Gegužės 17 d. – Pasaulinė informacinės visuomenės diena, kurią minime interneto bei kitų informacinių ir ryšių technologijų lemiamus visuomenės ir ekonomikos pokyčius. Ši proga minima gegužės 17-ąją, nes tą dieną 1865 m. buvo pasirašyta pirmoji Tarptautinė telegrafo konvencija bei įkurta Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga.
Gegužės 17 d. – Pasaulinė informacinės visuomenės diena, kurią minime interneto bei kitų informacinių ir ryšių technologijų lemiamus visuomenės ir ekonomikos pokyčius. Ši proga minima gegužės 17-ąją, nes tą dieną 1865 m. buvo pasirašyta pirmoji Tarptautinė telegrafo konvencija bei įkurta Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga.
Nuo to laiko technologijos visiškai pakeitė ir kasdien keičia mūsų gyvenimus.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Skaitmeninės technologijos, telekomunikacijų priemonės lydi mus kiekviename žingsnyje ir yra taip įsilieję į mūsų kasdienybę, kad jų net nebepastebime. Ši tendencija tik stiprės. Skaitmenizacija yra viena svarbiausių išsivysčiusio pasaulio krypčių ir taip pat ES prioritetų. Kitoje ilgalaikėje ES finansinėje perspektyvoje tarp svarbiausių tikslų neabejotinai bus gebėjimas prisitaikyti prie naujų iššūkių, tarp jų ir skaitmenizavimo, tad šiai sričiai bus ypač svarbu skirti pakankamą finansavimą“, – sakė Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.
Lietuvoje pratiškai viso įmonės turi kompiuterius, interneto prieigą, daugelis – interneto svetaines, tačiau jose nėra pakankamai ar kokybiškai įskaitmeninti verslo ar veiklos procesai. Pavyzdžiui buhalterinės apskaitos srityje tinkamos automatiškai apdoroti e. sąskaitos, 2017 m. statistikos duomenimis, sudarė tik 37 proc. Įmonės nebuvo pajėgios pačios pilnai įskaitmeninti verslo procesų, nes, kaip rodo statistiniai duomenys, dar daug įmonių nevykdo verslo valdymo programinės įrangos ar sistemų (ERP, CRM) plėtojimo, palaikymo.
„Įmonės Lietuvoje turi pasiekti bazinį įskaitmeninimo lygį, tam, kad būtų užtikrintas įmonių, viešojo sektoriaus organizacijų ir tuo pačiu valstybės investicijų ekonomiškumas, efektyvumas ir darbo produktyvumas. Naujajame ES investicijų laikotarpyje skaitmeninės technologijos, dirbtinis intelektas kuriant unikalius produktus ir kuriant paslaugas pagal klientų ir piliečių poreikius bei horizontali informacinių ir ryšių technologijų prioriteto sumani specializacija toliau liks vienas iš prioritetų kuriant inovacijas“, – teigė A. Pautienius-Želvys.
LVPA per savo administruojamas priemones yra padėjusi daugeliui organizacijų vystyti informacinių technologijų projektus. Įvardyti galima kelis iš jų. Skyrus ES investicijas veiklos organizavimo, skaitmeninio turinio, procesų ir dokumentų valdymo sprendimų kūrėjos „Sekasoft“ projektui „Išmaniųjų debesų kompiuterijos aplikacijų technologija“, sukurta naujos architektūros aplikacijų kūrimo technologija (framework), kuri leidžia sumažinti naujų aplikacijų kūrimo kaštus. Svarbiausias projekto akcentas – pažangiausių technologijų panaudojimas (Machine Learning ir Artificial Inteligence) kokybiškai naujoms išmaniosioms funkcijoms, kurių pagalba aplikacijos galės būti apmokomos atlikti įvairius veiklos procesus paspartinančius veiksmus su minimaliu žmogaus įsikišimu. Bendrovė „Softneta“ ES investicijas panaudojo kurti naujos kartos medicininių vaizdų apdorojimo, kompiuterinio diagnozavimo ir klinikinių sprendimų palaikymo informacinę ekosistemą ir taikomųjų programų sprendimus. Šiuo metu įgyvendinami informacinės infrastruktūros plėtros projektai savivaldybėse. Patvirtinta įmonės „Virtustream LT“ paraiška, kuri vystys debesų kompiuterijos valdymo platformos tyrimų ir vystymo projektą. Patvirtinta bendrovės „Printlog“ paraiška, kuri kurs inovatyvią dirbtiniu intelektu paremtą kompiuterių spausdinimo įrenginių aptarnavimo IT sistemą. Taip pat bendrovės „Elinta Robotic“ paraiška, kuri kurs naują inovatyvų kompiuterinės regos skenerį paviršių kokybės analizei, o dirbtinio intelekto taikymas leis lanksčiau pritaikyti kokybės kontrolės sprendimus skirtingų paviršių patikrai.
LVPA vadovo teigimu, žvelgdami į naują finansinę perspektyvą turime ryžtis prisiimti dar daugiau iššūkių ir įsipareigojimų. Tegul kiekvienas investuotas euras kuria didžiausią vertę Lietuvos verslo inovatyvumui, konkurencingumui ir ekonomikos augimui.
