Kaip ir buvo galima tikėtis, artėjant spalio 11-ąją turintiems vykti Seimo rinkimams ir pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, atsirado pasiūlymų Lietuvoje įteisinti internetinį balsavimą. Nesvarbu, kad iki rinkimų liko vos pusmetis.
Kaip ir buvo galima tikėtis, artėjant spalio 11-ąją turintiems vykti Seimo rinkimams ir pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, atsirado pasiūlymų Lietuvoje įteisinti internetinį balsavimą. Nesvarbu, kad iki rinkimų liko vos pusmetis. Nesvarbu, kad Europos Sąjungoje vienintelė Estija taiko internetinį balsavimą nacionalinio lygmens rinkimams.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Lietuva informacinių technologijų požiūriu yra tarp pirmaujančių šalių pasaulyje. Gyvename pasaulyje, kur technologijos nuolat tobulėja. Tad nežinant konteksto, internetinis balsavimas gali atrodyti elementarus ir šiuolaikiškas sprendimas, kuris būtų naudingas šalies reputacijai.
Vykdant rinkimus svarbiausias faktorius yra pasitikėjimas tuo, kad jie vyko laisvai, slaptai ir rezultatai yra patikimi. Vargu ar Lietuva dabar yra tokioje padėtyje, jog įvedus internetinį balsavimą galėtume miegoti ramiai žinodami, kad spalio 11-ąją Seimo rinkimų rezultatai niekam nekels abejonių.
Demokratijos ir pagalbos rinkimams institutas (IDEA), kuris pastaruoju metu itin didelį dėmesį skiria saugiam balsavimui COVID-19 kontekste pabrėžia, kad tradicinis balsavimas geriausiai užtikrina slaptumą ir rinkimų integralumą, sumažina balsų pirkimo ar prievartinio balsavimo tikimybę.
Pagrindo abejonėms dėl internetinio balsavimo yra labai daug. Užtenka prisiminti ketverių metų senumo įvykius, kai Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) sistemoje pastebėtos didžiulės saugumo spragos. Be abejo, reikia tikėtis, kad iš skaudžių pamokų yra mokomasi, bet garantijų dėl to nėra.
Rusijos kibernetinis aktyvumas pasaulyje nemažėja. Jis pasireiškia įvairiomis formomis. Tikimybė, jog būtų pamėginta pakenkti internetinio balsavimo sistemai yra nemaža. Tai gali vykti įvairiomis formomis. Net menkas įtarimas, kad rezultatais galėjo manipuliuoti mums nedraugiškų šalių įsilaužėliai smarkiai kirstų per pasitikėjimą rinkimų sistema ir demokratijos veikimu Lietuvoje.
Daugelis internetinio balsavimo šalininkų kaip pavyzdį visada iškelia Estijos istoriją. Tačiau šios šalies patirtis nėra vienareikšmiška. Prieš pat 2014 metų Europos parlamento rinkimus sistemą testavę Mičigano universiteto mokslininkai aptiko esminių saugumo spragų ir rekomendavo jos atsisakyti. „Buvau šokiruotas to, ką aptikome. Niekada negalvojome, kad galime aptikti tiek problemų ir silpnų vietų“, – sakė grupės narys Jasonas Kitcatas. Tyrėjai nustatė, kad geriau įgudę įsilaužėliai galėtų paveikti rinkimų baigti ir net nepalikti jokio pėdsako.
Kritikai pabrėžia, kad dėl balsavimo slaptumo, procesą žymiai sunkiau koordinuoti. Jeigu elektroninės bankininkystės sistemoje galima aptikti tai, kad pinigai buvo pervesti ne ten, kur tikėtasi, internetinio balsavimo atveju tai tampa sunkiai išsprendžiamu uždaviniu.
Rinkimų teisės ekspertas, buvęs JAV Federalinės rinkimų komisijos narys Hansas von Spakovskis pabrėžia, kad įsilaužėliai sistemai gali kenkti įvairiais būdais: siekti pakeisti rezultatus, nustatyti atskirų asmenų balsavimą, trinti esamus balsus arba „įmesti į balsadėžę“ neegzistuojančius.
2018 metais JAV Nacionalinė mokslo, inžinerijos ir medicinos akademija atkreipė dėmesį į tai, kad nepasiekta realios pažangos internetinio balsavimo saugumo srityje ir jokia dabartinė technologija negali garantuoti saugumo, slaptumo ir patikimumo.
Visgi, bene svarbiausias argumentas prieš yra tai, kad dabar iki rinkimų jau likę per mažai laiko. Šveicarija vienu metu buvo išsikėlusi tikslą prie visuotinės galimybės internetiniam balsavimui pereiti per 20 metų. Estijoje nuo sprendimo įvesti internetinį balsavimą iki pirmųjų parlamento rinkimų, kuriuose buvo leista balsuoti naujuoju būdu, praėjo šešeri metai. Per tą laiką balsavimo sistemos pagalba vyko gyventojų apklausos, eksperimento tvarka – balsavimas 2005 metų savivaldos rinkimuose.
Šalys, kurios eksperimentuoja su internetiniu balsavimu paprastai pirmiausiai jį išbando mažesnės reikšmės balsavimuose, testuoja atskiruose šalies regionuose arba užsienyje gyvenančių piliečių tarpe. Tik išanalizavę sistemos spragas sprendžia dėl tolimesnių žingsnių ir estų pėdomis tvirtai sekančių nėra. Kanadoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir keliose kitose šalyse, kurios interneto balsavimo testavimus įvertino teigiamai, tai visgi pasiliko tik pavienių administracinių vienetų ar diasporos balsavimo būdas (paprastai ne nacionalinio lygmens rinkimuose).
Kitos elektroninis balsavimo formos – kompiuterizuotos balsavimo mašinos apylinkėse, skaitmeninis balsų skaičiavimas yra gerokai labiau paplitę nei internetinis balsavimas. Tačiau sistemos spragų pasitaiko ir čia.
Kažkada Lietuva save pateikė kaip drąsią šalį. Tačiau sprendimas jau šiemet rinkti Seimą internetu būtų neatsakingas. Seimo rinkimai yra gerokai svarbesnis balsavimas už nacionalinę Eurovizijos atranką ar Metų knygos rinkimus.
Idėją iškėlę socialdarbiečiai veikiausiai internetinio balsavimo idėja nori atkreipti dėmesį į savo politinę jėgą ir pateikti save kaip modernią ir šiuolaikišką partiją. Yra palaikančiųjų šią idėją ir tarp politologų. Savo tekste Algis Krupavičius ragina prie internetinio balsavimo pereiti jau šiemet. Jis rašo: „Savęs įtikinėjimu apie i-balsavimo naudą, matyt, neverta užsiiminėti!? Juolab, kad 2017 metais Europos Taryba priėmė itin išsamias valstybėms narėms rekomendacijas dėl e.balsavimo standartų (jų net 49 yra išvardijami)“.
Minėtieji 49 rekomendaciniai punktai veikiau labiau yra priemonė atbaidyti nuo internetinio balsavimo negu paskatinimas jį įdiegti. Tai 49 principai, kuriuos būtina užtikrinti. Be to, 27 punktas tiesiogiai prieštarauja A.Krupavičiaus pozicijai – juo raginama internetinį balsavimą įvesti palaipsniui. Tai visai kas kita, negu iš karto startuoti nuo Seimo rinkimų. Be to, Škotija, kurią A.Krupavičius pasitelkia kaip internetinio balsavimo pavyzdį, iš tikrųjų kol kas naudoja tik elektronines balsų skaičiavimo mašinas vietos valdžios rinkimuose.
Galiausiai, pasaulyje siaučiant COVID-19 neatrodo tinkamas laikas neparuoštiems ir labai neatsakingiems eksperimentams. Be abejo, nežinome, kokios sąlygos rinkti Seimą bus spalį. Reikia galvoti ir apie naujas priemones – išankstinio balsavimo laikotarpio išplėtimą, platesnį žmonių, galinčių balsuoti namuose ratą. Sunkiau negu įprasta bus privilioti žmones į rinkimų komisijas, nes šis darbas reikalauja nemažai kontaktavimo su žmonėmis. Neatmeskime ir scenarijaus, kad rinkimus gali tekti atidėti.
Tačiau rinkimai nėra ta sritis, kurią galima išgelbėti moderniomis technologijomis. Bent jau kol kas. Jeigu viskas būtų taip paprasta, šalių, kuriose balsavimas vyktų internetu, būtų gerokai daugiau. Reikia tikėtis, kad balsavimo sistemos tobulės ir ateityje internetu balsuoti bus saugiau. Galbūt Lietuvai ir norisi pirmauti, bet kartais protingiau sekti paskui ir mokytis iš svetimų klaidų, o ne savų.
Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
Elektronika.lt redakcijos pastaba: daugiau apie internetinį balsavimą – Balsavimas.lt ir „Facebook“ grupėje „Internetiniam balsavimui – ne“.
