerį. Tačiau turint gerą idėją, stiprią komandą ir motyvaciją, tikrai įmanoma. Tai rodo ir Lietuvos startuolių statistika: „Startup Lithuania“ duomenimis, 2019 m. pritrauktų investicijų suma siekia daugiau nei 166,5 mln. eur. Pagal bendrą investicijų dydį Lietuva yra 4 vietoje iš visų Rytų Europos šalių, lenkia Latviją bei Estiją. Prie startuolių auginimo aktyviai prisideda ir valstybė – rizikos kapitalo investicijų į startuolius skatinimui skirta daugiau nei 100 mln. valstybės ir ES struktūrinės paramos lėšų. Patirties rinkoje yra, pinigų investicijoms irgi – dabar reikalingos komandos su degančiomis akimis ir idėjomis.
Nuo ko pradėti Lietuvoje norintiems sukurti startuolį, bet stokojantiems patirties ar finansų?
Visuomet svarbiausia turėti noro, drąsos ir motyvacijos eiti startuolių keliu. Gerai būtų šalia turėti novatorišką idėją ir (ar) suburti motyvuotą komandą. Jei kažkuri dalis ir šlubuoja – visuomet galima ieškoti pagalbos. Pavyzdžiui, MITA projekto „TechHub“ metu startuoliai dalyvaus pre-akceleratoriuje: 3 mėnesius trunkančiose intensyviose mokymų ir mentorystės sesijose. Startuolių įkūrėjai jose turės galimybę išvystyti savo idėjas iki minimalaus gyvybingo produkto, gauti nemokamas ekspertų konsultacijas, pasipildyti komandos nariais, pasipraktikuoti savo pitch‘us (liet. pristatyti idėjas). Be to, tuo pačiu galės pasinaudoti kitomis MITA inovacijų paramos priemonėmis ir net vykti į renginius ar akceleratorius ES šalyse, ten prisistatyti investuotojams ir ieškoti partnerių.
Ar pasaulio tendencijos startuolių rinkoje sutampa su Lietuvos?
Iš esmės taip. Visame pasaulyje stebimas jų skaičiaus augimas. Populiariausios sritys jiems kurtis – finansinių technologijų, programinės įrangos, sveikatos apsaugos, ypač populiarus B2B paslaugų ir programinės įrangos bei agrokultūros sektorius. Populiarėja ir giliųjų technologijų (angl. deep tech) startuoliai, kurių veikla susijusi su duomenų kasyba (angl. data mining), didžiaisiais duomenimis (angl. big data), dirbtiniu intelektu (angl. artificial intelligence), robotika, blokų grandinės (angl. Blockchain) technologija. „CB Insights“ duomenimis, pasaulyje startuolių „vienaragių“ šiandien jau 471, daugelis įkurti JAV bei Kinijoje. Visgi, tik 1 proc. startuolių jais tampa, suprantama, ateityje jų kiekis didės.
Kas lemia startuolio sėkmę?
Apie 90 proc. įkurtų startuolių nepasiekia išsvajotos sėkmės: 10 proc. bankrutuoja jau per pirmus metus, o 70 proc. – 2–5 metų gyvavimo tarpe. Jų pasiekimai priklauso nuo daugybės aplinkybių – idėjos, komandos, motyvacijos, rinkos ir kitų aspektų. Išskirčiau kelis esminius aspektus:
- Komanda. Startuolis retai gali būti sėkmingas vieno žmogaus kūrinys: šiam organizmui reikia sektoriaus patirties, technologijų išmanymo, taip pat talentingo pardavimų specialisto, iškalbaus oratoriaus, gero personalo vadybininko, griežto finansų kontrolieriaus ir dar daug kitų įgūdžių ar specialistų.
- Verslumo dvasia ir užsidegimas. Tik turėdama bendrą drąsią viziją visa komanda gali kryptingai dirbti ir siekti tikslų. Darbas startuolyje sunkus, reikalaujantis nuolat priimti sprendimus, greitai keisti kryptį ir visą laiką jausti alkį – poreikį rasti investuotojus, sukurti geresnį produktą, rasti kitą rinką. Todėl labai sunku motyvuoti komandą vien pinigais (kurie riboti) ar nemokamais vaisių krepšiais: komandos nariai turi jausti, kad siekiama vizija yra verta jų pastangų, viršvalandžių, nemiegotų naktų, praleistų atostogų.
- Idėjos. Tikiu, kad šis punktas nėra svaresnis nei pirmi du elementai. Idėja retai gali būti visiškai originali – praktiškai neįmanoma sukurti visiškai negirdėtą, niekam nematytą inovaciją. Paprastai keli startuoliai įgyvendina panašią idėją, tačiau išgyvena tie, kurie sugeba potencialaus kliento poreikius suprasti geriau, įgyvendinti greičiau, pasiūlyti geresnį aptarnavimą, išsiskirti savo rinkodara.
