Daug diskusijų sukėlęs „Jausmomačiu“ pavadintos technologinės sistemos kūrimas sudomino ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių specialistus. Analogų neturintį prietaisą yra pasiryžę kurti net 6 dalyviai, tarp kurių net keturių užsienio šalių atstovai.
Daug diskusijų sukėlęs „Jausmomačiu“ pavadintos technologinės sistemos kūrimas sudomino ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių specialistus. Analogų neturintį prietaisą yra pasiryžę kurti net 6 dalyviai, tarp kurių net keturių užsienio šalių atstovai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Projekte dalyvaujanti Latvijos ir Lietuvos specialistų komanda atskleidė, kokių pokyčių galima tikėtis sukūrus emocijas matuojantį prietaisą ir kaip jie ruošiasi šios inovacijos kūrimui.
Planuojama kurti emocijas matuojantį prietaisą / Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros nuotr.
„Jausmomatis“ – įrankis, skirtas matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus emocinę būseną ir sekti ilgalaikes emocijų bei jausmų kitimo tendencijas. Žadama, kad ši technologinė sistema atpažins pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį bei taps nauja medicinine priemone psichologinių ligų prevencijai ir gydymui. Ar tai realu? Įvairių sričių specialistai neabejoja – taip, tačiau šio įrankio sukūrimui prireiks ne vieno eksperimento ir kantrybės. Ir vis dėlto, mokslininkų teigimu – visa tai verta galutinio rezultato.
Tokį technologinį įrankį užsimojo sukurti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių specialistai. Vienos iš konkurse dalyvaujančių komandų sąraše – tiek mūsų šalyje tiek Latvijoje puikiai žinomi vardai: VGTU elektroninių sistemų katedros prof. Dr. Dalius Navakauskas, Neurokomunikacijų ir psichoterapijos instituto vadovas Arsenij Tarabanov, Latvijos medicinos akupunktūros ir susijusių metodų asociacijos steigėjas, direktorius Nikolajs Nikolajevs ir psichoterapeutas Olegas Lapinas.
„Užduotis nėra lengva, tačiau įgyvendinama. Kuriant naują technologiją svarbiausias yra tikslumas, būtent jis kurs didžiausią vertę, jei bus galimybė labai tiksliai pamatuoti žmogaus emocinę būseną. O kad būtų sukurtas toks tikslus prietaisas, jį kurti turi didelę patirtį turintys specialistai. Jei mums pavyks, ne tik teiksime naudą medicinos sistemai, bet ir parodysime, kad esame pažangi ir inovacijas diegianti valstybė“, – kalbėjo D. Navakauskas.
Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, Lietuvos ir kitų šalių bendradarbiavimas bei praktika ir patirtis, gali būti itin naudinga siekiant sukurti naudingą ir efektyvų prietaisą. Tai būtų svarbi pagalba ir psichoterapeutams, kurie įprastai konsultacijų metu naudoja klausimynus ir testus. Pastarosios priemonės yra naudingos, tačiau nėra tikslios – remiamasi tuo, ką parašo pacientas. „Dalyvavimą šiame projekte priimu ir kaip iššūkį, ir kaip galimybę. Tikiu, kad „Jausmomatis“ galėtų būti naujas inovatyvus žingsnis, kuris padėtų progresuoti psichoterapijos srityje. Pateiksiu pavyzdį – vaikams ir paaugliams sudėtinga atpažinti, įvardinti ir suvaldyti emocijas. Jei žinotume, kokia emocija dominuoja, galėtume analizuoti jos priežastis ir kur kas greičiau rasti būdą padėti pozityviai bendrauti ir pažinti save“, – komentavo O. Lapinas.
Psichoterapeutas įsitikinęs, kad tokia priemonė būtų didelė pagalba siekiant padėti vaikams, turintiems kognityvinių procesų sutrikimų, pasireiškiančių kalbėjimo, skaitymo, rašymo, mąstymo ir matematinių įgūdžių formavimosi sunkumais, turintiems autizmo spektro ar kitų raidos bei psichikos sutrikimų.
„Esame tikri, kad tai būtų didelis progresas ir pergalė medicinos sistemoje. Džiaugiamės, kad Lietuvoje, naudojantis ES priemone „Ikiprekybiai pirkimai LT“, yra galimybė dalyvauti tokiame konkurse ir pateikti pasiūlymą kurti tokią inovaciją, kokios dar nėra Europoje. Kartu su kolegomis esame pasiruošę prisidėti prie inovatyvios priemonės atsiradimo Lietuvoje“, – komentavo N. Nikolajevs.
Arsenij Tarabanov įsitikinęs, kad „Jausmomatis“ bus unikalus pagalbos įrankis psichoterapeutams, padėsiantis žmonėms įvertinti savo jausmus ir taip kurti geresnius santykius. „Vidaus ligų gydytojams šis įrankis padės nustatyti psichosomatinius susirgimus. Sujungus mokslines žinias ir inovacijas – galime turėti unikalų įrankį. Tai pokyčių, kurie jau seniai reikalingi Lietuvai ir visam pasauliui, o dabar yra ir galimybė juos įgyvendinti“, – sakė A. Tarabanov.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas
