Skambučiai telefonu jau tapo klasikiniu sukčių apgaulės metodu, tačiau yra ir kitų būdų, kaip išvogti iš patiklių žmonių jų pinigus. Nuorodos socialiniuose tinkluose, elektroniniuose laiškuose, akį traukiantys reklaminiai skydeliai privilioja žmones į pavojingus spąstus, iš kurių ištrūkę gali likti praradę visas savo pajamas ir įklimpę į skolas.
Skambučiai telefonu jau tapo klasikiniu sukčių apgaulės metodu, tačiau yra ir kitų būdų, kaip išvogti iš patiklių žmonių jų pinigus. Nuorodos socialiniuose tinkluose, elektroniniuose laiškuose, akį traukiantys reklaminiai skydeliai privilioja žmones į pavojingus spąstus, iš kurių ištrūkę gali likti praradę visas savo pajamas ir įklimpę į skolas.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Ima net paskolas
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys pastebėjo, kad pastaruoju metu itin išaugo finansinių nusikaltimų skaičius. Pasak jo, dabartinė pandemija šią problemą nustūmė į antrą planą.
„Dėl koronaviruso situacijos finansiniai nusikaltimai susilaukia mažiau dėmesio, tačiau atneša labai didelius nuostolius paprastiems vartotojams. Finansinio sukčiavimo schemos, kai siekiama vartotojus suklaidinti ir pervedinėti pinigus, investuoti į finansines piramides, dalyvauti loterijose ir pan. Žmonės praranda pinigus, santaupas. Turime atvejų, kai į finansines piramides žmonės investuoja savo, savo šeimos santaupas ir netgi kreipiasi į bankus dėl paskolų“, – LRT.lt aiškino R. Rainys ir pridūrė, kad dėl to patiriami išties didžiuliai nuostoliai.
Pašnekovas įvardijo, kad praėjusiais metais tik iš vieno komercinio banko surinkti duomenys rodo, kad per finansinius nusikaltimus žmonės patyrė maždaug 1,5 milijono nuostolių. Jis taip pat pabrėžė, kad tai tik atsargūs ir ne galutiniai skaičiavimai.
Siunčia netikras ataskaitas apie užaugusį pelną
Pasak jo, atakos yra labai rafinuotos ir nebe taip lengva suprasti, kad žmogus tapo sukčių taikiniu. Sukčiai vis dar nevengia žmonėms skambinti, tačiau skambučiai jau nebe tokie, kaip anksčiau ir atliekami itin profesionaliai.
„Sudaromas fonas, kad skambutis yra iš skambučių centro, žmogui skiriamas laikas, prisistato draugais, įvilioja žmones, po to netgi siunčia neva ataskaitas apie investuotus pinigus ir užaugusius dividentus. Žmogus nori tada dar labiau investuoti. Tai yra nusikaltėlių tradicinė psichologija, tik šį kartą panaudojama kibernetinė erdvė.
Žmogui nėra, kaip pasitikrinti, pradeda naiviai tikėti, mato tas „ataskaitas“, kur neva milijonai užaugo, tačiau tų pinigų neatgauna. Paskutinis atvejis, kai žmogui pasiūloma išeiti iš „žaidimo“ sumokant dar pusantro tūkstančio eurų. Tai jis paskutinius pinigus sukrapšto galvodamas, kad bent išėjęs iš to žaidimo atgaus pinigus, tačiau neatgauna nei to pusantro tūkstančio, nei prieš tai investuotų dešimčių tūkstančių“, – kalbėjo R. Rainys.
Pasinaudoja ir koronaviruso situacija
Nepaisant to, kad nuolat akcentuojama, kaip atsargiai reikia vertinti gaunamą turinį į elektroninio pašto dėžutę ir įvairius „per daug kabinančius“ reklamos skydelius, nusikaltimų ne tik nemažėja, tačiau nuolat tik daugėja. Kibernetinio saugumo specialistas teigė, jog dabar yra pats atakų bumas, kuris tęsiasi jau nuo praėjusių metų pabaigos.
Nedaug padeda ir mokymasis iš senų klaidų. R. Rainys pastebėjo, kad kiekviena nusikaltimų banga turi kažką naujo, sukčiai darosi vis išradingesni ir kūrybiškesni, todėl tobulėja ir jų priemonės. Dėl to kiekviena nusikaltimų banga jiems būna sėkminga.
„Anksčiau buvo skambučiai apie tai, kad giminaitis pateko į avariją, tai dabar jie subtilesni, vyksta grįžtamasis ryšys, ko anksčiau nepastebėdavome. Sukčiai „tobulėja“, bet dėl to ir vartotojai lengviau pasimauna ant jų kabliuko“, – aiškino R. Rainys.
Specialisto nuomone, koronaviruso pandemija sukčiai neabejotinai pasinaudoja, nes dauguma žmonių laiką leidžia namuose, laisvalaikiu daug naršo internete, yra ir tokių, kurie ieško papildomų galimybių užsidirbti.
Dažniausiai taikosi į įmones, bet kenčia ir paprasti žmonės
R. Rainys tvirtino, jog sukčiai dažniausiai nusitaiko į įmones, organizacijas, ypač tas, kurios susijusios su finansine apskaita.
„Viena didžiausių bangų dabar yra „direktorių laiškai“. Surandamas įmonės ar organizacijos finansinis ekspertas, buhalteris, į kurį ir kreipiasi, prisistato direktoriumi. Matosi, kad surenkama informacija, kas vadovas, vardai ir pavardės, kontaktai, bendravimo stilius. Netgi turėjome atvejį, kai sukčiai surinko informaciją, kokie tarptautiniai pervedimai ir kokiomis dienomis yra atlikti“, – LRT.lt kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas.
Nusitaikę į darbuotojus, atsakingus už finansus, sukčiai parašo laišką, kuriame išdėsto, jog tam tikru laiku buvo atliktas pervedimas į tam tikrą sąskaitą, todėl dabar reikia atlikti tokį patį pervedimą į kitą sąskaitą. Deja, tačiau neretai darbuotojai patiki tokiais laiškais ir atlieka prašomus pervedimus. Nusikaltėliai atidžiai atsirenka žmones, kurie tikrai gali atlikti pavedimą.
Visgi, dažnai nukenčia ir paprasti vartotojai. Pastebima tendencija, kad vyksta atsiktiniai skambučiai bet kokiais numeriais ir ieškoma potencialių aukų. Užtenka vieną kartą atsiliepti ir pabendrauti su nusikaltėliu, kad jis taptų nuolatiniu sukčių taikiniu. Tikėtina, kad nusikaltėliai skambins iš kitų numerių, kitaip prisistatys, kalbės kita kalba – kitaip tariant, žmogus bus nuolat atakuojamas.
R. Rainys priminė, kad kilus bet kokiems klausimams apie galimą sukčių apgaulę, visuomet galima kreiptis į NKSC pagalbos.
