Sunku rasti sritį, kurios šiandien nebūtų paveikusios technologijos. Šis poveikis laikui bėgant kito – iš pradžių buvo mokomasi naudoti technologijas kaip įrankius, o dabar jau dirbama kartu su jomis – pasitelkiant kaip skaitmeninius asistentus ir pagalbininkus.
Sunku rasti sritį, kurios šiandien nebūtų paveikusios technologijos. Šis poveikis laikui bėgant kito – iš pradžių buvo mokomasi naudoti technologijas kaip įrankius, o dabar jau dirbama kartu su jomis – pasitelkiant kaip skaitmeninius asistentus ir pagalbininkus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gebėdamos daug greičiau už žmones skaičiuoti, rinkti ir apdoroti milžiniškus kiekius informacijos bei visiškai nedarydamos klaidų technologijos tampa iššūkiu kai kurių profesijų atstovams, mat gali juos pakeisti visiškai išstumdamos iš darbo rinkos.
VGTU nuotr.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros vedėjos prof. dr. Daivos Jurevičienės, tokios technologijos, kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, debesų kompiuterija, daiktų internetas, jau kurį laiką daro stiprią įtaką ir ekonomikos bei verslo sritims. „Pastaruoju metu nemažas dėmesys skiriamas dirbtinio intelekto pritaikymui analitikoje, su kuria susiduria visos industrijos, turinčios bet kokių sąsajų su duomenimis. Tačiau yra keletas jos sričių, kurios negali būti automatizuotos, kurioms vis tiek reikia „žmogiško prisilietimo“. Viena iš tokių yra ir verslo analitika“, – sako ji. Verslo analitikų paklausa darbo rinkoje sparčiai auga: „BA Times“ duomenimis, per 2019–2020 m. šios profesijos atstovų poreikis vien JAV išaugs nuo 364 tūkst. iki beveik 3 mln. Kodėl nepaisant analitinių technologijų plėtros šių profesijų atstovų reikia vis daugiau?
Technologijos dar neprilygsta žmonėms
Technologijos suteikia galimybę žmonėms sutelkti dėmesį ties sudėtingesnėmis užduotimis leidžiant automatizuotoms mašinoms atlikti technines užduotis. „Verslo analitiko darbas neužsibaigia ties duomenų rinkimu, skaitymu ir jų analizavimu. Duomenys ir jų rezultatai turi būti pritaikyti reikiamam kontekstui, kad padėtų priimti sprendimus esamoje realioje aplinkoje. Galutinė duomenų analizės dalis reikalauja žmogaus proto ir sugebėjimų naudotis ne tik žiniomis, bet ir sukaupta įgyta patirtimi, išmintimi“, – atkreipia dėmesį D. Jurevičienė.
Šią mintį yra išsakęs ir „Alibaba Group“ įkūrėjas Jack Ma – anot jo, dirbtinis intelektas yra protingesnis už žmones, bet jis nėra ir niekada nebus išmintingas, nes išmintis susijusi su patirtimis – tiek įgyta gyvenimo patirtimi, tiek žmogaus, kaip vartotojo, patirtimi. Gyvenimo aplinka kinta labai greitai ir verslas turi skubiai prisitaikyti, o šį gebėjimą lemia realaus gyvenimo patirtys ir vykstančių pokyčių konteksto suvokimas. Tą geba atlikti tik žmogus.
Pasak VGTU Verslo vadybos fakulteto atstovės, išnagrinėti duomenys ar jų ataskaitos patys savaime neneša jokios naudos, jei nėra pritaikyti tam tikram konkrečiam kontekstui: „Dirbtinis intelektas yra naudingas atliekant konkrečias analitines užduotis, bet tik žmogus geba tuos gautus rezultatus tinkamai pritaikyti realiai pasaulyje vykstantiems procesams. Tai reiškia, kad atliekant reikšmingas įžvalgas žmogaus protas, išmintis, patirtis ir empatija atlieka svarbiausią vaidmenį, o dirbtinis intelektas jam tą padeda padaryti greičiau ir tiksliau.“
Kodėl įmonėms reikalingi verslo analitikai?
Kalbant apie tai, kodėl dirbtinis intelektas nepakeis žmonių-verslo analitikų, atsiskleidžia ir priežastis, kodėl apskritai jų reikia. D. Jurevičienė randa bendrą bruožą, kuris visais laikais siejo sėkmingus verslininkus – jie turi būti įžvalgūs ir kūrybingi. „Ar kalbėtume apie šiuolaikinę verslo aplinką, ar viduramžių amatininkus, ar pirklius, visais laikais būdavo žmonių, kuriems, atrodo, sekdavosi geriau. Jie dažniau pasirinkdavo gaminti labiau pageidaujamas gėrybes, išvengdavo įvairių pavojų. Sėkmė paslaptis paprasta – ji lydėdavo tuos, kurie atidžiai stebėdavo viską, kas buvo svarbu jų veiklai, sugebėdavo įžvelgti svarbiausius dėsningumus, o šie padėdavo numatyti pokyčius, pasireiškiančius bendruomenės poreikiuose, santykiuose, gamtos procesuose“, – pasakoja ji.
VGTU Verslo vadybos fakulteto atstovės teigimu, gebėjimas analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus yra būtina sąlyga, kad verslas galėtų veikti ilgą laiką ir keičiantis aplinkybėms. „Verslo analitikai analizuodami įvairius duomenis ir sujungę jų rezultatus su realaus laiko ir aplinkos situacija gauna vertingas įžvalgas, kurios skatina procesų tobulinimą vedantį įmonę prie pelningo augimo. Taigi, pagrindinė verslo analitiko užduotis yra įdėmiai stebėti verslo problemas, suprasti jų priežastis ir išsiaiškinti, kokie yra jų sprendimo būdai bei galimi rezultatai“, – sako D. Jurevičienė.
Šiuolaikinis verslas funkcionuoja greitai kintančioje aplinkoje. Naujos technologijos sukuria naujas gamybos galimybes, o tai itin greitai keičia ir vartotojų preferencijas. Politiniai ir gamtiniai procesai veikia tarptautines rinkas. Intensyvūs migracijos procesai atveria naujas galimybes darbo jėgai ir naujų rinkų segmentų atsiradimui, bet tuo pačiu didina riziką dėl šešėlinės ekonomikos, socialinių neramumų ir kitų negatyvių veiksnių persikėlimo į anksčiau stabiliomis laikytas rinkas. Visos šios aplinkybės dar labiau padidina šiuolaikiško verslo analitiko kompetencijų poreikį. „Verslo analitikos specialistai, pasitelkdami informacinių technologijų priemones, gali padėti įmonėms prognozuoti verslo aplinkos pokyčius, identifikuoti naujas verslo galimybes, išanalizuoti dabar kylančias problemas bei, atsižvelgiant į jas, parengti reikalingus strateginius įmonių valdymo sprendimų variantus“, – akcentuoja D. Jurevičienė.
Verslo analitikai itin reikalingi ir Lietuvos rinkai. Pasak „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, gerai žinomos tarptautinės įmonės renkasi Lietuvą dėl čia esančių kompetentingų ir talentingų darbuotojų. „Pasaulinių paslaugų centrų rinka šalyje sparčiai plečiasi ir tampa brandesne: nuo mažą vertę kuriančių verslo funkcijų pereinama prie sudėtingų procesų, steigiami pasauliniai kompetencijų centrai; Lietuvos talentai samdomi ne tik vykdyti, bet ir analizuoti, planuoti bei numatyti. Didelė dalis įmonių į Lietuvą yra perkėlusios informacinių technologijų, finansų ir apskaitos funkcijas, tačiau pastebime augantį susidomėjimą analitikos, komunikacijos ir rizikos valdymo srityse. Dabar verslo analitikos procesus turi apie ketvirtadalis Lietuvoje veikiančių pasaulinių paslaugų centrų. Be abejonės, augantis kompetentingų specialistų skaičius suteikia galimybę į Lietuvą perkelti daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmonių veiklas“, – sako jis.
